Pateikti spalio, 2019 mėn. įrašai.


Koks mūsų pasirinkimas?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei žmogus pasiekė dvasinį pasaulį, ar jis tuo renkasi geresnį gimimą kitame persikūnijime?
Atsakymas. Jis nieko nesirenka, visas jo kelias jau iš anksto nubrėžtas.
Esmė ta, kad eidamas pirmyn, jis tegali pasirinkti, ar eis pats prašydamas, melsdamasis, sąveikaudamas su kitais, ar lauks, kol jį stums.
Kam studijuojame kabalą? Tik tam, kad žinotume, kaip sąveikauti tarpusavyje, kad greitai ir tinkamai eitume pirmyn.
#250830

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Nuo ko priklauso tobulėjimo sparta

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Komentarų nėra

Grupės malda

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra grupės malda? Mes turime susėsti prie vieno stalo ir dirbti kaip seminare? Ar skaityti maldaknygę (Sidur), ar kažką iš pirminių šaltinių?
Atsakymas. Grupės malda – kai jūs jaučiate vieną temą. Kiekvieno draugo širdyje – viena tema.
Daug mėnesių kalbate apie būtinybę būti susijusiems su Kūrėju, kaip Jį pasiekti, kaip Jį sužadinti, kaip susijungti ir susirišti su Juo, kitaip tariant, atkreipti Jo dėmesį į grupę. Nuolat susikoncentruodami į tai, jūs tarsi kreipiatės į Jį. Norite nustatyti ryšį su Juo, iš Jo to ryšio prašote. Tai ir yra malda.
Žinoma, jūs galite skaityti maldų rinkinį (Sidur). Jį prieš du su puse tūkstančio metų sudarė Didžiojo susirinkimo dalyviai, kurie buvo dideli kabalistai. Jie aprašė tai, ką jautė ir matė, todėl jų maldos – absoliučios, jos skirtos kiekvienam. Kiekvienas, kas jas ištaria, atlieka tam tikrą veiksmą. Bet mes turime daugiau kreiptis iš savo širdies – iš grupės širdies.
#247475

Iš 2019 m. balandžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas mus girdi?

Teišgirsta tave Kūrėjas!

