Klausimas. Kokie trys veiksniai iš tūkstančių esančių lemia mūsų ateitį bendroje sistemoje?
Atsakymas. Mūsų ateitį lemia tik vienas faktorius – žmonių tarpusavio suartėjimas. Nieko kito gamta iš mūsų nereikalauja.
Mes esame uždaroje sistemoje, kurią turime subalansuoti. Kuo labiau prie to artėsime, tuo patogiau jausimės. Kiekvienas iš mūsų turi būti suinteresuotas, kad sistema būtų pusiausvira.
Mums reikia suprasti, kad neturime teisės vienas kito naikinti, nes taip sugriausime sistemą ir grįšime į paskutinę pakopą, kur vėl turėsime viską pakartoti. Todėl nėra nieko baisiau, kaip vienas kito naikinimas, karai ir panašiai.
Taigi, vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateitį, yra tinkamas santykis tarp mūsų.
Prie jo prisideda daug pagalbinių veiksnių: išsilavinimas, auklėjimas, sukūrimas vadinamųjų „dešimtukų“ – mažų kolektyvų, kuriuose galima santykinai greitai tinkamai susivienyti.
Tikslas yra tik vienas – vienijimasis į bendrą sistemą, tarpusavio papildymas, kai ryšių sistema tampa svarbesnė už mus pačius.
Būtent šioje sistemoje ir atsiskleidžia Kūrėjas, tik ryšyje, ir niekur kitur.
Kai ši sistema bus suderinta taip, kad joje pajausime visišką priklausomybę vienas nuo kito, tuomet šis mūsų sukurtas tarpusavio ryšys vadinsis „Kūrėjas“.
#243993

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi geriau?

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Pamatyti ateitį kaip gerą

Klausimas. Jei kalbėtume apie žmoniją, kaip siekiančią pažangos, egoistiškai besivystančią, ar galėtume sakyti, kad ji išgyvena septynerius soties metus?
Atsakymas. Iki praėjusio amžiaus 50–70-ųjų metų gyvenome gana soties metus.
Nors sunkiai dirbome, bet galėjome pramisti, ir viskas buvo normalu. Žmonija nekentėjo, nešaukė, kad jai blogai. O šiais laikais matome visai kitokį vaizdą: žmonija ėmė jausti, kad dirbdama ir būdama dabartinės būsenos, negali užsipildyti.
Jeigu prieš 100–150 metų dauguma žmonių gyveno vargingai, dėvėjo skarmalus, maitinosi labai skurdžiai, apsiribodami duonos riekele per dieną, tai šiais laikais tokių beveik nėra. Visi turi maisto, gėrimų, drabužių.
Tačiau dabar žmogus dvasiškai nepatenkintas, jį kankina klausimas: dėl ko aš egzistuoju? Kam man šitas gyvenimas? Ką jis man duoda? Gyvenu, po to numirsiu. O toliau? O iki to? O po to? Nieko. Tuštuma.
Tuo ir skiriasi septyneri bado metai nuo septynerių sočiųjų. Kadaise mūsų egoizmas kažkaip užsipildydavo, o atėjus septyneriems bado metams, nebegalime jo patenkinti.
Klausimas. Kokie gi čia soties metai iki praėjusio amžiaus vidurio, jei tuo metu buvo didžioji depresija, du pasauliniai karai, ispaniškasis gripas, pražudęs milijonus žmonių ir t. t.? Ar sotumas – bado nesuvokimas?
Atsakymas. Visų pirma, sotumas – tai nėra prikimštas pilvas. Jis reiškia norą gyventi.
O šiais laikais jaučiame, kad egoizmas slegia, gyvenimas netenka prasmės. Anksčiau egoizmas buvo mažesnis, nekėlė mums jokių klausimų, o dabar jis užaugo ir verčia susimąstyti, dėl ko gyvename ir ką čia veikiame. Tai labai slegia žmogų.
Šie klausimai mus ir išvaro iš Egipto. Apskritai, kokia kryptimi vystomės? Neapykantos Egiptui kryptimi, kitaip tariant, turime prieiti Sinajaus kalną (nuo žodžio „sina“ – neapykanta) ir ten gauti šviesą, su kuria atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir suprasime, dėl ko gyvename.
Šia kryptimi eina mūsų karta, nes, kaip sakoma, „pasiekėme dugną“. Ir jeigu tai yra gyvenimas, tada geriau negyventi.
O jei staiga dings interneto ryšys ir nustos veikti mobilieji telefonai, kas beliks jaunajai kartai? Tik narkotikai. Juk tai – siaubas!
Todėl galime šiek tiek suprasti, kad, iš vienos pusės, egoizmas mus ruošia labai blogoms būsenoms, o iš kitos pusės, šios blogos būsenos privers mus pakilti virš egoizmo.
#247628

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Istorinė chronologija ir dvasinis vystymasis

Alkis visiškame pertekliuje

Apleista ganykla

Klausimas. Kabalos mokslo tyrimo objektas – tai žmogaus vidinė dalis – ketinimas. Nė vienas kitas mokslas to netiria.
Tarkime, psichologija tiria tik jausmus, emocijas, tam tikras žmogaus reakcijas, norus.
Atsakymas. Ne tik. Psichologija taip pat tiria ketinimą, tačiau tai nėra mokslas, nes mūsų pasaulyje nėra tikslių būdų išmatuoti kokius nors psichologinius žmogaus parametrus, juos pasverti, sugretinti ir pan.
O kabala, kaip mokslas apie ketinimą, suteikia mums instrumentą pasitelkti visiškai kitokią prieigą. Paprastai vertiname žmogų pagal jo veiksmus ir pagal rezultatus, o kabala žmogų vertina pagal jo ketinimą. Tai ir yra skirtumas. Juk mūsų pasaulyje su geru ketinimu galiu daryti blogus veiksmus, ir priešingai, blogi ketinimai kartais gali paskatinti gerus veiksmus.
Bendrai tariant, svarbiausia – atskleisti žmogaus ketinimą. Juk jo ketinimas – tai jis pats, o jo veiksmai ir norai nuo jo nepriklauso, jie kyla pamažu, priklausomai nuo žmogaus fizinės raidos.
#250922

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Klausimas. Kodėl visi pirminiai dvasiniai kūriniai: Tora, Ekleziastas, Psalmės parašyti hebrajų kalba?
Atsakymas. Todėl, kad hebrajų raidės nesikeičia, jų neįmanoma pavaizduoti kitaip. Paimkite bet kokį šaltinį, kuriam keli tūkstančiai metų, ir šiuolaikinę knygą, ir nerasite nė vienos pasikeitusios raidės. Taip, kaip matematikos formulėje: jei pakeisite vieną simbolį į kitą – viskas, jūsų niekas nesupras, ir nieko neišeis. Be to, tai ne šiaip simbolis, nors raidė vertime ir yra simbolis, – faktas yra tai, kad kai aprašote savo jausmus, jūs veikiate pasaulį. Raidė susieja jus su vidine pasaulio sistema, ir taip jūs tarsi spaudžiate mygtukus ir kažką keičiate vidinėje sistemoje.
Klausimas. Išeitų, kad dabar, žiūrėdami į knygą, mes nieko nematome ir nejaučiame?
Atsakymas. Tai – daugialypė sistema. Net tada, kai žmogus tiesiog žiūri į raides, jis vis tik kažkaip įsijaučia ir gauna kažkokią šviesą. Šviesa jį veikia. Yra žmonių, kurie visiškai nesupranta kalbos, bet per pamoką žiūri į knygą, net neturėdami galimybės sekti tekstą, ir šis tekstas juos veikia.
#244806

Iš 2019 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kaip realizuojami altruistiniai norai, davimo savybės dvasiniame ir materialiame pasauliuose?
Atsakymas. Nemanau, kad jums tai iš karto paaiškės.
Pasakysiu viena: šiame pasaulyje reikia padėti visiems, bet ne dvasinio tobulėjimo sąskaita. Mat dvasiškai tobulėdamas padedi žmonėms tuo, kad atneši į mūsų pasaulį aukštesniąją Šviesą.
Jeigu tiesiog padedi jiems, tarkime, per aklųjų susibūrimus, nemanau, kad tuo apskritai ką nors darai. O jei ir darai, tai labai nedaug.
Kabalos mokslas sako, kad jeigu iš Kūrėjo gavai galimybę judėti aukštesniojo pasaulio link ir per save perleisti Šviesą į mūsų pasaulį, tai tuo ir užsiimk. Tai geriau už bet ką kita.
#250913

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Stebuklinga Šviesos jėga

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Kaip maksimaliai pritraukti Šviesą?

Klausimas. Ar galima dvasinę informaciją perduoti muzikos garsais?
Atsakymas. Ne. Galima sukurti žmogui būseną, kuri padės prisijungti prie Šaltinio ir iš ten semti informaciją, nes garsai tiksliai pažinimo lygmens neatitinka.
Faktas yra tai, kad suvokdami kabalistinę informaciją, mes galime ją užrašyti iki subtiliausių detalių: pakilimas į tokį lygmenį, vykdymas tam tikrų veiksmų, ryšys tarp tam tikrų objektų, sąsajos tarp jų ir t. t. Tai milžiniškas kiekis informacijos, kurią nesudėtinga užrašyti ir įvykdyti.
O kai jūs grojate kažkokiu instrumentu, tai daug kas priklauso ir nuo instrumento, ir nuo atlikėjo, ir nuo klausytojo lygmens. Skirtinguose lygmenyse pojūčių skirtumai gali būti labai žymūs.
Pavyzdžiui, jei skaitai vaikui pasaką „Maša ir lokys“, ji gali jam pasirodyti baisi. O jei klausosi suaugęs žmogus, jam aišku, kad ji parašyta vaikams. Jei pasaką skaito kabalistas, jis pradeda suprasti, kad ten rašoma ne apie Mašą ir lokį, o visai apie kitas kūrinio savybes.
Ir darosi aišku, kad beveik visa žmonija naudojasi slapta kalba. Nepriklausomai nuo to, kuo žmonės užsiima, jie visada kalba apie tai, ką gauna iš Kūrėjo ir ką tai išreiškia tame lygmenyje, kurį supranta.
Klausimas. Vadinasi, tai paslėpta nuo jų?
Atsakymas. Taip, bet jie visada išreiškia Kūrėjo veiksmus savyje. Tai ir yra tikroji pasaulėdaros kalba. Ir net vaikas, paukšteliai, šuneliai, kas tik nori, jau nekalbant apie didžiuosius kabalistus, fizikus, chemikus, – visi kalba apie kūrinį. Tačiau tik kabalos kalba perduoda mums tikslų vaizdą to, kas vyksta.
#244555

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip valdyti likimą

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Klausimas. Kas yra geri darbai?
Atsakymas. Geri darbai – kai nori būti su visais susijęs bendrame nore ir gali pritraukti Šviesą, kad per save užpildytum savo draugus, kitaip tariant, kai esi jungiančiąja grandimi tarp Kūrėjo ir visų kitų. Užpildyk kitus, tai ir yra geri darbai.
Klausimas. Kaip sužinoti, kokie mano veiksmai geri? Ar kabaloje yra gėrio kategorija?
Atsakymas. Viskas labai paprasta. Pirmoji taisyklė: „Nedaryk kitam to, ko nenori sau.“ Pagalvok apie tai, kaip nori elgtis su kitu žmogumi. Kaip tu norėtum, kad elgtųsi su tavimi, pagal tai ir veik.
#250957

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris kabalos požiūriu

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Klausimas. Kaip neišprotėti, gyvenant iš karto dviejuose pasauliuose, matant dvi tikroves: iškreiptą ir tikrąją?
Atsakymas. Nesijaudinkite, jūs neišprotėsite. Kabalos moksle to būti negali, juk jūs prilimpate prie gamtos, pasaulio, egzistavimo šaltinio, prie Kūrėjo, todėl čia negali būti jokių iškraipymų.
Priešingai, jūs įjungiate savo vidinį suvokimą, tai ką vadiname siela, patį patikimiausią šaltinį, nekintančią koordinačių sistemą, kur viskas sueina į vieną tašką. Todėl negali būti jokio neatitikimo.
Priešingai, jūs tampate blaiviai mąstančiu ir akivaizdžiai ryškiai viską suvokiančiu. Tai ne kažkokie proto užtemimai ar neatitikimai. Nieko panašaus!
Aš esu žmogaus kūno kibernetinių sistemų specialistas, biomedicinos kibernetikas ir kalbu labai rimtai: nėra jokių problemų, susijusių su kabalistiniu įsikišimu ir mūsų tikrovės suvokimu.
Priešingai, jūs stabilizuojatės pačiame teisingiausiame žemutiniame taške, kai nėra jokių koordinačių, egzistuoja tik vienas vienintelis taškas – Kūrėjas.
#245543

