Norint, kad pasaulyje įsiviešpatautų tvarka, turime susijungti taip, kad tarp mūsų atsirastų Kūrėjo Šviesa, užpildanti mūsų ryšį aukščiausia Šviesa. Per savo ryšį su visais šio pasaulio gyventojais, perduosime jiems Kūrėjo Šviesą, kuri nušvies visą pasaulį.
Tuomet žmonės, užuot bijoję koronaviruso ir šalinęsi vieni kitų, galėtų susijungti gražiais, gerais ryšiais: ir tarp žmonių, ir su negyvąja, augaline bei gyvūnine gamta, kitaip tariant, su mus supančia aplinka.
Visas pasaulis pakiltų į naują vienybės ir išsitaisymo pakopą. O pajautęs šią integralią vienybę, integralią gamtą, pasaulis suprastų egzistuojant vieną jėgą, kuri viską valdo ir organizuoja visą mūsų gyvenimą. Taip visas pasaulis priartėtų prie Kūrėjo jautimo, suvokimo.
Šis procesas jau vyksta. Ir jei nesuprasime pirmųjų švelnių užuominų (tokių, kaip koronavirusas), tuomet kitąkart jos atsiskleis daug baisesne forma. Neverta to laukti. Koronavirusas kol kas veikia labai subtiliai, gąsdindamas mus epidemija, kad atgrasytų mus nuo nereikalingų užsiėmimų, kurie tik gadina gamtą.
Bet kitą kartą epidemija gali nusinešti pusę žmonijos, paliesdama kiekvienus namus. Jei nesimokome iš šiandienos patirties su koronavirusu, galvodami tik apie tai, kaip grįžti į kirpyklas ir poilsio namus, sulauksime stipresnio gamtos įspėjimo.
Koronavirusas leidžia suprasti, kad privalome pakeisti savo elgesį vieni kitų atžvilgiu, tarp žmonių, kitaip žvelgti į visą negyvąją, augalinę bei gyvūninę gamtą. Galų gale turime sutvarkyti savo gyvenimą Žemės rutulyje.
Visiems akivaizdu, kad mūsų gyvenimas nėra pats geriausias ir jį reikia taisyti. Taigi pakeiskime jį ir nebegrįšime prie to, kas sena. Dabar, grįždami į normalų gyvenimą po karantino, organizuokime savo santykius šiek tiek kitaip, paverskime juos labiau ištaisytais, mažiau kenkime vieni kitiems ir mažiau žalokime aplinką. Ir prieš epidemiją šnekėjome, kad verta pasikeisti, tad darykime tai.
Pagalvokime, kokias naudingas išvadas galima daryti po patirtos epidemijos, kokių pamokų galima išmokti? Kur turėtume pasikeisti? Gal pavyks rasti priežastį ir padaryti taip, kad tai nepasikartotų. Jei atliksime keletą teigiamų pokyčių, jų neprarasime: šiek tiek pakeisime šeimą, švietimą, darbą, likviduosime nereikalingą verslą, gaminantį produkciją išmetimui.
Kol kas nematau pokyčių žmonių sąmonėje. Valdžia nesupranta, kas vyksta, ir visomis priemonėmis stengiasi grįžti į savo ankstesnę būseną. Žinoma, dabar jie tapo atsargesni, tačiau nežino, ką daryti.
Tai nėra piktos užmačios, o tiesiog ribotumas, negebėjimas įsisąmoninti gamtoje vykstančių pokyčių, kurie sukėlė koronavirusą. Ir jeigu nepradėsime keistis, laukia daugybė kitų virusų.
Matome, kad egoistai nesugeba susivienyti: nei byrančioje Europoje, nei Kinijoje, Amerikoje ar Indijoje. Niekas negali palaikyti gerų santykių, visi nusiteikę prieš visus. Virš šios bendros nesantaikos, mūsų grupė gali tapti vienijančia jėga, kurios tikslas – bendra vienybė su šūkiu: „Vienybė virš atsiskyrimo“.
Nebaisu, tegul atskyrimas išlieka, nesirūpiname tuo, bet virš jo kuriame vienybę. Nereikia kovoti su nesantaika, juk visi esame skirtingi ir nekenčiame vieni kitų. Tegul taip ir lieka, bet virš to norime ištempti meilės siūlus, ryšius tarp mūsų, kad visus nusikaltimus padengtų meilė. Tai mūsų šūkis, kuriuo vadovaujamės.
Tik tokia sistema galės vadovauti pasauliui, nes joje yra ir didelis žmogaus egoizmas, ir aukščiausia Kūrėjo jėga, bendra pasaulinė vienybė. Su šiomis dvejomis jėgomis įmanoma atlikti viską, nes tuomet savyje turime viską ir galime valdyti pasaulį, rodydami pavyzdį ir platindami vienijimosi metodiką.
Koronavirusas išlieka toks, koks yra, jo neliečiame. Būtina laikytis socialinio atstumo, kurį mums skyrė koronavirusas, kitaip tariant, dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir namų karantino. Bet drauge vystome vidinį ryšį tarp mūsų, kol mūsų vidinė vienybė nesunaikins visų virusų. Juk virusas yra mūsų abipusės neapykantos pasekmė.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, tik noras mėgautis, neatsiejamas nuo neapykantos kitiems ir noras duoti, gimdantis meilę artimui. Koronavirusas – neapykantos rezultatas, ji pasireiškia tokia biologine forma, viruso pavidalu.
Šiek tiek sumažinkime neapykantą tarp mūsų arba bent jau įsisąmoninkime, kad ji egzistuoja, ir norime jos atsikratyti. Šis noras jau sumažins neapykantą, ir tą pačią dieną išvysime, kaip išgyjame nuo viruso. Štai ką šiandien turėtų daryti pasaulio valdžios.
#263759