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Komentarų nėra

Vabzdžiai, mūsų mintys ir harmonija

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Vabzdžiai masiškai nyksta ir toliau. Tai gali sukelti katastrofą, kaip sako mokslininkai. Per du dešimtmečius išnyko daugiau nei 40% rūšių. Be jų neliks ir kitų gyvūnų, nukentės paukščiai, ropliai, amfibijos, žuvys ir, žinoma, žmogus. Daugės tarakonų, musių – ko tik nerašo!
Atsakymas. Žemė palaipsniui miršta.
Komentaras. Nyksta bitės. Tai rodiklis, kad bus blogai.
Atsakymas. Žinoma. Nes bitės reikalingos augalų dauginimuisi. Tai – problema!
Klausimas. Ar galima tai sustabdyti moksliniu metodu, kaip dabar bandoma daryti?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma. Niekaip. Padarysit dirbtines bites?
Klausimas. Taigi, jūs netikite „bitėmis-robotais“?
Atsakymas. Aš netikiu jokiais žmogaus gudravimais, į kuriuos investuojami milijardai. Aš netikiu, kad tai padės sustabdyti moralinį žmonijos nuosmukį, pakeis jų neigiamus tarpusavio santykius ir leis išgyventi. Žmonija laidoja save. Visos šios mokslinės gudrybės mus tik painioja. Jei jų nebūtų, mes jau seniai išrėktume sau klausimą: „Ką mums daryti?!“
Klausimas. Taigi, jie suteikia viltį?
Atsakymas. Taip. Mes viską permetame mokslui, manydami, kad sukišime ten milijardus dolerių ir viskas bus gerai, jie viską sutvarkys, ir mes ilsėsimės ant laurų. Ne, to nebus.
Turime suprasti, kad tik mūsų išsitaisymas padarys pasaulį vientisą, ir viskas atsikurs, viskas, kas reikalinga integraliam gamtos vystymuisi. Gamta – tai uždara sistema, ir jei mes pažeidžiame jos integralumą, tai niekas jos neatkurs.
Klausimas. Net jei mes pažeidžiame ją mintimis, ne tik veiksmais?
Atsakymas. Žinoma! Tačiau mes vis dar tikimės, manome: „Mes pastatysime šiltnamius. Vienas toks gali atstoti milijoną hektarų žemės. Ir viskas bus gerai. Šiltnamyje galima augalus apdulkinti ir veisti“.
Komentaras. Beje, jau yra tokių pasiūlymų…
Atsakymas. Taip, aš juos suprantu. Tačiau, tai – neveiks! Gamta labai išmintinga. Ji turi mus atvesti į tokią būseną, kad mes būtume priversti pasikeisti. Ne sutvarkyti, ką sugadinome, o patys turime keistis. O mes to nenorime. Mes išsisėjame po visą pasaulį, bandome užkariauti gamtą, užpildyti savo egoizmą ir, galų gale, matome, kad nė vienas iš mūsų nėra laimingas.
Komentaras. Visa žmonija gerbia mokslininkus, Nobelio laureatus, profesorius, žmones kurie tyrinėja, išranda. Tačiau, kai kalbu su jumis, jaučiu kad jie visi kaip vaikai, nesupranta svarbiausio dalyko.
Atsakymas. Aš gerbiu mokslą tik tokiu pavidalu, kuriuo jis padeda mums pamatyti gamtos vientisumą, kur viskas tarpusavyje susiję. Gamtos integralumas, jos harmonija labai svarbi žmogui. Tai suvokdamas jis pats padeda siekti harmonijos ir integralumo. Todėl reikia apie tai kalbėti, tokius pasiekimus, išvadas mums reikia imti iš mokslo ir įtraukti į žmonių visuomenę. Visi kiti mokslo pasiekimai neatneš žmogui laimės.
Komentaras. Ir išvados, kad galima kažką pasiekti moksliniais būdais, yra neteisingos?
Atsakymas. Tai atves tik į tokią būseną, kur privalėsi pasikeisti.
Klausimas. Ką daryti, kad vabzdžiai neišnyktų ir būtų normali ekologija?
Atsakymas. Tik paaiškinti žmogui, kad jis integrali būtybė ir privalo tinkamai sąveikauti su gamta. Tada pamatysime, kaip parašyta Biblijoje, kad po žmogaus visi gyvūnai, augalai, negyvoji gamta egzistuos harmonijoje: „Ir gyvens taikiai vilkas su ėriuku, o mažas berniukas juos ganys.“
#246228

Iš 2019 m.kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? 1 d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, 2 d.

Žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys

Komentarų nėra

Susiliejimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš pamokos tema „Susiliejimas“
Kai žmogus pradeda studijuoti kabalos mokslą, jis tarsi šoka į jūrą ir iš pradžių nesuvokia gilių, subtilių apibrėžimų. Kaip naujagimis, kuris pirmomis dienomis nieko nesupranta, nemato, negirdi. Svarbiausia, jis tvirtai susietas su savo noru mėgautis, egoizmu. Pirmas dvasinio darbo etapas yra atsiplėšti nuo šio egoizmo, atsitolinti nuo jo ir pažiūrėti į jį iš šono.
Reikia daug metų, kad Grąžinanti į šaltinį šviesa padarytų savo darbą su žmogumi ir jį pakeistų. Pirmi pokyčiai – kad mes pradedame girdėti, apie ką kalba kabalistai.
Tam, kad įeitum į dvasingumą, reikia išeiti iš savęs, padaryti save nuliu, t. y. išeiti iš savo noro mėgautis, iš savo siekių, lūkesčių kažką pasiekti dėl savęs. T. y. aš sutinku su viskuo, ką gaunu, ir nieko nekritikuoju.
Viskas ateina iš Kūrėjo ir yra geriausia man. Todėl aš apie tai visai negalvoju: Kūrėjas veikia tik gerai. Taip aš žiūriu į materialų gyvenimą.
Ir dėl dvasingumo aš gaunu viską optimaliai. Tačiau juk nieko neturiu?! Ir puiku, tai geriausia, nes aš tai gaunu iš Kūrėjo – gero ir kuriančio gėrį!
Žmogus prieina prie tokios išvados, priimdamas savo materialią padėtį, kaip optimaliausią ir nereikalauja jokio priedo, visiškai save anuliuodamas. Viena, ko prašau materialume ir dvasingume – kad Kūrėjas darytų su manimi, ką nori, ir padėtų man su tuo sutikti.
Pirmoji dvasinė pakopa – tai sugebėjimas visiškai prisilipinti prie Kūrėjo dieną ir naktį, šviesoje ir tamsoje, nelaimėje ir džiaugsme, nesvarbu, kas vyksta. Jei aš taip anuliuojuosi, tai patenku į dvasinį pasaulį, atsistoju ant jo pirmojo laiptelio. Tai – pakilimas tarp dviejų būsenų: apačioje – žinojimas, viršuje – tikėjimas virš žinojimo.