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi duotybės

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Tarp dviejų pasaulių

Kiekvienoje pakopoje yra vidinė ir išorinė dalis, kur aukštesnės pakopos išorinė dalis susijusi su žemesnės pakopos vidine dalimi. Egzistuoja toks ryšys tarp visų pakopų, ir yra galimybė pakilti arba nusileisti iš bet kurio lygmens.
Todėl, teikiant pirmenybę vidiniams dalykams, t. y. maksimaliam davimui ir minimaliam gavimui, kaip dvasine taip ir materialia prasme, žmogus išreiškia norą pakelti aukštesnįjį, kad aukštesnioji pakopa valdytų žemesniają.
Kiekvienas žmogus šioje grandinėje iš viršaus į apačią: Izraelis (Kūrėjo darbuotuojai ir pasaulio tautos Izraelyje) ir pasaulio tautos gali kilti pakopomis, jei teikia pirmenybę vidiniams dalykams (aukštesniems), o ne išoriniams (žemesniems).
Vidinė dalis yra artimesnė dvasingumui, nes priklauso aukštesnei pakopai, ir jei žmogus jai teikia pirmenybę, tai užsitikrina pakilimą.
Todėl kiekvienas turi galimybę pakilti virš savo dabartinės pakopos, kuri duota nuo gimimo, ir pakeisti savo savybes. Pakilęs į aukštesnę pakopą, jis vėl pasirenka vidinę dalį, todėl iš pakopos, kurioje egzistuoja visa kūrinija, jis pakyla į pačią viršūnę.
Nė vieno žmogaus niekas neriboja: jis pradeda dirbti pagal savo dvasinę šaknį ir su ja dirba. Kiekvienas turi vidinę ir išorinę dalį, todėl jam suteikta valia rinktis ir lygios galimybės kilti į viršų, kad maksimaliai atiduotų Kūrėjui.
* * *
Kiek mes pakylame virš problemų ir sutelkiame dėmesį į Kūrėją, tiek pajudame į priekį. T. y. turime nuspręsti, kas mums svarbiau: aukštesnioji ar žemesnioji dalis, noras mėgautis ar ketinimas duoti.
Dvasinio vystymosi, solidarumo su Kūrėju, kūrimo planu svarba turi būti tokia didelė, kad mes tiesiog nejaustume materialių problemų ir neteiktume joms jokios reikšmės.
Viskas priklauso tik nuo to, ką renkamės kiekvieną akimirką: savo vidinę ar išorinę dalį, kur norime būti, kas mums svarbiau.
Tinkamas mūsų požiūris į krintančias raketas lemia, ar bombardavimas liausis, ar ne, nes jos mus skatina teisingiems veiksmams. Turime reikalą su aukštesniąja jėga, išskyrus ją nieko nėra, ji gera ir darantį gėrį. Ir dabar ši geroji jėga siunčia mums raketas, skatindama mus ištaisyti save. Jei tinkamai į tai sureaguosime, tai galvosime ne apie raketas, o apie savo ištaisymą, todėl bombardavimas liausis. Mūsų tikslas – ne sustabdyti raketas, o susilieti su aukštesniąja jėga.
* * *
Priimdami sprendimą, kad išorinė dalis svarbesnė už vidinę, išaukštiname ją visame pasaulyje, todėl išeina, kad aukštesnioji pakopa svarbesne laiko žemesniąją ir tuo nepaiso aukštesniojo lygmens. Dėl to išorinė pasaulio dalis pakyla, o kartu ir visi pasaulio nusidėjėliai įgauna jėgų kenkti kitiems. O galėtume juos nuraminti ir artėti prie meilės artimui, kaip pačiam sau.
Kai teikiame pirmenybę vidinei daliai, t. y. tai daliai, kuri užsiima dvasingumu, tada ji veikia žemesnes pakopas, ir jos pradeda suprasti, kad dvasingumas svarbesnis už materialumą. Viskas išaiškėja mintyje.
Nėra jokios kitos galimybės paveikti pasaulį, tik keičiant save savo viduje ir maksimaliai išaukštinant vidinius dalykus išorinių atžvilgiu.
#245766

