Pateikti Šeštadienis, 28 kovo, 2020 dienos įrašai.


Ties raudona linija

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronaviruso epidemija paliečia kiekvieną pasaulio žmogų, nesvarbu, iš kur jis kilęs: iš Italijos, Izraelio, Korėjos, Rusijos ir t. t. Visas pasaulis jaudinasi. Virusas plinta nepripažindamas jokių sienų ir kol kas nesimato pabaigos. Ekspertai prognozuoja, kad epidemija tęsis metus, kol neatsiras kokių nors kovos su virusu priemonių.
Koronavirusas itin pakeitė žmonių tarpusavio santykius visuomenėje ir kelia mums rimtus klausimus. Ką reikia daryti, kad grįžtume į normalų gyvenimą, ko gamta reikalauja iš mūsų, ir kodėl ji mums pateikia tokių netikėtumų? Kaip išspręsti visas problemas, su kuriomis susiduriame gyvenime?
Viena vertus, šios problemos rodo mums, kiek esame susieti ir priklausomi vieni nuo kitų. Kita vertus, mūsų ryšys nėra geras, ir turime mokytis, kaip jį pakeisti. Koronavirusas tik padėjo atskleisti mūsų būklės sunkumą. Kol kas padėtis nėra tokia bloga.
Pažiūrėsime, kas nutiks, kai Šiaurės ir Pietų Amerika, taip pat Europos šalys uždarys savo sienas. Žmonija vėl grįš prie pasienio užtvarų, užkardų.
Ir vienintelė išeitis – atidžiai išsiaiškinti, koks turėtų būti tinkamas ryšys tarp mūsų, ir kaip užmegzti gerus santykius, kad neprasiskverbtų jokie virusai. Virusas – tai ženklas, kad mūsų tarpusavio ryšys neteisingas, blogas.

***
Koronavirusas – bendra visų problema, reikalaujanti iš visos žmonijos tinkamo susivienijimo ir abipusio laidavimo. Kodėl kaskart pritraukiame naujas negandas? Kodėl gamta visada muša mus rimbu, kiekvieną atskirai ir visus kartu?
Kodėl šie smūgiai kasmet stiprėja ir plečiasi taip, kad apimtų visą žmoniją? Gamta bando priversti mus įsisąmoninti tarpusavio laidavimo poreikį, kad taptume kaip vienas žmogus, viena sistema.
Kiekvienas žmogus pasaulyje turi suprasti:
– Koronavirusas nėra atsitiktinumas, o proceso dalis, per kurį gamtos jėgos veda žmonių visuomenę, siekdamos sujungti mus į vieną sistemą.
– Šioje vienoje sistemoje yra įstatymai, kuriuos gamta įpareigos mus vykdyti, jei ne savo noru, tai per kančias. Ir koronavirusas yra viena iš nelaimių, siunčiamų žmonijai, kad ją supurtytų ir priverstų susimąstyti, kaip teisingai gyventi.
Idealiu atveju turėtume tapti kaip vienas žmogus, su viena širdimi, vienoje sistemoje. Nėra išeities, turime prie to priartėti.
Koronaviruso epidemija yra pirmoji bausmė iš serijos bausmių, kurios atsiskleis kas mėnesį. Juk jeigu blogai elgiamės vieni su kitais, tai šitaip sukuriame vietą virusui. Virusas atsiranda ten, kur nepakanka tarpusavio laidavimo, kurį turime sukurti.
Kūrimo tikslas – atvesti žmogų į gerą vienybę ir meilę artimui kaip pačiam sau. Ir jei taip neatsitinka, tada ima rastis įvairios problemos, kurios iš tikrųjų tarnauja kaip vaistas, stumiantis mus susivienyti.
Žiūrime vieni į kitus ir nelinkime kitam gero. Taip virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam dėl netinkamo žvilgsnio, smerkiančių žodžių, kurie materializuojasi kaip virusai.
Žmonija vis labiau tarpusavyje priklausoma pramonėje, prekyboje ir visur kitur, tačiau drauge nekuriame gerų tarpusavio santykių. Jie prieštarauja stiprėjantiems ryšiams tarp mūsų, nes susisiekiu su kiekvienu žmogumi žemėje tik norėdamas iš jo išspausti visus syvus. Ir, žinoma, kai šie ryšiai tampa visiškai nepakeliami, gamta smogia ir juos nutraukia.
Įsivaizduokite, kad pasaulis atsiribos nuo Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos – kaip tai palies gamybą. Pakanka sustabdyti kokio nors mažo elektroninio elemento gamybą ir pusė pasaulio aiktels. Ir viskas todėl, kad nesame tinkamai susiję žmogaus lygmenyje, nesivadovaujame tarpusavio laidavimo dėsniu. Elitas, norėdamas uždirbti dar kelis milijardus, iš žmonių išspaudžia paskutinį lašą.
Virusas jau atvedė prie masinių atleidimų. Nepanašu, kad ši banga nurims, matyt, tai sujudins visą žmoniją, kad pajaustume pasiekę raudoną liniją ir gamta nebeleis mums taip egzistuoti.
Pirmą kartą žmonijos istorijoje įsisąmoniname, kad tai smūgis iš viršaus. Taip Egipto žyniai faraonui pasakė apie vieną bausmę, kad tai yra Dievo pirštas. Visi pajaus, kad tai yra aukščiausia bausmė, kad mus stato į vietą iš viršaus.

