Klausimas: Nejaugi manote, kad net jei išgyventų, neduok Dieve, tik 15% Žemės gyventojų, tai užuot įpykę, jie bent kiek atsitrauktų nuo savo egoizmo, individualizmo?
Atsakymas: Jokiu būdu. Tai nieko nepakeistų. Aš apskritai nekalbu apie tai, kad reikia mažinti gyventojų skaičių. Nesakau, kad šis virusas turi praretinti didžiules žmonių mases, išrinkti senukus, ligonius, dar ką nors. Ne.
Mūsų Žemės rutulys, kaip rašo Baal Sulamas, gali išmaitinti dešimtis milijardų žmonių. Juk žinome, kiek Žemėje yra didžiulės, negyvenamos, neapdorotos erdvės. Teisingai naudojantis žemė gali išmaitinti dar 20-30 milijardų žmonių. Nėra jokios būtinybės naikinti.
Jei sumažinsime savo neteisingą intervenciją į gamtą, tai vanduo ir oras taps švarūs ir skaidrūs, užsiveis žuvys, atsiras tokie žvėrys, kurių mes jau seniai nematėme. Visa tai priklauso nuo mūsų teisingo santykio su gamta, o ne nuo mūsų kiekio.
Paskaitykite, ką dabar rašo laikraščiuose ir internete: atsiranda įvairūs laukiniai gyvūnai, kurie jau nebijo priartėti prie mūsų. Praėjo viso labo vienas-du mėnesiai ir žiūrėkite, kas vyksta gamtoje.
Gamta pasiruošusi, ji nori teisingo santykio su ja ir taip į tai reaguoja. Aš nemanau, kad pokyčiai užims daug laiko, jei žmogus nors truputį pradės suprasti savo integralų įsijungimą į sistemą.
#264625

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas mus privers…

Atmerkime akis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso

Klausimas: Kaip nuo demokratijos pereiname prie fašizmo?
Atsakymas: Taip, kaip nuo kapitalizmo atėjome į demokratiją. Mumyse sukasi „varikliukas“, kuris vysto egoizmą ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Kokybinis egoistinio „varikliuko“ vystymasis – tai nuolatinis judėjimas vienybės link. O vienybė egoistiniame lygmenyje atveda prie fašizmo. Todėl kadaise taip nutiko Vokietijoje – tuomet ji buvo labiausiai išsivysčiusi šalis.
Manau, kad grįštančiam fašizmui dabar aišku, koks trumpas jo kelias. Jis negali matyti priešakyje šviesios ateities. Situacija nebe ta, kaip buvo Hitlerio laikasi: Europos, pasaulio pavergimas, kariuomenės įvedimas į Afriką, Ramiojo vandenyno regioną. Jis tikrai labai rimtai siekė valdyti pasaulį.
Šiandien, jei laiku neparodysime pasauliui, kad raida turi būti kitokia, tai įmanoma, kad fašistiniai režimai įsigalės daugumoje pasaulio šalių, ypač išsivysčiusiose, ir tuomet pasaulis vėl nusidažys rudai. Istorija gali pasikartoti.
Turime parodyti visiems natūralų raidos kelią. Kiti keliai, nors ir konsoliduoja, integruoja visuomenę, bet pamažu atveda prie išnykimo, susinaikinimo.
Jei tai parodysime, tai galime tikėtis, kad žmonės supras idėją, nors realizuoti ją nebus taip paprasta.
Baal Sulamas savo straipsniuose rašo, kad gali įvykti trečias ir ketvirtas pasauliniai karai, nes kančios būtinos, norint pereiti Rubikoną nuo egoistinės raidos prie altruistinės. Viskas priklauso nuo to, kiek įstengsime parodyti žmonijai, kad galimas sklandesnis, geresnes perėjimas.
#223095