* * *
Viskas ateina iš Kūrėjo, kuris žino, ko man reikia. O mano darbas – visa tai priimti. Tai nereiškia, kad aš užmirštu apie materialias reikmes: privalau rūpintis savo šeima ir sveikata.
Bet kad ir kokia būtų mano vidinė būsena – tamsa ir neviltis, sumišimas ir nesusipratimas, painia ir jausmų atbukimas – sutinku su viskuo, ką siunčia man Kūrėjas, ir esu pasiruošęs likti tame amžinai.
Reikia prašyti ne pakeisti mano būseną, o pakeisti mano požiūrį į šią būseną. T. y. aš noriu sutikti su tuo ir nieko nereikalauti. Jei tai atėjo iš Kūrėjo, man daugiau nieko nereikia.
Aš nieko neturiu nei dabar, nei perspektyvoje, – visiška tamsa, pasaulis išnyko. Viena, už ko aš laikausi, tai būsena, kurią atsiuntė Kūrėjas – geras, darantis gėrį, ir nelaukiu jokių pasikeitimų. Aš nereikalauju, kad tamsa išsisklaidytų ir būčiau pažinime bei atskleidime, aš pasiruošęs būti šioje būsenoje, kiek tik reikia.
Taip aš sukuriu savo pakopą Keter, davimo indą (kli). Juk apatinė aukštesniojo pakopa – tai Malchut, kurioje nieko nėra. Ir jei aš priimsiu su džiaugsmu tą aukštesniojo karalystę (Malchut) tokiu pavidalu, kokiu ji pasireiškia – tamsa, beviltiškumu – ir dabar, ir ateityje, tai ji tampa mano Keter pakopa, pačiu subtiliausiu, duodančiuoju kli, kuris man šviečia ir leidžia keliauti toliau.
Visose pakopose iki pat ištaisymo pabaigos mums reikia anuliuotis savo pakopoje, ir tada iš viršaus gausime papildomas aukštesniąsias pakopas. Tai įėjimas į dvasinį pasaulį ir pirmas aukštesniojo kontaktas su žemesniuoju. Aukštesnysis tampa mano pirmąja dvasine būsena.
#247269

Iš 2019 m. birželio 1 d. pamokų

Komentarų nėra

Ateitis – įprasčiausia dabartis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra prasmė galvoti apie ateitį, jeigu Šviesa veikia tik dabartį?
Atsakymas. Bet aš juk kuriu savo ateitį. Kodėl negaliu apie ją galvoti? Tik to nevadinu ateitimi.
Kitaip tariant, kita akimirka – tai ateitis. Paprastai ateitimi vadiname tai, kas ateina mums savaime, be mūsų dalyvavimo. O kai kuriame ją pamažu, pakopiškai, tai šitai jau ne ateitis, o tikrų tikriausia dabartis.
Klausimas. Ar tikslo apibrėžimas ir jo siekimas – tai rūpinimasis savo gera ateitimi?
Atsakymas. Ką reiškia gera ateitis, jei tikslas jau duotas. Jis duotas! Klausimas tik kaip pasieksi tą ateitį (pats ar gaudamas smūgius iš gamtos), kaip ateisi į ją, kaip įvertinsi. Tai priklauso nuo tavęs.
#250791

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali kabalistas numatyti ateitį?

Patiems kurti ateitį

Ateitis kuriama dabartyje, 1 d.

Komentarų nėra

Kodėl Kūrėjas turi daug vardų?

Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei Kūrėjas Vienas, Vienintelis, tai kodėl Jis turi daug vardų?
Atsakymas. Priklausomai nuo to, kaip žmogus suvokia Kūrėją, jis suteikia Jam vardus. O kada žmogus Jį atskleidžia, tai vardas iš viso išnyksta, lieka tik keturių raidžių pavadinimas, kuris parodo, kaip mes Jį suvokiame savo pojūčiuose. Kitaip tariant, egzistuoja šaknis, arba nulinė stadija, po to pirma, antra, trečia ir ketvirta.Visos jos, išskyrus šaknį, yra Kūrėjo vardai, t. y. Kūrėjo pasireiškimas mumyse. Šaknis – tai davimo savybė, tai yra tai, kas išeina iš Kūrėjo. Vėliau tai įeina į mūsų norą.
Klausimas. Net jei aš jaučiu, kad Jis žiaurus ir taip Jį vadinu, tai irgi Kūrėjo vardas?
Atsakymas. Taip. Tai, ką tu jauti, ir yra Kūrėjo vardai. Be to, ir tai, ką tu dabar jauti kasdieniniame gyvenime, tai irgi Kūrėjas ir Jo pasireiškimai tavo noruose. Taigi, nėra nieko, išskyrus Jį, ir dabar taip pat.
Kyla klausimas: kaip galima įsivaizduoti Kūrėją, vietoj to, kas vyksta aplink mus negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame pasaulio lygmenyse, kaip Jo savybių pasireiškimą mūsų atžvilgiu? Jei mes tinkamai visa tai įtraukiame į save, tai mus veikia tik šaknis.
#246214

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kaip elgtis su blogomis mintimis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pastaruoju metu į galvą ateina negeros mintys, apie ką anksčiau ir nebūtum pagalvojęs. Kaip su jomis elgtis, kaip dirbti?
Atsakymas. Visa tai jūsų egoizmas, kuris visuomet buvo jumyse ir tik dabar ima atsiskleisti. O jūs turite po truputį su juo kovoti. Tačiau geriausia – virš jo kreiptis į Kūrėją. Čia viskas gana paprasta. Labai gerai, kad jumyse ima busti negeros mintys.
Asmeniškai dėl to labai džiaugiuosi. Kai manyje kyla blogos mintys, aš ir jomis be galo džiaugiuosi. Juk jeigu tos mintys atsiskleidė, vadinasi, jos manyje buvo ir anksčiau. O dabar atsiskleidžia, kad išeitų. Jos jaučiasi kaip liga, kuri prieš pasitraukdama turi stipriai pasireikšti. Kaip sakoma, užtrenkti duris pavymui.
Tad džiaukitės tuo, kas su jumis vyksta.
#248755

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties jėga ir problemų sprendimas

Pakilti virš savo prigimties

Kodėl teigiamos mintys gesina neigiamas?

Komentarų nėra

Optimalus vystymasis

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokį minimalų norų rinkinį galime naudoti, kad studijuotume dvasinį pasaulį nekenkdami fiziniam pasauliui? Ir kaip apibrėžti tą minimumą?
Atsakymas. Jeigu teisingai atsiduodate aukštesniojo pasaulio studijoms, niekada nepakenksite fiziniam pasauliui. Toks lazdos perlenkimas paprastai būdingas naujokams, kurie visai nesupranta, kaip studijuoti medžiagą ir kokius veiksmus atlikti, jie yra tam tikroje euforijoje.
Tačiau jau įeinantis į kabalos mokslą žmogus niekad sau nepakenks. Žinoma, galite jam įrodinėti: „Jei nestudijuotum kabalos, uždirbtum kur kas daugiau, tau daug labiau sektųsi gyvenime“.
Bet iš tikrųjų žiūrėdami į savo gyvenimą, matome, kad nelaukia tavęs jokia sėkmė ir joks uždarbis. Visa tai priklauso nuo tavo likimo.
Todėl tinkamos kabalos mokslo studijos atveda žmogų į optimalų tiek dvasinį, tiek žemišką vystymąsi. Tad nesijaudinkite. Jūs tiesiog turite teisingai studijuoti kabalą, netrūkčiodami ir pernelyg nesiverždami. Tuomet jums viskas pavyks gerai ir subalansuotai. Išvysite, kaip galiausiai jūsų gyvenimas įgyja kitą formą.
Dar daugiau, greitu laiku dar išvysime, kaip pasaulis eis per didžiules problemas, sudužimą. Ir tuomet jūs pajausite, kaip gerai, kad yra bent koks nors vienų per kitus ryšys su aukštesniuoju pasauliu, nes jis jus palaiko, sustiprina, duoda šviesą ir viltį egzistuoti.
#251084

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Išeiti į pirmąją dvasinę pakopą

Dvasinis darbas, Grupė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam mums duota laisvės iliuzija?!
Atsakymas. Valios laisvė – tai ypatinga tema: kaip mums pakilti virš savęs, išsilaisvinti nuo savęs, nuo savo egoizmo, kaip atitrūkti nuo jo. Peržiūrėkite rytines pamokas šia tema. Pamatysite, kaip turime imti dirbti su egoizmu, kokius pratimus atlikti.
Be to pratimai visiškai realūs. Reikia tiesiog pajungti save prie grupės, ištirpti joje. Tai tas pats, kas ištirpti Kūrėjuje, įeiti į pirmąją dvasinę pakopą. Tu įeini į ją, kaip sėklos lašas į motinos įsčias, ištirpsti ten ir imi vystytis.
Kitaip tariant, tu kaip sėklos lašas, ir be noro lašo daugiau nieko neturi. Įeini į supančią aplinką, prilimpi prie jos. Iš jos gauni viską, ką tik ji gali tau duoti. Nekeli jokių salygų, nekeli jokių klausimų, nieko – tik sugeri į save viską, ką ji gali duoti. Tai ir yra geriausia būsena šiandien – įėjimas į pirmą dvasinio pasaulio pakopą.
Linkiu jums rasti tą pakopą. Ji – dešimtuko viduje, grupėje.
Dienos metu turite atlikti tuos pratimus, ir išvysite, kaip imsite iš tiesų kilti, elgtis prieš savo egoizmą, skrajoti virš jo.
#250581

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti dvasinį pasaulį

Ar laisvai renkamės tarp gėrio ir blogio?

