Klausimas. Daug kalbame apie kilimus ir kritimus. Kritimai – tai aš ir išorinis pasaulis, kilimas – aš Kūrėjuje, Kūrėjas manyje. Šios būsenos turi būti tolygios ar taip, kaip yra duodamos? Ar galima palengvinti šį kelią, ir ar tai priklauso nuo mūsų?
Atsakymas. Visuomet turime siekti, kad būtume tokios būsenos, kai jaučiame Kūrėją tiek savo išorėje, tiek viduje.
Visą pasaulį, įskaitant mane, užpildantis Kūrėjo jautimas, – tai pati tobuliausia būsena. O visos kitos Kūrėjo duodamos būsenos yra tam, kad dar labiau siektume Jį jausti savyje ir išorėje.
„Nėra nieko kito tik Jis“ reiškia būtent tokį Kūrėjo jautimą, kai be Jo iš tiesų nėra nieko kito. O kas gi aš? O aš tik tas, kuris konstatuoja faktą: „Taip, iš tiesų jaučiu, kad be Kūrėjo nėra nieko kito!“
Lieka tik šis taškas. Jis yra mūsų sielos centras. O visa kita – Kūrėjas.
Klausimas. Ar priklauso nuo mūsų, kad kuo ilgiau būtume pakilę, visą laiką su Kūrėju, Jame, o Jis mumyse?
Atsakymas. Be problemų. Organizuokite grupę taip, kad ji visąlaik tuo užsiimtų. Ir tuomet ji jus laikys.
#257090

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo glėbys

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Išėjimas – ne didesnė žydų emancipaciją, ir ne didesnis religiškumas, o dvasinis žmogaus kilimas. Istorijos pamokos moko vieno: kad ir ką darytume šio pasaulio rėmuose, pabaiga visuomet bus apgailėtina, ir mus užgrius smūgiai iki pat sunaikinimo. Išsigelbėjimas – pakilti virš šio pasaulio plotmės.
Kad ir į kokią sritį žiūrėtume šiame pasaulyje: liberalizmą, religijas, emancipaciją – niekas nepadės. Negalime likti materialioje plotmėje, mums draudžiama joje užstrigti. Galime tik pakilti iš tos aikštelės aukštyn.
Žmonėms to nepasakojo, nemoko, ir todėl jie nenori to ir negali… Tai tarsi gimimo kančios. Aukštesnysis valdymas visiškai nesiskaito su materialiu žmogaus gyvenimu, tik su noro vystymusi. Norai taip turi suktis, kol nepasieks mūsų laiko, kur pagaliau atsiras grupė, kuri ims realizuoti sprendimą.
Bendros sielos indo viduje susirenka rešimot iš visų kančių, kurias praėjo milijonai žmonių, žuvusių per holokaustą, inkviziciją, Stalino represijas. Visa tai tam, kad nore mėgautis susitelktų didžiulis skausmas, kad jis būtų egoizme, ir leistų pradėti veikti dvasiniems davimo genams (rešimot).
Žiūrint iš žmogiškosios logikos pozicijų tam nėra jokio pateisinimo. Juk kas rengia visas tas katastrofas? Kūrėjas! Galite paduoti Jį į teismą…
#258616

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Nelaukti iki rytojaus

Matyti užgimstant