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du vystymosi keliai

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Klausimas: Šiandien, kilus pandemijai, žmogus susidūrė su rimtu klausimu. Jis priprato kažkur bėgti, kartais ir nuo savęs paties, ir labai bijo sustoti, pažiūrėti į akis savo baimėms ir susipažinti su savimi. Dabar idealiausias laikas susipažinti su savimi, savo baimėmis. Ką jūs patartumėte jam? Kas yra baimė ir kaip ją suvaldyti?
Atsakymas: Baimė – tai nežinomybės pasekmė. Kitaip, iš kur ji? Žmogus, kuris supranta reiškinio esmę, netgi jei tai kažkas baisaus, jau kitaip jį priima. Šiandieninė būsena atrodo baisi dėl to, kad žmonės nežino, kas su jais vyksta ir kodėl. Nežino, kas su jais bus rytoj. Tarp kita ko šie klausimai kaba ore, ir niekas negali prisiliesti prie jų, kad kažkaip išspręstų.
Klausimas: Ar jūs manote, kad reikia ir svarbu susipažinti su savo baimėmis?
Atsakymas: Manau, kad kiekvienas tam, kad gyventų kaip žmogus, turi suprasti, kam jis gimė, kodėl sukurtas šis pasaulis, kas yra už mirties ribos ir t. t. Visus šiuos klausimus jis turi atskleisti, kitaip jo gyvenimas kažkoks nepilnavertis: kad tik negalvotum apie tai.
Klausimas: Matau dvi žmonių kategorijas: tie, kuriuos sukaustė baimė, ir tie, kurie apskritai nemato problemos. Kur aukso vidurys?
Atsakymas: Manau, kad aukso vidurio čia negali būti. Žmogui reikia suprasti, kodėl plinta virusas, kaip jis susijęs su juo pačiu ir visais, kokiu tikslu gamta jį davė. Tai yra mes galime pasinaudoti esama būsena, atskleisti ją ir sužinoti, kokiu tikslu mes gyvename, kodėl gamta tokiu būdu mus baudžia, ar nusipelnėme mes to, kaip atsikratyti viruso.
Mums reikia išnaudoti šią būseną iki galo. Juo labiau, kad visi sėdi namuose ir nežino, ką toliau daryti: nei valdantieji, nei paprasti piliečiai. Turime šiuos klausimus išsiaiškinti, ir turime tam galimybę. Reikia sustabdyti nesibaigiantį bėgimą ir pasistengti suprasti, dėl ko gyvename. Priešingu atveju mūsų gyvenimas visai betikslis.
#264158

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo unikali šiandienos situacija?

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Apsauga nuo baimių

Matome, kad šiuolaikiniame pasaulyje moterų vaidmuo auga: moterys stiprėja ir įgyja vis didesnę įtaką. Jos geriau kontroliuoja savo norus ir siekia tikslų.
Moterų silpnybė yra ta, kad jų tikslams įgyvendinti reikalinga vyro parama. Tačiau kai tik moterys gauna tokią paramą, jos sugeba atlikti tokias užduotis, kurių vyras nesugeba.
Tikiuosi, kad ateityje moterys turės daugiau galimybių vadovauti pasauliui, teisingai ir natūraliai bendradarbiaudamos su vyrais.
Tada pasaulis nebebus toks primityvus ir sugedęs, koks buvo, kol jam vadovavo vyrai, o moterys sėdėjo namuose ir užsiiminėjo tik vaikais ir namų ūkiu. Matome, kad dabar vyksta atvirkščiai: kuo toliau pasaulis juda išsitaisymo pabaigos link, tuo daugiau jėgų įgyja moterys.
Kiekvienas vyras šiek tiek prisibijo savo žmonos. Dėl to, kad moteris rūpinasi namais, ji juos valdo.
Tai būdingas mūsų laikmečiui. Rabašas juokavo: „Tai šventas vyras: jis nebijo nieko, išskyrus Kūrėjo ir savo žmonos“. Ir tai tikrai yra tiesa.
Dabar daug kur miesto mere renkama moteris. Kodėl gi ne? Jei moteris gali valdyti namus, tada ji gali valdyti miestą. Vyras labiau išsiblaškęs ir nelabai tinkamas šiam vaidmeniui. Vyras stipresnis, bet moteris protingesnė ir geba vienu metu palaikyti skirtingas sistemas.
Lygiai taip, kaip ji namuose susitvarko su visomis savo pareigomis: skalbimu, valgio gaminimu, vaikais ir tūkstančiu skirtingų dalykų, ir visur tvarka. Pabandykite išimti moterį iš namų, kad vienas vyras šeimininkautų juose, ir po savaitės butas virstų sąvartynu.
Taip ir parašyta: „Moteris yra namai“. Bet ar šalis ir pasaulis nėra mūsų namai? Moteriai trūksta tik vyro palaikymo, ir viskas susitvarkys. Esu tikras, kad jei moterys būtų visų vyriausybių viršūnėse, jos užtikrintų taiką pasaulyje. Kad ir kaip sunku būtų moterims susitarti tarpusavyje, tačiau jos susitartų, nes moteris yra pasirengusi susitarti ir nusileisti dėl taikos.
* * *

