Pateikti Antradienis, 21 balandžio, 2020 dienos įrašai.


Vienintelė mus valdanti jėga II d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjo teatras
Baal Sulamas, „Šamati“, „Nėra nieko, išskyrus Jį“: Tai yra ištaisymo metodas, vadinamas „kairė ranka atstumia, o dešinė priartina“.
„Kairė ranka atstumia“ reiškia atskyrimą – Kūrėjo paslėpimą, kai tampame ne visai apsisprendę Jo atžvilgiu: imame galvoti, kad yra dar kitos, Jam priešingos jėgos.
Mums atrodo, kad egzistuoja arba du dievai – geras ir blogas Kūrėjas (vienas prieš kitą, nes taip jaučiame pasaulį), arba daug dievų – daug jėgų pasaulyje, kurios yra tarpusavyje priešingos. Visa tai sumanyta ir atlikta tikslingai.
Pasaulyje tikslingai egzistuoja jėgos, reiškiniai, veiksmai, kurie nuo pat pradžių atsiranda su ketinimu išmušti žmogų iš teisingo kelio, atstumti jį nuo Kūrėjo siekimo, atmesti nuo minties, kad tik viena jėga, tik vienas Kūrėjas jį veikia.
Taip šie atstūmimai padeda žmogui, nes per juos jis gauna poreikį, užbaigtą norą, kad Kūrėjas padėtų jam atskleisti Jį Patį. Kitaip, žmogus niekaip negalėtų rasti savęs šiame pasaulyje.
Kitaip tariant, žmogus nori suprasti, kas jį valdo, kas lemia jo mintis, veiksmus, viską, kas vyko, vyksta ir vyks su juo. Viena vertus, aišku, kad tai nutinka veikiant vienai vienintelei gamtos jėgai.
Kita vertus, ši jėga valdo mus, įtraukia į įvairias aplinkybes, ir mes viską, kas vyksta, priskiriame daugybei žmonių, įvykių, daugybei valdžių, tarytum jos savarankiškai valdytų pasaulį ir mūsų gyvenimą.
Šitaip ir vėl suabejoju, kad tik vienas Kūrėjas valdo. Negaliu išlaikyti savęs ties tuo, kad tik viena vienintelė jėga taip valdo mane, ir visąlaik matau prieštaravimus šiame valdyme.
Kodėl Kūrėjas taip daro? Kad galėtume valios jėga visuose šiuose prieštaravimuose rasti būtent Jį, nepaisydami to, kad staiga patenkame į policijos, valstybės, giminių, šeimos, vaikų valdžią. Staiga draugai mane veikia ar dar kas nors.
Iš tikro turiu aiškiai apibrėžti, kad esu tik Kūrėjo lauke, ir nėra nieko kito, kas valdytų mane, įvestų ir išvestų iš visų šitų būsenų, ir vietoje Savęs pakištų įvairius kitus mane veikiančius šaltinius.
Per visus sakytum žemiškus šaltinius kas sekundę turiu būti nusitaikęs į Jį, ir tiksliai žinoti, kad tai Jis viską atlieka per savo marionetes – per mano šeimą, draugus, priešus, valstybės veikėjus. Praktiškai visas paveikslas, kurį matau priešais save ir vadinu „šiuo pasauliu“ – tai teatras, per kurį Kūrėjas veikia mane. O aš visą šį teatrą turiu prilipdyti prie Jo kiekviename Jo veiksme.
Bus tęsinys…
#256633

