Pateikti gegužės, 2020 mėn. įrašai.


Ar grįš žinojimas iš gyvenimų?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ankstesniuosiuose gyvenimuose kažko mokėmės ir dabar vėl čia atėjome, kad dar ko nors išmoktume. Bet viską, ką žinojome ir supratome, iš mūsų atėmė. Ar turime teisę atkurti tas žinias?
Atsakymas: Jei studijuosite kabalą, visos anksčiau turėtos žinios jums grįš. Imsite jas jausti, suvokti kaip jums suprantamas tiesas.
Kaip ir mūsų kartoje: kaip sparčiai šiuolaikiniai vaikai perpanta, „pagauna“ įvairias technikas, technologijas, žinias palyginus su vaikais, kurie prieš dešimt dvidešimt metų leidosi pažinti pasaulio.
Nesijaudinkite, viskas grįš. Taip tikslingai padaryta, kad kaskart suvoktumėte savo sielą naujai.
#260178

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Dvasinis įgijimas

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip praktiškai kilti dvasinėmis pakopomis? Kas yra dvasinis įgijimas? Mokomės, kad kabala – tai praktinis darbas dešimtuke. Bet kur tas pojūtis?
Atsakymas: Dešimtuke. Mėgindami susijungti viename taške dešimtuke, patenkate į būseną, kuri vadinama dvasine. Nes iš dešimties skirtingų savybių, pastangų susivienyti į vieną tašką, visos šios savybės, susijungdamos draugėn, sukuria tai, ką vadiname „Kūrėju“.
Vos tik to pasieksite ir pajausite, kad turite ryšį su aukštesniąja jėga iškart pajausite, kaip atitolstate nuo centrinio taško rate, vieni nuo kitų. Jumyse kils abipusis nepasitikėjimas, neapykanta, atstūmimas, vienas kito nesupratimas. Savaime suprantama, kad tada pradings ir jūsų Kūrėjas.
Ir vėl turite susiburti draugėn, mėginti susivienyti. Bet tai bus kitame lygmenyje. Ir vėl pasieksite vienybės tašką ir jame pajausite Kūrėją, Jo labiau vidines savybes. Tai jau bus antroji suvokimo pakopa ir t. t.
#259971

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo aukštai

Žingsnis dešinėn, žingsnis kairėn = žingsnis pirmyn

Praėjimas į kitą matavimą

Komentarų nėra

Kreipiuosi į paprastus žmones

Krizė, globalizacija, Platinimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNesikreipiu į tuos, kurių rankose valdžia ir pinigai, – kreipiuosi į paprastus žmones, į paprastus piliečius, aiškindamas jiems, kokia turėtų būti mūsų visuomenės santykių forma, kokie ryšiai tarp mūsų, kad nebūtų jokių virusų.
Tam nereikia vyriausybės, finansininkų, policijos, teismų ir kt. įsikišimo. Tereikia, kad paprasti piliečiai suprastų, kas jiems bus naudinga.
Pasaulis atsiskleidžia mums kaip integralus, ir jei traktuosime jį kaip integralų pagal tikrąją jo formą, tik laimėsime.
Jei priešais mane yra sistema, su kuria nemoku dirbti, tai, be abejo, negalėsiu jos tinkamai naudoti. Jei esu susipažinęs su šia sistema, su ją veikiančiomis jėgomis, tai galėsiu ją valdyti. Priešingu atveju įsiveržiame į gamtos sistemą ir ją visą griauname.
Kai bandau pažvelgti į pasaulį kaip į integralią sistemą, kur visi sujungti tarpusavyje, staiga pastebiu, kad keičiasi mano tikrovės suvokimas: matau, kaip visi ryšiai užsiveria, ir aš pats įsijungiu į juos. Tai padės man įsitraukti į sistemą ir pajausti joje veikiančią jėgą.
Viskas sujungta į vieną sistemą: negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės. Ir jei norime gyventi gerai, turime į tai atsižvelgti.
#264278

Iš 2020 m. gegužės 4 d. pamokos „Pasaulio vienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atvesti pasaulį į pusiausvyrą

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Geriausi vaistai nuo kornaviruso