Vyrai ir moterys turėtų jaustis kaip lygiaverčiai partneriai, kiekvienas protingai suvokdamas savo vaidmenį ir žinodamas, kad jei su tomis jėgomis ir savybėmis, kurias mums suteikė gamta, mes papildysime vienas kitą iki visiško tobulumo, tai ir bus išsitaisymas.
Knygoje „Sfat Emet“, „Pinchas“ skyriuje, parašyta: „Apie Adomą sakoma, kad buvo sukurti du kūriniai, tai yra žmogaus jėgoms patraukti šviesą iš būsimo pasaulio. Vyriška jėga traukia šviesą iš aukštesniojo pasaulio, o moteriška jėga užbaigia taisymo veiksmus šiame pasaulyje.“ Moteris yra indas, gaunantis šviesą, o vyro stiprybė yra pritraukti šią šviesą, kad atiduotų, t. y. per ketinimą.
#261312

Klausimas: Koronaviruso epochoje atsiranda žmonių, kurie nieko nebijo. Mačiau vaizdo įrašų, kuriuose Italijos merai miestuose bara žmones ir reikalauja skirstytis po namus, nes jie tiesiog vaikštinėja. Net Italijoje! Tačiau yra žmonių, kurie natūraliai laikosi įstatymų, sėdi namuose ir klauso. Ko iš tikrųjų reikia bijoti: kad užsikrėsi pats ar užkrėsi kitus?
Atsakymas: Labai džiaugiuosi, kad kyla toks klausimas. Reikia galvoti apie kitus. Nepaisant to, kad netikiu gydytojais ar tuo, kad užsikrėsiu ir būsiu šios infekcijos nešiotojas, vis tiek turiu daryti tai, ką sako gydytojai. Žmonės turi matyti, jog jais rūpinuosi. Ne savimi, o jais.
Klausimas: Taigi, žmogus turi vaikščioti su kauke, rodydamas, kad nenori užkrėsti kitų. Ar tai – tarpusavio laidavimas?
Atsakymas: Žinoma! Pirmiausia. Kaip galiu daryti dalykus, kurie keltų pavojų kito žmogaus gyvybei? Gyvybei! Šiandien tai – gyvybės klausimas! Virusas – tai rūpinimosi vienas kitu programa. Jūs nenorite rūpintis vienas kitu dėl savo įprastų, egoistinių troškimų? Jūs nenorite galvoti apie tai, kas sudaro bendrą integralią sistemą, žemiškąją civilizaciją? Tada virusas jus išmokys. Jis papildo tai, ko negalėjome papildyti patys, protingai, savo noru. Jis verčia mus tai daryti.
Klausimas: Ar jis gali mums ką nors padaryti, ar ne?
Atsakymas: Gamta mums gali padaryti bet ką. Ir labai greitai!
Klausimas: Ar galima mus perdaryti? Visą laiką galvojau tik apie save, toks mūsų visų gyvenimas.
Atsakymas: Kančios viską pakeis.
Pastaba: Visą laiką tobulėti tik verčiamam kančios – didelė nelaimė.
Atsakymas: Ne tik kančia vysto, bet mes, deja, geruoju vystytis nenorime! Nenorime mąstyti! Jei su mumis geruoju nieko negalima padaryti, patys išprovokuojame gamtos smūgius.
Komentaras: Išeitų, kad virusas labai protingas?
Atsakymas: Visa gamta protinga. Ji veikia pagal konkrečią programą. Jei nevykdai šios programos, tada įsijungia kitos programos, vėliau dar kitos ir t. t. Gamtoje tokių vadinamųjų virusų nepritrūks. Mes tai vadiname „virusu“, tačiau tai – programėlė, bendrosios egoistinės programos dalis, kurią ji po truputį pradeda kreipti. Dar ne laužo, o tik truputį mus pasuka.