* * *
Žvelgdamas į kitą nedraugišku žvilgsniu, perduodu virusą jam. Juk esame sujungti į vieną sistemą ir, blogai galvodamas apie kitą, įnešu virusą, neigiamą signalą į visą tinklą ir sugriaunu laidavimą. Tegul tai tik mintis, bet mus visus jungia mintys, pokalbiai ir veiksmai.
Norime ar nenorime, esame užrakinti vienoje bendroje sferoje. Todėl nesvarbu, aš kalbu, rašau, galvoju ar dirbu rankomis. Minčių poveikis dar didesnis, nes sakoma, kad „viskas išsisprendžia mintyse“. Mintis materializuojasi fiziniuose veiksmuose.
Tarp mūsų ištempti nematomi siūlai, esame ryšių lauke. Ir pats aukščiausias ryšių lygis –mintis, kuri vėliau nusileidžia į paprastesnius lygius. Tačiau mes galime ištaisyti visus virusus mintyse. Laidavimas – tai teisingi mūsų tarpusavio ryšiai minties lygmenyje. Ir jeigu jie sies mus, tada nieko daugiau nereikės, jokių materialių vaistų.
#261406

Iš 2020 m. kovo 7 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Tegul tai būna gėrio epidemija

Komentarų nėra

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vos tik atsikleidžia dvasinio pasaulio svarba, iškart kyla koks nors ramybės neduodantis noras šiam pasauliui. Jis tampa stipresnis už norą dvasingumui. Kam duodama ši kliūtis?
Atsakymas. Vadinasi, problema ta, kad neturite patikimos aplinkos, kuri suteiktų jums didesnę trauką, kaip atskleisti gyvenimo prasmę.
Jei esate vienas, aišku, kad supanti aplinka bus kur kas stipresnė ir įtrauks jus. Bet jeigu aplink save sukursite mažą bendruomenę, kurioje stengiamasi tinkamai tarpusavyje veikti, tai kiekvienas galės remtis kitais ir taip eiti pirmyn.
#260957

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Komentarų nėra

Ar kančios mus apvalo?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, žmogus sirgo sunkia liga, daug kentėjo, pasveiko. Ar tai reiškia, kad jis priartėjo prie Kūrėjo?
Atsakymas. Iš esmės, išgyvendamas tokias kančias, žmogus ima rimčiau vertinti savo būseną ir savo galimybes.
Bet niekas nepriartėja prie Kūrėjo kančiomis, tai netinkama metodika. Jam visiškai nereikia mūsų kančių. Priešingai, Kūrėjas nori, jog žmogus džiaugtųsi, kad Jis sukūrė pasaulį ir jame esantį žmogų, kad suteikė galimybę suartėti su Savimi.
Todėl jokiu būdu nepasiduokite jokiom kančiom. Tai neteisingas požiūris nei į Kūrėją, nei į gyvenimą. Turime mėginti nuolat jaustis esantys gerame Kūrėjo lauke. O patirtos kančios turi išmokyti mus daugiau nebepatekti į tokias situacijas.
Klausimas. O jei žmogui dėl kančios kyla klausimas: „Kodėl aš gyvenu?“ Tai priartėjimas?
Atsakymas. Tai tiesiog klausimas, turintis sukurti ypatingą būseną, kuri padės žmogui aiškiai įsivardyti, dėl ko jis gyvena.
Tačiau jokiu būdu negalima gilintis į savigraužą, nes ji atitolina mus nuo Kūrėjo. Žmogui atrodo, kad kančios jį nutyrina. Neteisinga. Kabaloje tokio požiūrio nėra. Gali būti, kad dauguma religijų tam pritaria, bet jokiu būdu ne kabala.
Kančios dar niekada neišvalė žmogaus nuo egoizmo, nesuteikė jam galimybės pakilti virš ego. Priešingai, jos atstumia žmogų nuo egoizmo naudojimo, nes jis bijo, kad teks kentėti. Tačiau tai ne ištaisymas.
Kančios tiesiog pastumia mus teisingesnio sprendimo link. Turime padaryti teisingą išvadą ir elgtis tinkamai.
#260725

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kas sukelia kančias?

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Komentarų nėra