Pateikti Sekmadienis, 22 gruodžio, 2019 dienos įrašai.


Lęšis aukštesniajam pasauliui

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar įmanoma, kad mokslininkai galės atsleisti pasaulį, kurį studijuoja kabala? Juk jie įrodė, kad viskas priklauso nuo stebėtojo.
Atsakymas. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo stebėtojo. Tačiau stebėtojas turi turėti tas savybes, kurias jis nori matyti. Jei jūs tų savybių neturite, tai išrandate įvairiausius skirtingus pagalbinius prietaisus.
Prietaisas, su kuriuo galime stebėti aukštesnįjį pasaulį, – tai tam tikra visuomenė, grupė, susijusi tarpusavyje davimo savybėmis. Jei iš žmonių sudarytume teisingą dešimtuką, tai jis taptų lęšiu, teleskopu, didinamuoju stiklu. Ir tuomet per grupę išvysite aukštesnįjį pasaulį.
Tad šiuo atžvilgiu nėra problemos, tik reikia suprasti, kad materialius veiksmus turite transformuoti į dvasinius veiksmus ir tuomet gausite rezultatą.
#254397

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kūrėjo apskaičiuotas judėjimas

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda būtinai turi būti grupėje, kitaip Kūrėjas jos neišgirs. Tai studijuojame iš dešimties sfirų struktūros, iš viso mūsų dvasinio darbo.
Kūrėjas – tai kėtėr (karūna), virš kurios yra vadinamasis „kuco šėl jud“ – aukščiausias kėtėr (aukščiausios sfiros) taškas. Ten yra kontaktas su Juo.
Tik po to, kai „pagaunu“ visus savo draugus, esu pasirengęs juos visus įjungti į save, viską jiems daryti, ko tik reikia, kad jie sutiktų susivienyti, esu pasirengęs būti pats žemiausias, pats mažiausias jų atžvilgiu – tokiu atveju galiu tikėtis, kad jie atsakys man tuo pačiu ir susiformuos grupė, kitaip tariant, struktūra, kurioje atsiskleis davimo savybė, Kūrėjas.
Šiame judėjime nesvarbu, kiek krisiu, nes eiti pirmyn be pertrūkio neįmanoma. Tai nuolatinis start-stop, kaip švytuoklė laikrodyje. Negalime praryti didžiulio egoizmo ir pakilti virš jo, vėl gauti didelį egoizmą ir pakilti virš jo. Mes galime dirbti su mili-, mikrosekundėmis. Tokiomis mikro dozėmis judame pirmyn.
Todėl tiek, kiek turime tarpusavio laidavimo (arvut), grupės palaikymo, tiek galime gauti iš Kūrėjo daugiau kritimų ir atitinkamai aukštai pakilti.
Mūsų kritimai ateina iš Kūrėjo. Jie visi iš anksto Jo apskaičiuoti, kad galėtume pakilti, beje, patys, sąmoningai. Jis neduoda mums tokių kritimų, kad sužlugtume nežinodami, kur suklupę.
Jie visuomet kaip santykiuose tarp mamos ir vaiko yra apskaičiuoti, tiksliai sugraduoti taip, kad galime šiek tiek susibūrę draugėn po kritimo, rasti savyje tam tikrų jėgų ir vėl imti kilti.
Tad nereikia galvoti, kad Kūrėjas nori mus sudaužyti. Jis nori tik šiek tiek mus nuleisti, kad pamatytume kitą mūsų iš anksto sudaužyto egoizmo lygmenį ir imtume jį kelti. Kaip semiame vandendį iš šulinio – dar šiek tiek ir dar keliame į viršį – taip dirbame.
Ir tai, kad neva netenkame aukštesnės pakopos – tai ne netektis, o būtent pirmoji pakilimo pakopa, kairioji dalis. Ėjimas pirmyn prasideda nuo kairiosios kojos, nuo blogo atskleidimo, kurį Kūrėjas iš anksto sukūrė. O po to būna kompensacija dešiniąja linija. Taip einame pirmyn.
Todėl Baal Sulamas sako, kad vos tik pabundame ryte, iš karto turime imtis darbo – vienytis tarpusavyje ir su Kūrėju. Būtent nuo šios akimirkos. Tai itin svarbu! Visąlaik laikau šią mintį savyje, ir tuomet pavyksta greitai ir lengvai.
#254251

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Pažadinti Kūrėją

Komentarų nėra