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Ekonomika ir pinigai, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra pinigai? Ar tai – tikslo siekimas? Kaip pakeisti įpročius? Ką apie tai sako kabalos mokslas?
Atsakymas. Labai paprasta. Pinigai – tai padengimas, ivrito kalboje „kesef“, nuo žodžio „kisuf“, yra „danga“, t. y. mano norų padengimas. Pinigai – tai ne popierėliai, kurie saugomi banke. Jei aš galiu savo norus, siekius padengti „ekranu“, vadinasi, „moku“ už savo norus ir dėl to galiu pakilti virš jų, iš noro gauti į norą duoti, ir kartu juos užpildyti.
Klausimas. Pinigais galiu patenkinti savo norus. O ką reiškia „padengti norus ekranu“?
Atsakymas. „Padengti“ reiškia patenkinti norus, pakeisti ketinimą dėl savęs į ketinimą dėl kitų. Jei norime tinkamai užsidirbti, užsidirbti gyvenimą, tai turime žinoti, kas yra pinigai, kas yra padengimas, kas yra ketinimo pakeitimas, kas yra ekranas, kuriuo padengiu savo egoistinius norus, pakeičiu juos į altruistinius ir tada gaunu aukštesnįjį užpildymą. Tai ir yra turtas.
Klausimas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Kas yra mintys? Ir kaip pakeisti minčių eigą, kad gyvenimas pagerėtų?
Atsakymas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą, jo požiūrį į tai, kas jis, kas aplink jį, kokia jo paskirtis ir t. t. Visa tai yra jo mintys. Jis turi atsakyti į klausimus: „Kodėl aš egzistuoju, kas su manimi, kaip aš užbaigsiu gyvenimą?“ Šie klausimai kyla iš egoizmo, ir žmogus nori gauti atsakymus. Jis turi prisiminti: jei užsiims tik savo egoizmo patenkinimu, tai taip ir tęs, kol mirs. Tokiu atveju tik fizinis, gyvūninis kūnas lemia mūsų gyvenimą.
Jei noriu pakilti į aukštesnį lygmenį ir gyventi ne gyvūniniame, o dvasiniame kūne, man reikia gyventi visai kitomis vertybėmis: ne užpildyti savo fizinį kūną ir tame matyti gyvenimo tikslą, o užsipildyti davimo ir meilės savybėmis, Kūrėjo savybėmis. Tai jau – visai kita vertybių sistema.
Dėl to žmogui iškyla didelė problema. Tarsi jis yra milžiniškame lauke, kur viskas skirta jam ir jis turi ištyrinėti: kam tai, kodėl, kaip atsikratyti savo praeities vertybių – turtų, pinigų, įsivaizduojamos laimės, egoistinės sėkmės – ir pradėti mąstyti kitaip.
Klausimas. „Mes – savo įpročių vergai. Pakeisk savo įpročius ir tada pasikeis tavo gyvenimas“. O į ką juos reikia pakeisti?
Atsakymas. Juos reikia pakeisti dvasiniais veiksmais, dvasiniais santykiais. Aš iš pradžių turiu juos ištyrinėti, sužinoti, iš kur jie, kaip jie atsiras ir kaip aš galiu tai padaryti.
Klausimas. Kas yra geri žmogaus įpročiai?
Atsakymas. Gerų įpročių nėra. Gerumo įprotyje būti negali. Įprotis visada blogas. Gerumas atsiranda tada, kai nuo vieno teigiamo veiksmo pereiname prie dar teigiamesnio, o tai ne įprotis, tai – priešinga mūsų įpročiui. Tai sunkus darbas su savimi.
Klausimas. Taigi, turime turėti kažkokį tolimą tikslą, kad galėtume pastoviai įveikinėti savo įprotį?
Atsakymas. Taip. Ir be tolimo tikslo dar reikia turėti mažą bendruomenę, kurioje galėsi tai daryti.
Komentaras. „Didžiausios kliūtys gyvenime – tai nepasitikėjimas savimi ir baimė. Mūsų abejonės mus paraližuoja“.
Atsakymas. Mūsų abejonės ir baimė gena mus į priekį, tai labai geros mūsų prigimtinės savybės. Jei ne abejonės ir baimė, niekur nejudėtume. Užsikastume tame, kas yra, kad minimaliai jaustume blogį ir truputį gėrio, kad jokiu būdu nekiltų baimė ir abejonės. Tegul kyla abejonės ir baimė, – jos mus ves, stums į priekį!
Jei aš esu tinkamoje aplinkoje, tai visos mano abejonės ir baimės realizuosis teisingai, ir aš judėsiu į priekį. Gamtoje nėra nieko sukurta veltui, todėl nieko negalima užtušuoti, ištrinti ar sunaikinti!
Komentaras. „Tikslai turi būti aiškūs, paprasti ir užrašyti ant popieriaus“.
Atsakymas. Žmogui, kuris vystosi, jokio aiškumo nėra, jis visą laiką painiojasi ir aiškinasi. Ir kai tik kažką išsiaiškina, atsiranda nauja painiava. Žmogus, jei iš tiesų yra žmogus, visą laiką yra painiavoje ir aiškinimuose. Jam kyla vis daugiau norų, abejonių, minčių. Jis visą laiką ieško: „Kaip aš galiu atrasti gyvenimo tikslą, dėl ko verta gyventi?“
Komentaras. Vienoje iš laidų jūs piešėte koordinačių sistemą, kurioje žmogus juda sinusoide nuo mažesnio atotrūkio į tikslą iki didesnio. Aš papasakojau apie tai savo pažįstamai, kuri paklausė: „Ar reikia nukristi į dugną, kad pasikeltum?!“
Atsakymas. Taip, žinoma. Ir patys didžiausi kabalistai prieš galutinį išsitaisymą būdavo pačiame žemiausiame taške!
Klausimas. Kas žmogų pakelia iš dugno?
Atsakymas. Aplinka ir Aukštesnioji šviesa, kurią gauna per ją.
Komentaras. Viena iš paskutinių citatų: „Raskite savyje jėgų eiti prieš srovę ir praturtėti“.
Atsakymas. Turima omenyje, eiti prieš egoizmą. Tai galima padaryti. Tačiau žinok, kad tu – silpnas, ir nieko nepajėgsi. Nereikia eiti prieš, jei esi vienas. Privalai sukurti sistemą, kuri padės tau pasiekti tikslą. Ši sistema turi būti tarp vienminčių grupėje, kurie turi aiškų tikslą ir kartu, pastoviai artėdami vienas prie kito, jį pasiekia.
Komentaras. Pabaigai: „Vargšas, nevykėlis, nelaimingas ir nesveikas – tai tas, kuris dažnai sako „rytoj“.
Atsakymas. Na, taip. Mes neturime teisės nieko atidėti rytdienai. Bet ne tik ten problema. Silpnumas – ne tik atidėjimas rytdienai. Silpnumas, kad tu užmerki akis ir nenori vienytis su kitais.
Atidėti rytdienai ar ne – kur problema? Visi žmogaus veiksmai priklauso nuo jo sąveikos su aplinkiniais. Jei jo aplinka tinkama, jis neatidės rytdienai, jis ir šiandien neatidės, jis veiks dabar. Jį įpareigos supanti aplinka. Taigi, svarbiausia – rasti tinkamą kontaktą su teisinga aplinka. Turi būti grupė. Ir tada jis judės į priekį. Viską lemia grupė. Radai grupę – radai laimę.
#247423

Iš 2019 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai