Klausimas. Nurodydamas draudimo atskleisti kabalą priežastis, Baal Sulamas pabrėžė, kad neįmanoma jos atskleisti, nes mūsų žodyne nėra žodžių, galinčių tiksliai perteikti dvasines savybes, ir yra tikimybė, kad skaitytojai susipainios.
Atsakymas. Problema ta, kad kabala kalba specifine kalba. Neįmanoma žmogui perduoti tos kalbos, nebent jis jausmiškai į ją įeina.
Juk kai kalbuosi su tavimi atsižvelgiu į tai, kad mūsų pojūčiai adekvatūs. Sakau „karšta“ ir tu supranti, ką reiškia „karšta“, „šalta“, „aštru“ ir t. t. Turime pojūčių bendrumą.
O jeigu tu jauti aukštesnįjį pasaulį, o aš jaučiu žemiausią pasaulį, tai tarp mūsų nėra komunikacijos. Galime kalbėti viena kalba, bet aš omenyje turiu viena, o tu – kitą. Todėl kyla didžiulė problema, mes tik tarpusavyje painiojamės.
#255019

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulėdaros kalba

Ivritas – raktas į suvokimą

Kabalistų kalba: su ja sunku, be jos neįmanoma

Klausimas. Tai, ką mes, žmonės, šiandien gauname, visa tai – nekontroliuojami procesai? Manyje yra noras gauti, kuris ateina iš išorės, aš net nežinau, iš kur man kyla mintys ir norai. T. y. aš neturiu jokios pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Natūralu.
Komentaras. O vėliau mes turime įgyti jėgą, kuri neleidžia gauti, kontroliuoja mano norus. Ji vadinasi „ekranas“.
Atsakymas. Gebėjimą kontroliuoti save suteikia ypatingas veiksmas, kai galiu atsiriboti nuo Kūrėjo, nutraukti tiesioginį ryšį su Juo, nutraukti Jo nurodymus, kuriuos aš instinktyviai vykdžiau. Aš manau, kad dabar to negaliu padaryti. Aš darau tokį veiksmą, kuris vadinasi „apribojimas“ (cimcum), juo tarsi atkertu save nuo Kūrėjo.
Ir tik tiek, kiek galiu susilieti su Jo veiksmais, juos vykdyti, vadovaudamasis noru būti panašus į Jį, – tik tiek aš galiu gauti. T. y., kaip Jis duoda, aš taip gaunu, ir nieko negaliu padaryti, aš vis tiek esu gaunantis, tačiau mano gavimas įgauna visai kitą formą, kai aš nusprendžiu, kad man to reikia tam, kad tapčiau panašus į Kūrėją.
Jei Kūrėjas duoda, skleidžia iš Savęs, tai aš duodu jam tuo, kad aš po apribojimo atveriu save tam tikru būdu ir gaunu iš Jo malonumą aiškiai suprasdamas, kad tai darau būtent norėdamas suteikti malonumą Jam. T. y. iš esmės – prieš savo valią.
Klausimas. Vadinasi, aš slepiu Kūrėjo šviesą, t. y. malonumą nuo savo noro gauti.
Šviesa pastovi, kaip saulė, ji visada veikia, duoda. Ir jei aš turiu ekraną, galimybę, kontroliuoti šviesos srautą, tai aš ją slepiu nuo savo noro gauti. Tai ir yra sąmoningas Kūrėjo atskleidimas?
Atsakymas. Taip, o vėliau, kai aš save atveriu, tai jau vadinama sąmoningu šviesos gavimu arba ypatingu ryšiu su Kūrėju.
#248163

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Kelias į galutinę būseną

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs