Pateikti Trečiadienis, 15 balandžio, 2020 dienos įrašai.


Pergalė prieš žmoniją

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas užmušė mūsų egoistinį pradą, padarydamas mus daug artimesniais vieni kitiems. Jis įvarė mus į tokią pačią būseną: visi sėdi namuose, be darbo ir nežino, kas nutiks rytoj ir ką atneš šiandiena.
Visa žmonija, visas Žemes rutulys, milijardai žmonių yra vienoje situacijoje dabarties ir ateities atžvilgiu.
Koronavirusas sujungia mus visus į vieną bendruomenę, į vieną sistemą. Tai ne šiaip virusas, tai ypatinga dvasia, įsiskverbianti į protą ir jausmus, verdanti iš mūsų vieną košę. Staiga pradedame suprasti ir jausti vieni kitus, savo artumą. Mums lengva įsivaizduoti bet kokią būseną, kurioje atsidūrė kiti.
Pažvelkite, ką šis virusas atliko, kaip sumaniai jis veikia. Vienu mostu, per kelias savaites, iš mūsų sukūrė naują žmoniją. Be abejo, vis dar tikimės sugrįžti prie seno pasaulio, manydami, kad epidemija pasibaigs jei ne šiandien, tai ryt.
Bet tikėtina, kad karantinas truks dar keletą mėnesių, ir kai jį paliksime, pastebėsime, kad patekome į naują pasaulį, į naują žmoniją, tarp naujų žmonių, turinčių kitokį mentalitetą, kitokį suvokimą ir požiūrį. Viskas bus nauja.
Šis virusas praskalaus mus, išvalys iš mūsų galvos visas kvailystes, grąžins į šeimas. Jis išmokys mus likti namuose, užuot skubėjus iš vietos į vietą. Priprasime prie naujo gyvenimo. Reikia padėkoti virusui už tokį darbą.
Žinoma, matome, kad koronavirusas neša mirtį ir kančią. Tačiau visos žmonijos mastu jis atlieka visuomenėje tokius naudingus pokyčius, kurie anksčiau atrodė galimi tik baisių smūgių ir karų sąskaita. Kai galų gale apibendrinsime viruso mūsų gyvenime įneštus pokyčius, suprasime, kad tai pasiuntinys iš aukščiau.
Pirmą kartą istorijoje mažytis virusas atlieka tokius pokyčius vienu metu aplink visą Žemės rutulį, visoje žmonijoje. Ir tai greta viso mūsų šiuolaikinio išsivystymo, globalaus ryšio, supratimo, žinių. Tik pažiūrėkite, kaip jis su mumis susitvarkė. Akimirksniu visi pasidavė ir sutiko su jo sąlygomis. Ar gamtoje yra kokia nors kita jėga, galinti atlikti tokius veiksmus?
#262529

2020 m. balandžio 1 d. iš rytinės pamokos apie Pesachą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Komentarų nėra

Maca – mūsų pirmoji skurdo duona

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманTurime nuolatos dirbti su savo egoizmu, stumti save vienybės link, o jos viduje – į susiliejimą su Kūrėju. Jei negalėsime susivienyti dešimtuke, tai negalėsime susilieti ir su Kūrėju. Todėl parašyta: „Nuo meilės kūriniams prie meilės Kūrėjui“.
Kaskart stengdamiesi susivienyti tarsi minkome savo tešlą, maišydami miltus su vandeniu. Ir kol minkome šią tešlą, kuri dar nėra paruošta kepimui, ji nerūgsta. Svarbiausia – nesiliauti dėjus pastangų, tada tai netaps „chamec“. Galima dirbti nors ir visą dieną! Noras mėgautis laikomas nesugadintu, kol su juo dirbame.
Kai pasiekiama teisinga būsena, t. y., teisingas ryšys, ir jaučiu, kad esu pasirengęs visko nepaisyti dėl ryšio su draugais, tuomet jo viduje galiu susijungti ir su Kūrėju.
Taip išeinu iš faraono valdžios į Kūrėjo valdžią, matydamas dešimtuką kaip priemonę, traukiančią mane iš „Egipto vergijos“ ir atvedančią į Kūrėjo valdžią. Dešimtukas yra viduryje tarp mūsų, kaip tarpinė stotis.
Iš to aišku, kokia svarbi yra maca – pagrindinis Pesacho simbolis; ši šventė – tai išsivadavimo šventė, išėjimas iš Egipto, iš egoistiškų ketinimų į davimą, iš faraono valdžios į Kūrėjo valdžią.
Nevalia nustoti dirbti su savimi, su vienybe grupėje, spaudžiame save kaip tešlą, kol tešla taps visiškai vienalytė. Neliks nei miltų, nei vandens – viskas susilies į viena.
Taip suspaudę save, atlikę tokius pratimus ir pavertę dešimtuką į vieningą monolitinę medžiagą, pajausime, kad esame pasirengę ryšiui su Kūrėju. Kūrėjas savo išoriniu spaudimu žadina mus tokiam susijungimui. Tačiau kyla klausimas, ar mes kaip grupė įstengsime pažadinti save patys, kad dar greičiau išminkytume savo tešlą ir taptume maca.
Maca reiškia, kad žmogus yra pasirengęs įsitraukti į ginčą su savo egoizmu, kad galėtų susivienyti su grupe. Jis pasirengęs daryti spaudimą sau, kad padarytų iš savęs tešlą, kurioje atskirai nėra nei miltų, nei vandens, o tik jų junginys. Miltai, t. y. noras mėgautis, sugėrė į save vandenį, tapdami viena medžiaga.
Dešimt draugų yra taip stipriai įsijungę vienas į kitą siekdami Kūrėjo, kad jau nesvarbu, kokia buvo kiekvieno kryptis anksčiau: mes pasiekiame vieną kryptį, vieną supratimą, vieną pojūtį, kuris apibendrina viską kartu. Taip priimame macos formą, „skurdo duoną“, kitaip tariant, esame pasirengę būti kartu be jokio skirtumo tarp mūsų.
Būtent taip ruošiamasi išeiti iš Egipto. Darome iš savęs macą ir iškepame ją dar Egipte. Maca – tai naujas susivienijusios grupės bruožas.

* * *
Mūsų noras mėgautis – tai miltai, o noras duoti, Šviesa, kuri šiek tiek šviečia mums iš aukštai, – tai vanduo. Išliejame šį vandenį ant miltų ir pradedame dirbti, minkyti tešlą, kad ji būtų parengta kepimui.
Tai reiškia, kad turime gauti iš aukščiau, iš Kūrėjo šiek tiek supratimo apie davimo bei vienybės savybes (kiek pajėgiame tai suprasti) ir imti vis labiau realizuoti tai vis dar egoistiniame savo nore.
Svarbiausia ne tai, kiek kiekvienas turi asmeninio noro duoti, o mūsų bendros pastangos. Kiek stengsimės įsiskverbti į šį davimo norą, kad mūsų miltai įgautų vandens savybes, tiek panorėsime sujungti norą mėgautis su ketinimu duoti ir tiek judėsime į priekį.
Jei ryšys grupėje bus dešimtuko visų kartu atliekamų pastangų rezultatas, tuomet pritrauksime Šviesą, grąžinančią į Šaltinį, kuri mus suvienys. Kiekvienas vandens lašas, kurį gausime, kad dar vieną gramą miltų sujungtume į vieną tešlą, į vieną kūną, priklauso nuo visų mūsų bendrų pastangų grupėje.
Jei tešla tapo minkšta ir vienalytė, kitaip tariant, dingo visas mūsų egoizmas, visos kiekvieno individualios formos, tuomet esame pasirengę kepimui ir iš mūsų galima pagaminti macą.
Maca vadinama skurdžia duona, juk ją kepame iš skurdo, trūkstant jėgų, pojūčių ir supratimo mintyse ir širdyje. Bet po to, pasitelkę šią naują gautą formą, galime peržengti ribą tarp faraono valdų ir Kūrėjo valdų, išsilaisvinti iš mirties angelo, mūsų egoistinio noro.
#263078

Iš 2020 m. balandžio 12 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Mintys apie koronavirusą V d.