Komentarų nėra

Kovos priešakyje

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien ypač svarbu išlaikyti gamtos pusiausvyrą. Prieš kišimąsi į gamtą pasisako jos gynėjai, ekologai, „žalieji“ – kas tik ne. Jie kovoja už tai, kad neišgautume naftos, nedegintume degiųjų medžiagų ir t. t.
Mes elgiamės su gamta siaubingai. Tačiau svarbiausia ne tai, kad naikiname augaliją, kasame kanalus, žudome gyvūnus, statome atomines elektrines, bandome bombas, sprogdindami jas po žeme ir virš žemės.
Svarbiausia tai, kad iškraipome paties žmogaus prigimtį. O žmogus, iš principo, yra gamtos viršūnė, tarsi jos karūna. Galiausiai ir gavome koronavirusą, nes nesirūpiname gamtos vainiku, žmogumi, kuris privalo papildyti, ištaisyti, subalansuoti gamtą.
Tačiau tikėkimės, kad vis dėlto būtent savo pastangomis tai įstengsime atlikti.
Esmė ta, kad kabalistai, gavę integralios gamtos ugdymo metodą, jį gavo ne veltui. Kaip medikai mūsų visuomenėje kovoja už žmonių sveikatą jiems suprantamais būdais, taip ir mes, kabalistai, turime daryti tą patį: įgyti žinių ir sugebėti, kaip medikai, subalansuoti ne žmogaus gyvūninį organizmą, o visų mūsų visuomenę, su visa negyvąja, augaline, gyvūnine gamta, kitaip tariant, atstatyti viso pasaulio teisingą pusiausvyrą. Tai ir bus sveika būsena. Tai yra mūsų misija.
Todėl esame kovos su pažeidimais, kuriuos žmogus sukelia gamtoje, priešakyje. Labai tikiuosi, kad išplėtosime šį mokslą, perimsime jį, teisingai pritaikysime ir pasieksime bendrą visų gamtos lygmenų pusiausvyrą.
Ir visa gamta atsiskleis kaip vientisas organizmas, o mes mėgausimės jos idealia pusiausvyra, integralumu, tarpusavio priklausomybe, absoliučia sveikata. Galiausiai nustosime vaikščioti lyg vos kvėpuojantys ir vos matantys ir tapsime sveikais visos gamtos visų pasaulių dalyviais.
Tikiuosi, kad tai atsiskleis būtent sveikstant nuo koronaviruso. Bent jau toks turėtų būti mūsų tikslas, o kiek mums pasiseks, tai jau nebe mūsų reikalas. Turime stengtis, kaip stengiasi gydytojai, kai priešais save mato pacientą. Jie nekreipia dėmesio į jo beviltišką būseną ar ligos sunkumą, o visomis jėgomis stengiasi jį išgydyti. Tą pati privalome daryti ir mes.
#263091

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Kaip neutralizuoti virusą?

 

Komentarų nėra

Mūsų pasaulis – juodas taškas

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad mūsų pasaulis neegzistuoja. Kam jis neegzistuoja ir kodėl? Ką reiškia „iliuzinis“ ir kieno tai iliuzija?
Atsakymas: Tai mūsų iliuzija. Iš tikrųjų mūsų pasaulis neegzistuoja.
Ką reiškia „iš tikrųjų“? Davimo savybėje, kuri tik ir egzistuoja tikrovėje, o mūsų pasaulio nėra.
Mūsų pasaulis – tai gavimo savybė, grynas egoizmas. O paties pasaulio nėra, jis tyčia sukurtas kaip menamas, iliuzinis, kad egzistuotume jame, kaip taške iš kurio pradedame tikrąją dvasinę raidą, būdami ne dvasiniuose pasauliuose, tikrosios būties išorėje.
Mūsų pasaulis – tiesiog juodas taškas.
#260118

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzinis pasaulis

Kas mato teisingą tikrovę?

Fantazijos ir tikrovė

Komentarų nėra

Kokybiška vienybė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad dabar ryšių kokybė svarbesnė už kiekybę. Kaip apibrėžti kokybišką vienybę? Kokių savybių, charakteristikos reikia, kad galėtume lengvai susivienyti?
Atsakymas: Kokybiška vienybė – kai pirmenybę teikiame jausminiam, širdžių suartėjimui, tarpusavio pagalbai; kai suprantame tikslą kaip vieną bendrą visumą, o visuotinį ryšį kaip priemonę tam tikslui pasiekti.
Tarpusavyje turime sukurti tokią būseną, kuri bus kaip tinklas, kuriame rasime Kūrėją. Sukurti tokią tarpusavio santykių sistemą, kurioje, priklausomai nuo panašumo, atsiskleis Kūrėjas, turi būti mūsų darbas.
#263673

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „vienytis“?