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kelio atgal nėra

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Jei lauksime, kol virusas praeis, ir vėl grįšime į ankstesnįjį gyvenimą, tai atlikdami šį veiksmą, galime sukelti papildomą, stipresnį smūgį? Daugelis žmonių mano, kad epidemija greitai praeis.
Atsakymas. Nemanau, kad pandemija praeis lyg niekur nieko. Galbūt ji neištaisys žmonijos per kartą. Čia dar būtinas individualus, racionalus, sąmoningas žmonių, šalių, tautų – viso pasaulio dalyvavimas.
Esu tikras, kad dabar einame teisingu keliu. Pagaliau prasidėjo amžius, vadinamas paskutiniąja karta, kai žmonija ima išties atsitokėti nuo neteisingų, egoistiškų, vaikiškų santykių vieni su kitais, su pasauliu bei supančia gamta. Mūsų laukia puiki ateitis. Nebebus galima grįžti prie ankstesniojo gyvenimo. Niekaip!
Klausimas. Kodėl taip manote?
Atsakymas. Žmonės jau bus kitokie. Gamta juos perdarys. Šie smūgiai juos šiek tiek pakeis. Jie taip beatodairiškai jau neskraidys lėktuvais po visą pasaulį, norėdami nusipirkti kokių nors mažmožių egzotiškose šalyse ar panašiai. Juos domins gilesnis požiūris į gamtą ir save.
Klausimas. Sakote, kad virusas išgelbėjo gamtą nuo mūsų vartotojiško požiūrio į ją. Ir iš tikrųjų yra aiškių faktų, patvirtinančių, kad gamta atsigauna. Tačiau visus šiuos gamtos išteklius naudojo nedidelis žmonių sluoksnis, kad praturtėtų, o paprasti žmonės su tuo neturi nieko bendra. Bet smūgius gauna visi. Tad kodėl turime kentėti už kitus?
Atsakymas. Visi esame vienoje sistemoje ir gamta baudžia mus priklausomai nuo mūsų dalyvavimo. Tad negalima sakyti, kad tas, kuris prarado milijardus, kenčia mažiau nei tas, kuris neteko mėnesinio atlyginimo. Kas prarado milijardus, be abejo, nebadauja, tačiau jo kančios nepalyginamos su to, kuris prarado tik mėnesinę algą.
Kada nors atmerkę akis pamatysime visą gamtos vaizdą, suprasime, kaip teisingai ji veda mus tik į gerą savo būsenų supratimą ir teisingą elgesį.
Apskritai, priešais mus labai įdomus kelias. Ir kasdien gamta vis labiau nuteikia mus naujam požiūriui į save, į pasaulį, į gyvenimą, į mirtį – į viską.
Tikiuosi, kad žmonija daugeliu aspektu suaugs nuo šio neva smūgio. Pamatysime, kad tai ne smūgis, o vaistas. Tiesą sakant, tai, ką laikome liga, virusu, iš tikrųjų yra vaistas.
#263095

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Į senąjį pasaulį negrįšime

Ties raudona linija

Komentarų nėra

Kaip gydytojui pasirinkti?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sergant koronavirusu mirštama sustojus kvėpavimui, nes trūksta dirbtinio kvėpavimo aparatų. Dabar gydytojai susiduria su profesiniu–socialiniu pasirinkimu: ką prijungti.
Įsivaizduokite, kad esate gydytojas. Jūs turite jauną ir seną pacientą, turtingą ir vargšą, garsų ir nežinomą elgetą, su minia artimųjų ar vienišių, ir jums reikia vieną atjungti, o kitą prijungti.
Ką galėtumėte patarti iš kabalisto, išmanančio gamtos dėsnius, pozicijų? Kaip gydytojui pasirinkti? Juk nėra tikslių nurodymų.
Atsakymas. Kaipgi nėra? Jei gydytojai davė Hipokrato priesaiką, ten viskas aiškiai apibrėžta.
Klausimas. Sakoma, kad gydytojų psichologinės traumos yra panašios į situaciją mūšio lauke…
Atsakymas. Žinoma. Jeigu priešais jus guli žmogus, o jūs priimate sprendimą dėl jo gyvenimo ar mirties, tai jums yra didelė problema, didelis krūvis. Manau, pirmiausia reikia išgelbėti jaunus ir potencialiai sveikus.
Klausimas. Vadinasi, nesiremti principu: kas atvyko anksčiau, tas pirmas eilėje?
Atsakymas. Ne. Jei eilėje operuotis laukia 200 žmonių, iš kurių 150 senukai, o likusieji dvidešimtmečiai, tai, žinoma, turėčiau užsiimti jaunais žmonėmis, o likusiems tik palengvinti kančias. Tai ne tik mano asmeninė nuomonė. Taip nurodyta kabaloje.
Klausimas. Net jeigu į mane kreipėsi mano giminaitis, turėčiau pirmenybę teikti jaunam pacientui, o ne savo pagyvenusiam giminaičiui?
Atsakymas. Tai jau kitas klausimas. Jei pacientas buvo atvežtas pas jus iš jūsų gimtojo kaimo, miesto ar kitos šalies, sakoma, kad pirmiausia turėtumėte pasirūpinti tais, kurie jums artimesni. Taip pasakyta Toroje.
#263137

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronovirusas keičia tikrovę“

Komentarų nėra