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebukų šalie

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Virusas su karūna

Afrikos žemyne yra daugybė žmonių, kurie neturi būtiniausių dalykų: maisto, stogo virš galvos. Kasdien yra priversti kovoti dėl pačių būtiniausių reikmių. Ir kaipgi esant tokioms sąlygoms jie gali studijuoti kabalą ir siekti pakilti į aukštesniąją pakopą?
Esmė ta, kad vis tiek neturime jokios kitos galimybės išvengti bado, karų, problemų, jei nekovosime prieš žmonių susvetimėjimą. Kūrėjas neleis mums to.
Pažvelkite, kas vyksta su Amerika. Amerikiečiai pasiekė tokią gerą, sėkmingą būseną, sakytum, ko dar jiems trūksta? Ir staiga kyla nemalonumai ir problemos. Tas pats ir Rusijoje: kaskart painiojamasi naujose bėdose.
Jei nesiimsime taisyti žmogaus egoizmo, jis neleis mums gerai gyventi. Sakytum, visko yra, nieko netrūksta, tačiau niekas nenori duoti kitiems gyventi ramiai.
Vienintelis kelias – ištaisyti mūsų egoizmą ir po to viskas susitvarkys.
Mums nereikia kovoti su savo norais ir pomėgiais – tereikia siekti vienybės, per kurią ateis grąžinanti į šaltinį Šviesa ir ištaisys mums. Ir tuomet, išsitaisę, išvysime, kas gera, o kas bloga. Tačiau tai bus aukštesnis išsitaisymas, o ne dirbtinis sprendimas, kaip derėtų elgtis.
#259060

Iš 2020 m. sausio 18 d. virtualaus kongreso Afrikoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalių katastrofų rizika

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Koks mūsų taisymasis?

Klausimas: Kiek žvelgiant iš kabalos pozicijų taisyklingas marksizmo postulatas: „Mases užvaldanti idėja tampa materialia jėga“? Ar marksizmas turi perspektyvų, jei bus šiek tiek pakeistas?
Atsakymas: Savaime suprantame, kad idėjai užvaldžius mases, ji tampa masių jėga. Tai jau kumščio jėga, prievarta į vieną ar į kitą pusę. Tad tai neturi jokio ryšio su dvasingumu ir kabala.
Ryšį tarp marksizmo ir kabalos galima atsekti tik pagal nedidelį sutapimą: ką Marksas manė apie visuomenę, kuri pradeda vystytis tarpusavyje sąveikaudama.
Marksas taip pat galvojo, kad viskas priklauso nuo visuomenės ugdymo, ir jokiu būdu nekvietė rengti revoliucijų, kur galėtų laimėti ir taip ką nors pakeisti.
Pakeisti ką nors gali tik tinkama visuomenė. O ją reikia ugdyti kaip vaiką. Visuomenė apskritai panaši į vaiką, kurį tinkamai ugdant ir nukreipiant, atitinkamai sulauki gerų rezultatų. O jei ne, tai jis sukuria tau problemą amžiams.
#246561

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Karlas Marksas ir kabala

Marksizmas – ne tai, ką manėme

Kodėl žlugo marksizmo teorija