Vienijimasis it sugniaužtas kumštis

Neišvengiama būtinybė vienytis

Komentarų nėra

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGamta mus vysto, organizuodama teisingus tarpusavio santykius ir apskritai požiūrį į gamtą, t. y. į Kūrėją. Ji mus pervedė per pirmąjį etapą ir perėjo į antrąjį.
Todėl naujajame etape greitai suprasime, kad tai ne šiaip įprastas virusas, atsitiktinė bėda, kuri greitai baigsis ir koks nors vaistas padės mums grįžti į ankstesnįjį gyvenimą. Nesuklyskite, kad galite grįžti į ikikoronavirusinę būseną, o epidemija pasibaigs kaip bet kuris kitas gripas.
Turite suprasti, kad gamta ir toliau darys mums spaudimą, nes ji turi programą, tikslą, kurį ji tikrai įgyvendins be gailesčio. Todėl visa žmonija patirs sunkius laikus, gamtos spaudimą ir smūgius. Jų tikslas – ne tik mus karantinuoti ir atitolinti vieną nuo kito, bet ir pažadinti, kad siektume sąmoningo susivienijimo.
Gamta nori, kad galvotume apie tai, kas vyksta, ir pamatytume, kad svarbu ne tik atsikratyti viruso, bet ir suprasti, kodėl prasidėjo epidemija, koks jos tikslas ir ką ji daro su mumis, kokie pokyčiai vyksta mūsų prote ir jausmuose, kaip tai mus tobulina.
Virusas neišnyks ir spaus mus vis labiau ir, svarbiausia, kokybiškiau. Turėsime suvokti, kad tai Kūrėjas kalbasi su mumis. Virusas – tai ne atsitiktinis gamtos reiškinys, kuris nieko nesupranta ir nejaučia, kaip teigia biologai ir gydytojai.
Reikia pasistengti įžvelgti per koronavirusą veikiančią ranką, kuri dirba kryptingai, kad praplėstų mūsų protą, suvokimą, jausmus ir leistų pamatyti viruse tą mintį ir jėgą, kurias ji neša.
Turime stengtis pajausti ne patį smūgį, o jo šaltinį, suvokdami jį ne kaip bausmę, o kaip pagalbą, skirtą mus ištaisyti. Epidemijoje matome tik ligą, nes į tai žiūrime egoistiškomis akimis.
Bet jei pažvelgsime tinkamai, kaip į pagalbą iš aukščiau, skirtą atvesti mus į kilnų, aukščiausią tikslą, tada virusą suvoksime kaip meilės išraišką, altruistinį veiksmą, kuriuo siekiama mus ištaisyti.
Ir tada koronaviruso epidemijoje su visomis jos kančiomis pamatysime jos tikslą. Todėl užuot stengęsi bėgti nuo smūgių ir juos užgesinti, patys panorėsime toliau judėti ta linkme, kuria mus stumia virusas, nesipriešindami spaudimui, o eidami kartu su šia banga.
Taip atskleisime išsitaisymo kelią, kurį virusas mums parodo, ir eisime su juo ten, kur jis mus veda, kitaip tariant, iš kančių kelio pereisime į Šviesos kelią, priešą paversdami sąjungininku.
Taip viruso veiksmuose įžvelgsime užuominą – ženklą, rodantį, kaip pakeisti savo širdį ir mintis, kad suvoktume Kūrėją, taptume į Jį panašūs, susilietume, patirtume Jo artumą.
Stiprindama mūsų kančias gamta, t. y. Kūrėjas, nori priversti mus teisingai suvokti tai, kas vyksta. Ji nori, kad pamatytume ne tik smūgius, bet ir už jų slypintį aukštesnįjį protą bei jausmus, gamtos, kuri siekia mus auklėti ir mokyti, o svarbiausia – priartinti prie savęs, požiūrį į mus. Tokia yra mūsų laikų tendencija, kuri diena iš dienos atsiskleis vis aiškiau.
Tikiuosi, jog žmonija sugebės atverti savo širdį ir protą, kad žmonių visuomenėje vykstančiuose pokyčiuose pamatytų kvietimą priartėti prie Kūrėjo –  visko, kas vyksta, priežasties.
Mes kaip protingas vaikas suvoksime motinos gamtos spaudimą ne kaip žiaurią bausmę, o suprasime, kodėl ji mus spaudžia ir ko ji iš mūsų nori. Juk šis spaudimas tėra išorinė gero požiūrio apraiška, skirta pažadinti mus, egoistus.
Jei pakilsime virš savo egoizmo norėdami išvysti ir pajausti tai, ko iš mūsų išties nori tėvai, viską suvoksime kitaip: kaip meilės išraišką ir norą priartinti mus prie savęs.
#263021

