Septyneri žmonijos soties ir bado metai

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kalbėtume apie žmoniją, kaip siekiančią pažangos, egoistiškai besivystančią, ar galėtume sakyti, kad ji išgyvena septynerius soties metus?
Atsakymas. Iki praėjusio amžiaus 50–70-ųjų metų gyvenome gana soties metus.
Nors sunkiai dirbome, bet galėjome pramisti, ir viskas buvo normalu. Žmonija nekentėjo, nešaukė, kad jai blogai. O šiais laikais matome visai kitokį vaizdą: žmonija ėmė jausti, kad dirbdama ir būdama dabartinės būsenos, negali užsipildyti.
Jeigu prieš 100–150 metų dauguma žmonių gyveno vargingai, dėvėjo skarmalus, maitinosi labai skurdžiai, apsiribodami duonos riekele per dieną, tai šiais laikais tokių beveik nėra. Visi turi maisto, gėrimų, drabužių.
Tačiau dabar žmogus dvasiškai nepatenkintas, jį kankina klausimas: dėl ko aš egzistuoju? Kam man šitas gyvenimas? Ką jis man duoda? Gyvenu, po to numirsiu. O toliau? O iki to? O po to? Nieko. Tuštuma.
Tuo ir skiriasi septyneri bado metai nuo septynerių sočiųjų. Kadaise mūsų egoizmas kažkaip užsipildydavo, o atėjus septyneriems bado metams, nebegalime jo patenkinti.
Klausimas. Kokie gi čia soties metai iki praėjusio amžiaus vidurio, jei tuo metu buvo didžioji depresija, du pasauliniai karai, ispaniškasis gripas, pražudęs milijonus žmonių ir t. t.? Ar sotumas – bado nesuvokimas?
Atsakymas. Visų pirma, sotumas – tai nėra prikimštas pilvas. Jis reiškia norą gyventi.
O šiais laikais jaučiame, kad egoizmas slegia, gyvenimas netenka prasmės. Anksčiau egoizmas buvo mažesnis, nekėlė mums jokių klausimų, o dabar jis užaugo ir verčia susimąstyti, dėl ko gyvename ir ką čia veikiame. Tai labai slegia žmogų.
Šie klausimai mus ir išvaro iš Egipto. Apskritai, kokia kryptimi vystomės? Neapykantos Egiptui kryptimi, kitaip tariant, turime prieiti Sinajaus kalną (nuo žodžio „sina“ – neapykanta) ir ten gauti šviesą, su kuria atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir suprasime, dėl ko gyvename.
Šia kryptimi eina mūsų karta, nes, kaip sakoma, „pasiekėme dugną“. Ir jeigu tai yra gyvenimas, tada geriau negyventi.
O jei staiga dings interneto ryšys ir nustos veikti mobilieji telefonai, kas beliks jaunajai kartai? Tik narkotikai. Juk tai – siaubas!
Todėl galime šiek tiek suprasti, kad, iš vienos pusės, egoizmas mus ruošia labai blogoms būsenoms, o iš kitos pusės, šios blogos būsenos privers mus pakilti virš egoizmo.
#247628

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Istorinė chronologija ir dvasinis vystymasis

Alkis visiškame pertekliuje

Apleista ganykla

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>