Klausimas. Ar protinga gyventi vien šia akimirka ir negalvoti apie ateitį?
Atsakymas. Taip. Protingiausia negalvoti apie ateitį, nes ateities iš tikrųjų nėra.
Yra kas akimirką atsinaujinanti dabartis. O tai ir yra ateitis. Noriu gyventi būtent būdamas tokios būsenos.
Praeities, dabarties ir ateities iliuzija neturėtų nunešti manęs į visiškai nerealias erdves. Žinau tik tai, ką jaučiu dabar, o kitą akimirką pats kuriu savo paties pojūčius. Tai ir yra būsimo pasaulio kūrimas.
#249747

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kopriklauso mano ateitis?

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Tikėti, kad Kūrėjas visur ištaiso mane, atsiduoti Jo rūpesčiui tiek kylant, tiek krintant. Tada visos būsenos juntamos kaip kilimas. Pastangos būti nusileidime kaip pakilime vadinasi budinimu iš apačios ir veda į suartėjimą su Kūrėju, jaučiant, kad taip Kūrėjas pritraukia jį.
Kritimuose privalai visame kame atnaujinti Kūrėjo valdžią. Ir tai bus naujos dvasinės būsenos pradžia: ten, kur nejaučia savo nore Kūrėjo valdžios, pastangomis užpildo ją Kūrėjo valdžia. Ir taip kiekviename kritimo pojūtyje, Kūrėjo valdžios nebuvimas užpildo dalimis malchut.
1. Žmogus – egoistas nore gauti prisipildymus. Bet palaipsniui vis labiau jaučia jų nebuvimą savo gyvenime – ir pradeda ieškoti pripildymo dvasinio. Svarbiausia – pripildyti save. Tai – dvasinio vystymosi pradžia – „lo li šma“, dėl savęs, būsenoje.
2. Per kabalos užsiėmimus ir grupę suvokia, kad reikia pakilti aukščiau egoizmo ir pats nepastebėdamas kelia prašymą save pripildyti – MAN. Kūrėjas ištaiso ego-MAN ir suteikia jam vietoj pripildymo jėgą sulaikyti malonumą, pripildymą, jėgą atstumti egoizmą, – ekraną.
Negalime Aš ir Jis būti kartu: jei žmogaus Aš nėra anuliuotas, kai jam nerūpi, kas vyksta su juo, tai negali pajausti Kūrėjo, juk šią vietą-norą užima jo Aš. Žmogaus pasaulyje gali būti tik viena valdžia: jo arba Kūrėjo. Atskleisti Kūrėją – vadinasi – anuliuotis prie Jį.
Nuo Kūrėjo didybės pojūčio yra pasiekiama būsena „ne dėl savęs“, kai nėra išskaičiavimo „o kas bus man“, o tik dėl tiesos, dėl Kūrėjo, aptarnauti Jį, pamirštant save, anuliuojantis kaip žvakė prieš fakelą, taip jis Kūrėjo pojūtyje pasiekia būseną „davimas dėl davimo“.
#247142

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kūrėjo didybė