Mes egzistuojame globaliame pasaulyje, kuriame veikia integralūs įstatymai, kurie valdo ne tik mūsų pasaulį ir mūsų visatą, bet ir visą Visatos sistemą, apimančią penkis aukštesniuosius pasaulius. Juos reikia jausti, matyti, suformuoti kaip pojūtį, pasaulėžiūrą. Ir visa tai mums duota.
Jei netinkamai dirbame su šia sistema, neatsižvelgiame į jos objektyvumą, integralumą ir absoliučiai visų jos dalių tarpusavio ryšį, tada mums būna blogai. Mes jaučiame priešingą, labai nemalonią jos reakciją.
Ši „grįžtamoji reakcija“ ateina skirtingais lygiais, atsižvelgiant į tai, kokius iškraipymus padarėme bendroje sistemoje. Šiuo metu mes matome grįžtamąją reakciją koronaviruso pavidalu.
Negalime sakyti, kad tai yra vien blogai, nes tai mus taiso, kreipia ir verčia judėti į priekį. Bet, kita vertus, mums tai nemalonu. Iš tiesų, daugelį metų esame stadijoje, vadinamoje „paskutine karta“, kai aiškiai jaučiame, kad gyvename integraliame pasaulyje, kuris turi tapti normalia, visiškai išbaigta sistema. Šį darbą turi atlikti žmogus.
Todėl, jei pradėsime elgtis teisingai, atskleisime šią sistemą. Kai mes su ja elgiamės neteisingai, kai nejudame link susijungimo vienas su kitu, nejungiame savęs prie sistemos, nesuvokiame gamtos kaip integralios sistemos, tada ji automatiškai reaguoja, ir kyla visokių, kaip mums atrodo, kliūčių.
Tačiau tai ne kliūtys, o atvirkščiai – poveikis, kuris turėtų pakeisti mūsų kryptį.
Štai pasaulyje ir pasirodo virusas, verčiantis sėdėti namuose, mažiau bendrauti, nes tarp mūsų yra labai blogi, savanaudiški santykiai. Turime pradėti elgtis kitaip.
Visa tai labai tiksliai gamta apskaičiuoja, nes esame bendros integralios sistemos dalis. Esame tarsi sferoje, kuri veikia mus iš visų pusių. Būtent ji skiria tokias reakcijas, kurios aiškiai nusako, kokie turėtume būti, kad priartėtume prie integralios sistemos. Taip virusas mus verčia keistis, tobulėti.
Netolimoje ateityje tai pajusime labiau, tapsime artimesni, labiau suprantantys vienas kitą. Išnyks daugybė nereikalingų profesijų, nustosime elgtis su Žeme taip, tarsi ji turėtų beribius rūsius, iš kurių mes galime traukti viską, ko norime.
Mes nustosime elgtis su atmosfera, vandeniu, vandenynais taip, tarsi tai būtų niekam nereikalingos gamtos dalys.
Nemanau, kad galime labai greitai išmokti tinkamai sąveikauti su mus supančia aplinka. Todėl, sakyčiau, kad turime būti pasirengę tam, jog panaši būsena išliks ateinančius penkis šešis mėnesius.
Tai yra rimta sistema, tad bus labai ilga, griežta sąveika tarp mūsų ir integralios sistemos, kol pradėsime suprasti, kad turime atsikratyti daugybės nereikalingų profesijų, užsiėmimų, verslų, imti iš gamtos tik tai, kas būtina normaliam egzistavimui, ir ne daugiau.
Savo elgesiu mes taip kenkiame ekologijai, dinaminei gamtos pusiausvyrai, kad jokia sistema negali to atlaikyti. Apskritai, mes turime elgtis harmoningai su mus supančiu pasauliu.
Tada viskas nurims ir mes iš tikrųjų pradėsime jausti integralaus harmoningo pasaulio aukštesniąją sferą – valdančiąją sferą, vadinamą Kūrėju.
#264197

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant naujos visuomenės slenksčio

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Klausimas: Žinant, kad galutinis veiksmas – pradiniame sumanyme, kam mums lakstyti, plėšytis, jei Visagalis anksčiau ar vėliau viską sustatys į savo vietas – jei ne šiame gyvenime, tai kitame.
Atsakymas: Prašom, gali nieko nedaryti. Niekas neverčia. Apskritai nesuprantama, kodėl esi čia ir klausaisi manęs.
Turi galimybę suvokti Jo sumanymą, tapti solidarus su Juo. Net iki tol, kad Visagalis privers tave įvykdyti Jo kūrimo programą, gali pats ją atskleisti ir atlikti. Beje, visiškai sąmoningai, verždamasis pirmyn savo tempu.
Taip pasijausi esąs Kūrėjas. Taip tapsi panašus į Kūrėją ir jausiesi kaip Jis. O tai didelis skirtumas: arba tave ragins kaip asilą, arba pats jausiesi kaip Dievas.
#260023

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kildami pakopomis netenkame ryšio su mūsų pasauliu ar vis labiau jį jaučiame?
Atsakymas: Kildami dvasinėmis pakopomis, viena vertus, vis labiau ir geriau jaučiame, kaip funkcionuoja mūsų pasaulis. Tačiau, kita vertus, netenkame susidomėjimo juo, nes jame negalime naudotis tuo, kad yra priešais mus. Tai nepakankamos jėgos, objektai, apimtys.
Mūsų kūnas turi tiesiog egzistuoti, nes jis susijęs su bet kokia pakopa, kuria kyla siela. Todėl rūpintis kūnu reikia tik tiek, kiek būtina, kad jis egzistuotų: gydyti, maitinti, prausti, migdyti.
Tačiau netgi kai kūno nėra, vis tiek kylama.
#259690

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atitolti, kad suartėtume

Dar kartą apie dvasines pakopas

Ryšys su aukštesniuoju pasauliu