Dabar šis virusas aptinkamas gyvūnams, vėliau jį turės paukščiai, po to jį nešios mašalai, uodai ir t. t. Net neįsivaizduojate, kas gali būti! Mes atsidursime priešiškame pasaulyje, kuriame viskas bus nuteikta prieš mus, nes mes esame pasauliui priešingi, nes savo elgesiu demonstruojame jam neapykantą! Pažiūrėkite, ką mes su pasauliu padarėme!
Taigi, gamta mus keis, prireikus – laužys. Mes privalėsime su šiuo pasauliu elgtis kitaip. Pirmiausia, atsikratyti bet kokio egoistinio, kenkėjiško piktnaudžiavimo. Mums nebereikės milijonų parduotuvių ir viso kito, ką sukūrėme savo pasaulyje vien per XX amžių. Taip mes pamažu grįšime į vėžes.
Klausimas: Kada virusas supras, kad baigė savo darbą?
Atsakymas: Tai gamtoje vyksta automatiškai. Kai imsime mažiau eikvoti, teršti, leisime gamtai pradėti valytis, kai vandenynai pradės virškinti jį užplūdusį plastiką. Pamatysime, kad ir žemė taps derlingesnė, paukščiai ims giedoti. Viskas bus gražu, gerai. Gamta uždainuos, kai nustosime trikdyti jos harmoniją! O tam reikia laiko.
Kol kas to dar nedarome, todėl turime būti apriboti, gyventi pagal dabar atsiskleidžiančius gamtos dėsnius. Sėdžiu izoliuotas kambaryje ir nesirodau. O ką galiu padaryti? Toks gamtos dėsnis.
Kai visi būsime su gamta santykinėje pusiausvyroje, galbūt ji pradės veikti mus subtilesniais metodais, kad dar labiau artėtume prie jos, kol pasieksime būseną, kurioje fiziniai veiksmai ims veikti mūsų moralinius principus, mūsų tarpusavio sąveiką.
Nenorėjome savo sąmoningumu, jausmais eiti iš vidaus į išorę. Nes nenorėjome keisti savo santykių ir požiūrio į gamtą, bet gamta dabar mus privers atvirkščiu būdu – spaus iš išorės į vidų, kol pasikeisime.
Klausimas: Ar mano pastangos neužkrėsti kito yra tikras žingsnis gamtos link?
Atsakymas: Tik iš reikalo: tai dar nėra sąmoningumo, susitarimo, savanoriško suvokimo ir norimo veiksmo lygmuo, bet jau pradžia. Ačiū Dievui, gamta pradėjo su mumis dirbti.
Klausimas: Ar kada nors ji paliks mus ramybėje, sakydama: „Dabar galite šiek tiek atsipūsti“?
Atsakymas: Kai būsime su ja dinaminėje pusiausvyroje.
Komentaras: Tai – labai tolimas tikslas.
Atsakymas: Bet ir nereikia, kad ji paliktų mus ramybėje. Neduok Dieve!
Svarbu, koks žmogaus požiūris: tenkindamas savo poreikius, jis neturi piktnaudžiauti ir niokoti gamtos. Programa veikia mumyse, turime jai paklusti ir keistis. Niekur nepabėgsime: arba savo noru spartinsime procesą, vadinamą „achišėna“, arba gamta darys mums spaudimą, ir, žinoma, tai truks ilgiau bei sukels daugiau kančių. Bet vis tiek programa jau įjungta. Viskas. Dabar ims veikti.
#264332

Iš 2020 m. balandžio 6 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Nereikia bijoti

Ko mus moko koronavirusas?