Iš 2020 m. kovo 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos dovana

Suprask gyvąją gamtos kalbą ir pasakysi: „Pasaulis nuostabus!“

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Komentarų nėra

„Aš“ ir mirtis

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų protas atsisako suvokti mirties neišvengiamybę. Kai jis gauna informaciją, susiejančią mus su mirtimi, kažkas mums nurodo šių duomenų nepatikimumą. Galime netgi nuspėti kito mirtį, o dėl savos – praktiškai visada klystame.
Pasak ekspertų, žmogus pasąmoningai ignoruoja faktus, suvokia save kaip kažką, kieno laukia ilgas, jei ne begalinis, egzistavimas. Kodėl taip vyksta su žmogumi?
Atsakymas: Nes nė vienai gyvai būtybei nereikia ir negalima suprasti, kad yra apskritai mirtinga. Viskas turi būti savo laiku, kiek judame į priekį – ką nors realizuojame, ką nors paliekame po savęs.
Klausimas: Ar suvokimas, kad esi mirtingas, mirties baimė ką nors duoda žmogui?
Atsakymas: Mirties baimė – tai nebūties baimė. Kaip galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame manęs daugiau nėra? Tai baisus atstūmimas egoizmui.
Juk ką reiškia – pasaulis? Pasaulis – tai aš, tai aš egzistuoju, aš jį žinau, suprantu, jaučiu. Aš jame ir pačiame jo centre. Kaipgi staiga aš dingstu?
Kas lieka pasaulyje? Žmogus juk jaučia jį per save. Jeigu šio „aš“ nėra, tai viskas! Egoizmas nesuvokia, kad pasaulis egzistuoja be jo.
Ir mes randame išeitį – tiktai aiškinti žmonėms, kad pasaulis amžinas, beribis, tobulas. Jis visai ne toks, kokį jį suvokiame. Bet tam mums reikia pakilti į davimo ir meilės savybės lygmenį. Ir tada išvysime kitokį pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant, atsiplėšime, pakilsime virš savo egoizmo?
Atsakymas: Taip. Pamatysime pasaulį savybėje, priešingoje egoizmui.
Tai, kad esame sukurti su tam tikra savybe, neturi mūsų riboti. Vis dėlto turime pasaulį matyti kitokį – daugiasluoksnį. Ir tada galėsime spęsti apie save ir pasaulį iš tam tikros vienybės.
Klausimas: Sakote: „Jei pakylu virš egoizmo, įgaunu meilės ir davimo savybę, matau pasaulį begalinį“. Aš irgi tampu begalinis?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ir, išeitų, kad nėra mirties?
Atsakymas: Davimo savybėje nėra mirties.
Klausimas: Ar žmogus pradės jausti, kad jis  begalinis?
Atsakymas: Taip. Tai mums aiškina kabalos mokslas. Panorėję galime tai atlikti.

#258803

Iš 2019 m. spalio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Nesiekite sielos su kūnu!

Komentarų nėra

Kuo skiriasi moterų ir vyrų vienijimasis?

