Mintys apie koronavirusą VI d.

2020-04-16

Šiandien įžengiame į paskutinę žmonijos raidos programos stadiją, vadinamą „paskutiniąja karta“. Pasaulis tampa panašus į Kūrėją. Pirmąsyk ne žmonės kovoja tarpusavyje, o pati gamta stojasi prieš žmones. Atsiskleidžia kova ne su egoizmu, o Kūrėjo su žmogumi…
***
Jau nebegrįšime į ankstesnįjį pasaulį. Ateisime į naują pasaulį ir tapsime naujais žmonėmis. Tai nutiks palaipsniui, bet procesas jau prasidėjo. Gamta turi savo programą ir ji realizuojasi, o mes jaučiame, kiek ją atitinkame.
***
Dabartinė žmonijos problema – įsisąmoninti, kad vienintelė teisinga išeitis iš krizės yra žmogiškųjų santykių ištaisymas iš egoistinių į altruistinius. Grįžimas prie dalykinių santykių, neištaisius žmogiškųjų, sukeltų didžiulę krizę!
***
Pasaulio išgijimas priklauso tik nuo žmonių tarpusavio santykių. Gamtos smūgius jaus visa žmonija, nes ji jau tapo globaliu organizmu. Smūgiai tęsis, kol nesuvoksime, kad mus turi sieti geros jėgos, kuriomis ir reikia užpildyti atstumus tarp žmonių…
***
Reikia atskleisti, kokie esame skirtingi – tai rodo koronavirusas. Jis susijęs su mūsų noru, vidine savybe. Negaliu priartėti prie kito, nes nenoriu artumo su juo. Todėl ir fiziškai negaliu prie jo priartėti!.. Mūsų pasaulis įgauna dvasinio pasaulio formą…
***
Kas yra koronavirusas? Virusas atskleidžia, kad vietoj ryšių tarp mūsų – tuštuma, ją reikia užpildyti tinkamais santykiais. Atskleisdami šiuos tarpus, pastebime, kad negalime per juos bendrauti, juk per šį sugadintą ryšį kitas kitam perduodame virusą.
***
Dabartinė visuomenės forma, kuri egzistuoja, išsisėmė. Koronaviruso paskirtis – padėti mums pasikeisti: pakeisti mūsų gyvenimo tikslus, vystymąsi, valdymą. Jis padėjo mums supanašėti, pajausti būtinybę bendroje nelaimėje ieškoti bendro sprendimo…