Pateikti Šeštadienis, 2 lapkričio, 2019 dienos įrašai.


Kaip nepakenkti savo sielai?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Knygos „Šamati“ („Išgirdau“) 94 straipsnyje kalbama apie gyvūninę ir dvasinę žmogaus sielą. Koks skirtumas tarp jų? Kaip žmogus gali pakenkti savo dvasinei ar gyvūninei sielai?
Atsakymas. Nei gyvūninei, nei dvasinei sielai negalime pakenkti tol, kol neįgysime tos sielos.
Gyvūninė siela – tai, ką turime dabar kaip kad bet kuris gyvūnas. Materialiame lygmenyje turime teisingai kontaktuoti tarpusavyje, ir tinkamai bendrai gyventi tarp žmonių. Tai ir yra gyvūninė siela.
O dvasinę sielą pirmiausia reikia atskleisti. Ją reikia sukurti, t. y. pajausti, kad ji būtina, pritraukti Šviesą, kuri ją atkurs ir sukurs gerą tarpusavio ryšį tarp mūsų. Tuomet jau galėsime sąveikauti vieni su kitais.
O kol kas tikrosios sielos niekas neturi. Siela – tai bendras ryšys tarp mūsų arba kaip sakoma „visi mes panašūs į gyvūnus“.
#253587

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nustatyti dvasinę bangą

Kodėl žinios apie sielą ją vysto?

Atgal į vieną sielą

Komentarų nėra

Kelias į galutinę būseną

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar vykdydamas Pirmąjį apribojimą (Cimcum Alef), aš atsisakau Kūrėjo programos, su kuria jis mane sukūrė. Ar taip?
Atsakymas. Ne. Kūrėjas mane sukūrė, kad aš tapčiau tokiu, kaip Jis. Todėl jis sukūrė žmogų – Adomą, nuo žodžio „panašus“.
Bet koks Kūrėjo veiksmas mus stumia į priekį po žingsnelį į visišką panašumą, amžinybę ir tobulumą. Atsitraukimo nėra. Net jei mes matome, kad pakeliui yra sudužimas kli (indo), kritimas, visokių klipot (netyrų troškimų) ir baisių būsenų, kai žmonės kariauja, žudo vienas kitą, daro viską, ką tik nori, tai tik reiškia, kad tai vyksta ir dvasiniame pasaulyje.
Tokie sukrėtimai būtini, kad suprastume šiuos norus ir juos sujungtume į tokią konstrukciją, kuri vadinasi „absoliuti siela“ arba „Adomas“. Kitaip neįmanoma.
Visas procesas yra praktiškai numatytas iš anksto, jo pabaiga yra aiški. Galutinė būsena iš pat pradžių valdo visų veiksmų pradžią. Kitaip tariant, Kūrėjas nusprendė sukurti tobulą žmogų, kuris būtų toks pats, lygus, lygiavertis Jam. Ir šis žmogus (ta būsena, arba siela) atsiranda iš karto.
Turint pradinę ir galutinę būseną, tarp jų ir atsikleidžia šis kelias. Kam jis skirtas? Žmogus neturi būti lėle, panašia į Kūrėją. Kūrėjas galėjo jį sukurti tokį, koks yra Pats, bet tada žmogus nebūtų savarankiškas. Tam, kad atsirastų savarankiškumas, mes turime praeiti visus kelio etapus jausmiškai, sąmoningai.
Todėl tam reikalingos mūsų pastangos, bandymai, ieškojimai, kančios. Priešingu atveju mes neturėsime chisarono (noro, siekio, aistros) ir būsime bejausmėmis mašinomis. Jausmai kyla laipsniškai tik po visų šių operacijų, nuosekliai atliekamų su mumis iš aukščiau.
Mes neišvengiamai pasieksime galutinę būseną, ji jau užsakyta. Tačiau kelią pasirenkame patys. Kelio paieškose išryškėja naujos savybės, kančios, pojūčiai, norai, siekiai – visi jausmai. Ir jie turi mums parodyti, ką reiškia Kūrėjo tobulumas. Būtent tai mes ir vystome savyje.
#246311

Iš 2019 m. kovo 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrimo programa

Įsitraukti į kūrimo programą

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Komentarų nėra