Klausimas. Kai žiūrime kokį nors serialą, į jį įsitraukiame, ir jaučiame minčių ir išgyvenimų tėkmę. Tai irgi tam tikras susijungimas. Kodėl tai, kad jaučiu kitų mintis ir norus savyje, nurodo į dvasinę vienybę?
Atsakymas. Dvasinės vienybės požymis – kai jaučiu atstūmimą nuo draugų ir drauge meldžiuosi, kad tarp mūsų atsirastų ryšys.
Tik šios dvi priešingos tendencijos nurodo į dvasinį pakilimą.
#253295

Iš 2019 m. rugojūčio 18 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jei nejaučiu baimės Kūrėjo atžvilgiu, ar tai reiškia, kad dabar esu prie Jo prilipęs?
Atsakymas. Klausimas tas, ar jaučiate ne baimę, o virpulį.
Turi atsirasti būsena, kai galvojate, rūpinatės, jaudinatės dėl to, kaip elgiatės su Kūrėju. Norite Jo atžvilgiu būti mylintis, rūpestingas, trokštate Jam suteikti malonumą, kitaip tariant, norite būti Jo kūrinijos teisingas elementas.
Baimė dingsta, virsta virpuliu, o tai jau visai kitos jausmas: aukštesnis, geresnis.
Juk baimė priklauso gyvūniniam lygmeniui: bijau dėl savęs. O kai nebesijaudinu dėl savęs, tuomes jaučiu Kūrėją kaip amžiną, tobulą ir iš savo tobulybės Jis niekam negali pakenkti, tuomet gyvūninė baimė dingsta, nuslopinama Kūrėjo suvokimu. Ir tuomet jaučiu tik virpulį, nes baimė pereina į Jo tobulumo pojūtį.
Baimė ir tobulybė gimdo virpulį.
#253319

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokso rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virpulys, kurio nejaučiame

Pajausti Kūrėjo žaidimą

Nepavesti grupės