Krizė, globalizacija, Sveikata

Virusas gyvuos, kol visi žmonės ir valstybės supras, kad būtina atsisakyti egoizmo ir laikyti save viena visuomene, šeima, visuma. Tai priklauso nuo mūsų požiūrio į gamtą: laikyti ją protinga, Kūrėju, ar nesiskaityti su ja kaip iki koronaviruso. Rinkitės…!
***
Senasis pasaulis mirė, jis neegzistuoja! Ateisime į naują pasaulį ir patys būsime naujais žmonėmis. Tai nėra paprastas procesas, bet jis jau prasidėjo. Jis nesustos, kol koronavirusas nevirs į karūną (Kėtėr), ir atves mus į ryšį su Kūrėju įvairiomis formomis, visuose lygmenyse…
***
Gyvename savo jausmuose. Jei mūsų santykiai egoistiniai, tai vadinama gyvenimu šiame pasaulyje. Jei taps altruistiniai, grįsti meilei, vienybe, tai šitai bus dvasinė, aukštesnioji sistema, būsimas pasaulis. Jausdamiesi viena visuma liausimės jausti asmeninė mirtį…
***
Aukštesnioji jėga, Kūrėjas, per koronavirusą taiso pasaulį, keičia visą tikrovę, į viską žvelgia kaip į vieną kūną. Tai didis veiksmas, skirtas mus suvienyti, paversti mus viena sistema, viena žmonija, vienu žmogumi su viena širdimi, leisti mums atskleisti Kūrėją.
***
Jau negrįšime prie to, kad buvo. Senasis pasaulis mirė! Ateisime į naują pasaulį ir patys būsime naujais žmonėmis. Žinomą, tai nutiks palaipsniui. Kaip išeinant iš Egipto. Tai nėra paprastas procesas, bet jis prasidėjo ir nesustos, kol koronavirusas atves mus į ryšį su Kūrėju.
***
Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai norom nenorom priklausome vieni nuo kitų: galiu užsikrėsti nuo svetimų žmonių, o jie – nuo manęs. Virusas parodė netinkamus ryšius tarp mūsų. Jis privertė mus rūpintis kitais, o kitus – mumis. Taip gamta ėmė ugdyti mus, kas yra integralus tarpusavio supratimas ir rūpestis!
***
Koronavirusas atskleidžia, kokie iš tiesų yra mūsų tarpusavio santykiai. Jei suprasime, kad galime gyventi kitaip, išlaikydami harmoniją su gamta bei gerus tarpusavio santykius, pakilę virš ego, tai įstengsime greitai išsivaduoti iš epidemijos. Virusas atskleidžia, kad išvedėme pasaulį-gamtą iš pusiausvyros.
***
Koronavirusas – tai jėga, žadinanti žmoniją atlikti išsamią savo būsenos reviziją. Esame prieš perversmą. Pirmąkart su žmonija vyksta dvasinė revoliuciją. Reikia pritraukti grąžinančią į Šaltinį Šviesą, kuri pakeis visą žmoniją, ir pagreitinti laiką!
***
Virusas stumia mus į pokyčius, vedančius į vienybę, kad visi nuo mažo iki didelio pažintų aukštesniąją gamtos jėgą; ir visos tautos susirinks į vienus bendrus „maldos namus“, kitaip tariant, visi susijungs viename bendrame nore, abipusio vienybėje, o tai ir vadinama Kūrėjo namais.
***
Gamta kalba mums per virusą: „Pasiekėte integralią formą savo egoizmu susijungdami apie Žemę, tapote Ego-žmonija! O dabar per šį virusą parodysiu jums, kaip vienam kūnui, kad su jumis netvarka. Imkite gydytis nuo egoizmo!“
***
Jums reikia pagalvoti, kaip reaguoti į virusą, kuris pažeidžia visą žmoniją, jums reikia veikti kartu. Susivienykite tarpusavyje, veikite išvien, imkite keisti valstybines sistemas, tarpvalstybinius santykius, santykius visuomenėje. Paverskite save viena visuma!
***
Kol kas vystomės kančių, natūralios raidos keliu (beito). Tačiau yra kelias, kur laikas pagreitintas (achišėna), kai laikydamiesi to, ką rašo kabala, suprantame, ką reikia daryti, ir kuriame gerus tarpusavio ryšius, mokydamiesi, kaip tapti viena vieninga žmonija.
***
Koronavirusas rodo mums, kad mūsų egoizmas neatitinka integralios gamtos (altruizmo). Pradėkite pamažu gydytis! Egoizmas verčia mus viena žmonija, o jame atsiskleidžiantis blogis per gamtos smūgius (gyvūniniu lygmeniu – virusus) skatina mus taisyti egoizmą.
***
Kaip išeiname iš egoizmo? Išeiname iš savęs, savo noro mėgautis į mūsų tarpusavio ryšius, kai kiekvienas jau nekreipia dėmesio į save, o tik į tai, kas tarp mūsų. O tarp mūsų yra dvasinė erdvė! Į ją ir nurodo koronavirusas!
***
Vieninga, integrali gamta vis labiau atsiskleidžia mums ir todėl jaučiamės esą nukritę, vis labiau neatitinkantys vieningos gamtos. Jos reakcija į neatitikimą – kataklizmai ir virusai. Tačiau tai nėra bausmė, tai siekis subalansuoti mus su gamta!
***
Po epidemijos žmonės nebus tokie, kaip anksčiau, jie pripras prie naujos būsenos. Imsime suvokti pasaulį, jausdami, kad jis yra valdomas aukštesniosios jėgos. Visi klausia: iš kur ši problema, kas bus? Mes netekome jėgų vaikytis šio pasaulio malonumų – svarbiausia gyventi ramiai…
***
Koronavirusas – disbalanso pasekmė, jį sukėlė žmogus gamtoje, nes tarp žmonių nėra draugiškų tarpusavio santykių. Turime egzistuoti integralioje sistemoje, o mes, priešingai, tolstame vieni nuo kitų. Egoizmas auga ir vis labiau skiria mus, sukeldamas vis kenksmingesnius virusus.
***
Ši epidemija kilo dėl to, kad esame paskutiniame žmonijos vystymosi etape, kuris vadinamas „paskutiniąja karta“. Užbaikime egoistinę raidą ir pereikime prie aukštesnio egzistavimo lygmens, kuris vadinamas gyvenimu aukštesniajame pasaulyje.

Iš 2020 m. balandžio 1-7 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą II dalis

Mintys apie koronavirusą III dalis

Mintys apie koronavirusą IV dalis

Komentarų nėra