Iš 2019 m. gegužės 6 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į knygą Zohar“

Klausimas. Daugelis žmonių kankinasi, kad turi trūkumų. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Veikti reikia labai paprastai: reikia mylėti kitą žmogų taip, kad kiaurai išorinius trūkumus (fizinius, fiziologinius) matytum jo vidinius turtus. Ir tada visi šie išoriniai trūkumai, priešingai, atspindės jo vidinius turtus.
Klausimas. Kaip pažiūrėti į savo trūkumus teigiamai?
Atsakymas. O aš matau savyje viską kaip teigiama. Taip mes esame sukurti. Net jei kartais kai kuriomis nelabai geromis gyvenimo akimirkomis save baru, kritikuoju, tai turiu pagalvoti, ką gi aš kritikuoji.
Tokį mane sukūrė gamta, arba gali vadinti tai „Kūrėju“, tai – vienas ir tas pats. Tuomet kodėl gi tu koneveiki jį? Galbūt visi šie trūkumai tau reikalingi būtent tam, kad pakildamas aukščiau jų, pasiektum Kūrėjo lygmenį? Juk tame slypi mūsų paskirtis.
Klausimas. Kaip teisingai panaudoti trūkumais, kad pakiltume į kitą vystymosi lygmenį?
Atsakymas. Mylėti. Mylėti juos, tai yra mylėti juose tai, kad būtent kildami aukščiau jų, paversdami juos privalumais, mes pasiekiame aukščiausią išsivystymo lygį. O be to būtų neįmanoma pakilti.
Klausimas. Kokiame fone žmogus matys, kad tai, dėl ko jis kompleksuoja, galima efektyviai panaudoti?
Atsakymas. Jis turi studijuoti kabalos mokslą. Jis turi iš šio mokslo gauti teisingų pavyzdžių ir jėgų, kurių padedamas gali bandyti pakeisti save – reikalauti, prašyti ir, galiausiai, keisti.
Klausimas. Kokią jūsų savybę, kuri rodėsi jums nelabai gera, jūs naudojote vystymuisi, kad pakiltumėte į kitą lygmenį?
Atsakymas. Aš – labai pavydus, godus, bet norėčiau būti dar godesnis ir pavydesnis.
Vienintelis dalykas, kurį turiu, – didžiulė aistra atskleisti gyvenimo prasmę. Ir ši didžiulė aistra grindžiama didžiuliu egoizmu: „Kodėl aš egzistuoju tiesiog taip? Aš negaliu sau to leisti, aš to nenoriu. Aš turiu suprasti, kodėl aš egzistuoju, kaip teisingai realizuoju kiekvieną savo gyvenimo akimirką“. Tai iš didžiulio godumo, iš didžiulio egoizmo!
Nors ši mano savybė atrodytų bloga, bet būtent per ją aš vystausi, todėl ji – gera. Ir aš vis dar labai godus – godus žinių, supratimo, atskleidimo. Jei matau, kad kažkas tai turi – kodėl aš to negaliu? Ne savanaudiškų tikslų atžvilgiu, o būtent dvasinių, mokslinių ir t. t.
Aš labai pavydžiu, kai matau per televizorių, kaip kažkas groja smuiku, pianinu, diriguoja orkestrui ar dainuoja, o aš viso to neturiu.
Klausimas. Ir kaip jūs tą pavydą realizuojate?
Atsakymas. Aš noriu visko!
Klausimas. Ir ką jūs darote?
Atsakymas. Nieko. Aš negaliu persiplėšti, nes dirbu savo srityje. Aš nusprendžiau, kad tai – vienintelis ir pats didžiausias turtas, kurį turiu įgyti. Jei aš turiu rinktis tarp vario, cinko, alavo, geležies ir briliantų kasyklų, kurią pasirinksiu? – Briliantų, nes jie – vertingiausi. Taip ir čia. Aš pasirinkau, kas man svarbiausia gyvenime – suvokti savo vystymosi šaknį, būsimą egzistavimo lygmenį ir tik į tai įsikibau.
Klausimas. Kitaip tariant, svarbiausia – turėti tikslą?
Atsakymas. Taip. Siek savo žvaigždės!
#246150

Iš 2019 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“