Dvasinis darbas, Moters dvasingumas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ką reiškia vienijimasis, ir kuo skiriasi moterų ir vyrų vienijimasis? Juk pastaraisiais dešimtmečiais daugybė moterų pradėjo mokytis kabalos, ko anksčiau nebuvo?
Atsakymas: Iš tikrųjų, moterys pradėjo mokytis kabalos, ir tai yra tiesa, tam atėjo laikas. Mes tai sveikiname. Bet yra skirtumas tarp moters ir vyro dvasingumo siekių.
Viena vertus, mes žinome, kad praėjusiais amžiais buvo žymių kabalisčių, kurios buvo labai aukštame Kūrėjo dvasinio suvokimo lygmenyje. Yra pasakyta: „Ir suvoks Mane nuo mažo iki didžio, ir Mano Namai bus vadinamas Namais visoms pasaulio tautoms.“ Kitaip tariant, suvokti Kūrėją ir susijungti su Juo – tai nėra tik vyro, bet ir moters pareiga.
Bet moterims egzistuoja kažkiek kitokia platforma, nes moters egoistinis noras labiau susijęs su giminės pratęsimu, šeima ir todėl ji labiau fiksuota, prispausta, suvaržyta viduje. Dėl to moterims sunkiau jungtis tarpusavyje dešimtuke. Todėl mes to nereikalaujame.
Be to, atvirai kalbant, mums dar nėra aišku, kaip geriau dirbti su moterų vienybe, nes mes tik pradedame įeiti į šią sistemą. Su vyrais daugiau ar mažiau aišku. Per keletą metų, kai atliekame vienijimosi „operacijas“ vyrų dešimtukuose, mes įgijome tam tikros patirties ir jau turime rimtą įdirbį.
Bet su moterimis kol kas nežinome, kaip tiksliai elgtis. Didžiausia problema, kad moterys mokosi per vyrus, t. y. mes juk mokome akivaizdiniu būdu tik vyrus, o moterys visa tai suvokia per mūsų virtualius kanalus. Ir todėl, ką jos daro, kaip vienijasi tai – klausimas.
Vyrams būtinas betarpiškas vienijimasis tarp draugų, kai jie dirba kartu dešimtukuose, mokosi kartu, platina kartu ir t. t.
Moterims, aš manau, labiau priimtina tik mokymasis ir platinimas. O grupinis vienijimasis kol kas joms nevaidina jokio vaidmens ir, priešingai, gali joms trukdyti.
Klausimas: Ar tinka moterims seminarai, kaip vienijimosi priemonė?
Atsakymas: Kas tik nori, išskyrus vienijimąsi dešimtuke. Mes matome, kad čia kyla tokios neigiamos jėgos, kurių moteris mūsų pasaulyje kol kas dar negali įveikti. Visiškai tikėtina, kad laikui bėgant jai pasiseks, nes mūsų pasaulis juda į didesnį sudužimą, sunaikinimą, neigiamų savybių atsiradimą ir t.t. Ir tai turėsime kažkaip atitaisyti.
Klausimas: Moteriai sunkiau vienytis, nes jos egoizmas didesnis?
Atsakymas: Jos egoizmas kitos formos. Jis nukreiptas į save, šeimą, vaikus ir taip toliau. Dėl to jai labai sunku pajausti kitą moterį, kaip artimą sau. Tarp jų egzistuoja tokios sienos, kurių jos negali sunaikinti. O vyrai to praktiškai neturi.
#259331

Iš 2019 m. kovo 3 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters noras

Ar išgelbės moterys pasaulį?

Vyro ir moters vaidmuo

Komentarų nėra

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žaidimas – tai socialiai įtraukiantis principas tiek mūsų pasaulyje, tiek dvasiniame žmogaus darbe? Kitaip tariant, turiu suprasti, koks mano siekiamas tikslas, laikytis tam tikrų principų, žaisti pagal juos?
Atsakymas: Taip. Be šito neįmanoma.
Žaidimo principus turi netgi augalai, tiesiog to nepastebime. O žvelgdami į gyvūnus aiškiai matome, kaip žvėriukai žaidžia tarpusavyje, kitaip, jie nesivystytų. Ir jų gimdytojai tai supranta ir leidžia jiems žaisti, žvelgia į tai labai kantriai.
Kalbant apie mus, savaime suprantame, žinome, kad per žaidimą galime išugdyti žmogų. Niekaip kitaip! Todėl pasitelkiame visus žaidimo elementus. Pažvelkite, kiek įvairiausių žaislų prigalvota būtent tam, kad vaikai vystytųsi.
Lygiai taip ir kabaloje. Kabala atveria mums visiškai naują pasaulį, kur žmogus turi vystytis dvasiškai nuo nulio, kad ir kuo jis būtų šiame pasaulyje. Tai gali būti trisdešimtmetis-keturiasdešimtmetis vyras, kupinas jėgų, mokytas, išmintingas, tačiau dvasiniame pasaulyje jis visiškai neišsivystęs. Todėl išrandame įvairiausius veiksmus, kurie gali jį išvystyti. Ir pirmiausia tai veiksmai grupėje.
#260816

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »