Pateikti Trečiadienis, 27 lapkričio, 2019 dienos įrašai.


Hebrajų kalba – kabalistinių žinių perteikimo būdas

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar iki hebrajų kalbos kabaloje buvo kokia nors kita kalba?
Atsakymas. Ne. Nuo pat pradžių tik per hebrajų kalbą galima perteikti kabalistines žinias. Ji kilo dėl būtinybes išreikšti dvasines šaknis, žodžius ir veiksmus. Tik dėl to ji ir egzistuoja.
O šnekamosios hebrajų k. apskritai turėtų nebūti mūsų pasaulyje. Tai, kad nūnai Izraelyje ivritas pasitelkiamas rašyti, skaityti ir bendrauti – tai neteisinga. Anksčiau to niekada nebuvo. Hebrajų k. visuomet buvo užrašomi tik tekstai, turintys ryšį su kabalą. Visam kitam buvo kitos kalbos – aramėjų ar senovės graikų, bet ne ivritas.
Ivritas – tai grynai šakų kalba, kuri pasitelkiama tik dvasinėms jėgoms, savybėms ir veiksmams aprašyti.
#251680

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Raidės – dvasinio indo atspindys

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Komentarų nėra

Kaip ištaisyti sugadintus santykius?

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманReplika. Sugadinti santykiai griauna žmonėms visą gyvenimą, iš vėžių gali išmušti maži nesusipratimai. Kaip teisingai elgtis, kad išvengtume nuoskaudų, sugadintų santykių ir, priešingai, juos gerintume?
Psichologai rekomenduoja taip: „Pasistenkite suprasti kolegos požiūrio tašką. Veiksmo rezultatas ne visada būna tyčinis. Sunkumas dėl kokių nors smulkių pasireiškimų tas, kad mes visi taikome skirtingus jų vertinimų standartus“.
Atsakymas. Kur čia standartai? Tai mano standartas – matyti kitus ir save, lyginant su jais, arba, vertinti save ir kitus, lyginant su savimi. Tai visiškai neteisinga. Tai tas pats, kaip paimti ir apsivilkti kokią nors suknelę. Jeigu ją apsivilksiu, man kyšos pilvas, plonos rankos ir kojos, o suknelė man atrodys bjauriai.
Čia nėra jokių bendrų standartų. Standartas gali būti tik vienas – artimo labui. Štai ir viskas. Aš nieko niekaip nevertinu – nei savęs, nei kitų. Mane domina tik viena: jeigu kokie nors reiškiniai vyksta, ar jie vyksta žmogaus labui?
Sakydamas žmogaus, turiu omenyje visą žmoniją, bendrą žmogaus pavidalą. Aš jokiu būdu nematuoju nei vieno, nei kito atžvilgiu, nes tada tikrai nerasiu galų.
Klausimas. Kaip teisingai suprasti kito žmogaus požiūrio tašką – teisingas jis ar ne?
Atsakymas. Negaliu suprasti kito žmogaus. Kaip galiu jį suprasti? Kaip man „išeiti iš savęs“, kad suprasčiau kitą?
Ne, mes paprasčiausiai turime veikti taip, kad būtų gerai kitam žmogui. Bet kuriam! Kitaip tariant, išskyrus būtinuosius savo gyvenimo poreikius, visur kitur, kas nuo manęs priklauso, turiu veikti kitų labui.
Tai natūralu. Labai dažnai dėl savo įpročių atliekame kažkokius judesius, gestus ar sakome kokius nors žodžius, išsireiškimus, kurie kitiems gal net atrodo įžeidžiantys.
Mes netgi galime šito nejausti ir nesuprasti. Reikia širdį nuteikti palankiai. Ji turi būti nuteikta gerumui kito atžvilgiu! Visa kita niekaip neveiks.
Jei žmogus nuoširdus kito atžvilgiu, tai šitai vis tiek bus priimta teisingai. Netgi tuo atveju, jei kažką neteisingai pasakė, nesugebėjo išsireikšti, kitas žmogus jį pajus.
Reikia nukreipti širdį į kitą žmogų, į visus žmones, gėrio link! Prie šito reikia priprasti. Taip reikia save auklėti. Būtinas tokio paties elgesio palaikymas iš mus supančios aplinkos, mus supančios visuomenės pusės. Tada viskas bus gerai!
#254793

Iš 2019 m. liepos 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad neįsižeistume

Pats didžiausias suvokimas

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Komentarų nėra