Žmogaus gyvenimo ratai keičiasi tol, kol jis nesuvoks kabalos mokslo, nes iki tol siela neišsivystys. (Baal Sulamas, „Savyje rasti Kūrėją“)
Žmogus nuolatos sukiojasi mūsų pasaulyje. Jo dvasinis genas visąlaik įsivelka į skirtingus kūnus.
Tarkime, žmogus gyvena šį gyvenimą, jo kūnas miršta, nerealizavęs savo dvasinio geno, kuris vėl grįžta į naują gyvūninį kūną, eina su juo apibrėžtus gyvenimo dešimtmečius ir vėl miršta.
Taip tęsiasi tol, kol kokio nors gyvenimo rato metu žmogus pasiekia sielos vystymosi būsenos.
Siela vystosi ir auga įgydama naujas altruistines savybes, atsirandančias dėl įgytų žinių apie dvasinę prigimtį. Tačiau ne žinios skatina sielą augti, o jos vidinė prigimtis.
Žinios iš esmės nieko neduoda pačiai sielai. Jos suteikia žmogui vien galimybę tinkamai sąveikauti su siela, kad jis padėtų sielai savo teisingais poelgiais, – ir tiek siela vystysis.
Tuomet žmogaus veiksmai bus geri, teisingi, ir siela išsivystys iki tokios būsenos, kai jis jau neturės daugiau sugrįžti į materialų kūną mūsų pasaulyje.
#250323

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Reinkarnacijų prasmė