Nuolatos pamirštame, kad be Kūrėjo nėra nieko kito. Kūrėjas taip daro tikslingai, Jis vienintelis viską valdo. Jis keičia vaizdus priešais mus ir mes pamirštame, kad visa tai – menamas pasaulis. Jis vadinamas išgalvotu pasauliu, nes nuo mūsų slepia Kūrėją.
Kūrėjas slepiasi už pasaulio, kurį matome aplink. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta, žmonės ir pats žmogus su savo vidiniu pasauliu – visai tai slepia Kūrėją nuo žmogaus.
Turime nepamiršti to. Čia ir yra problema. Kaip rašo Baal Sulamas, pati didžiausia bausmė žmogui – kai jis atsijungia nuo Kūrėjo, kitaip tariant, Kūrėjas atjungia jį nuo Savęs, juk pats žmogus nieko nedaro.
Todėl visas mūsų darbas – nuolatos prisiminti, kad yra Kūrėjas ir žmogus, ir tarp jų yra šis išgalvoto pasaulio paveikslas. Žmogus neturi ištrinti šio paveikslo, reikia jį susieti su Kūrėju. Kūrėjas sukuria priešais jį visus šiuos pavidalus, o žmogus turi per jėgą juos susieti su Kūrėju. Juk Kūrėjas tai daro tam, kad žmogus visas tas formas iš paslėpties paverstų atskleidimu. Ne daugiau.
Neturime jokio kito darbo. Visame savo gyvenime, visur, kas egzistuoja, reikia tik paslėptį (kai pasaulis nuo manęs slepia Kūrėją) paversti atskleidimu. Ši paslėptis ateina tik iš Kūrėjo, ir aš turiu visus tuos pavidalus susieti su Juo.
Juk negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, o svarbiausia, žmonės, – visi jie lėlės, marionetės, įvairūs pavidalai, kurie neturi valios laisvės mano atžvilgiu, ir jie neturi jokios savarankiškos tikrovės.
Galiausiai jie visi – viršelis, į kurį įvelkamas Kūrėjas, kad būtent per jį atskleisčiau Kūrėją. Jeigu man pavyksta jėga prasiskverbti pro tą viršelį, kaskart jį susiejant su Juo, suprantant, kad tai Jis su manimi žaidžia, ir Jis visa tai daro, tai šis viršelis iš paslėpties virsta atskleidimu.
Turime nuolatos už to laikytis, sustiprinti vieni kitus, kad taip suvoktume tikrovę. Tai mūsų pagrindinis darbas. Ir tuomet pamatysime, kad jau tiesiogiai dirbame su Kūrėju ir visąlaik mėginame atskleisti „Be Jo nėra nieko kito“ ir „Geras ir Kuriantis gėrį“ kiekvienoje kliūtyje, kurią Jis stato tarp Savęs ir mūsų.
Mums reikia nuolatos gyventi su šiuo paveikslu, su tokiu suvokimu, tikrove, kurią taip sau įsivaizduojame. Ir mūsų darbas visuomet turi būti į tai nukreiptas. O pasaulio vaizdai neturi mūsų pavergti ir žaisti su mumis taip, kad sektume paskui juos. Priešingai, visada įsitveriame Kūrėjo, o pasaulio vaizdai tarnauja tam, kad sustiprintų ryšį tarp mūsų ir Jo.
Tai ir asmeninis žmogaus darbas, ir jo darbas per grupę. Asmeninis – parengiamasis darbas, o darbas per grupę – išties palaimintas, ten reikia laidavimo, abipusio palaikymo.
Juk po to, kai žmogus kaskart mėgina už kliūčių atpažinti Kūrėją, jis gauna tokias įvairias, sudėtingas kliūtis, kad tik padedamas grupės įgyja teisingą požiūrį į Kūrėją, esanti jos viduje. Tuomet grupėje jis ima kurti sistemą, atskleidžiančią Kūrėją, kaip veikiantį įvairiomis formomis visas žmogaus savybes ir jausmus, protą ir širdį.
Individo ir grupės atžvilgiu yra skirtumas sakant „Nėra nieko kito tik Jis“. Mažoje pakopoje atskleidimas galimas žmogui asmeniškai, o ant pagrindinių pakopų žmogus jau jaučia, kad jam būtina grupė ir tas prietaisas, per kurį jis atskleidžia Kūrėją visuose pasireiškimuose, t. y. dešimtyje sfirų.
#222932

Iš 2018 m. kovo 2 d. rytinės pamokos „Purimo tema“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas?

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Klausimas: Kodėl koronavirusas pirmiausia paveikia pagyvenusius žmones? Ar sistemai jų reikia mažiausiai?
Atsakymas: Aš manau, kad pagyvenę žmonės – didelės informacijos nešėjai, bet paprastai ji būna pasenusi. Todėl koronavirusas nori sunaikinti visą praeitį kaip balastą. Jis nori palikti veikti jaunąją kartą, nes ją galima lengvai ištaisyti ir nukreipti kitu vystymosi keliu.
Sukeldamas priverstinį žmonių atitolimą, koronavirusas rodo mums, kad turime teisingai suartėti. Šito jau negali įgyvendinti vyresnės kartos, tuo tarpu jauni žmonės gali to siekti. Todėl naikinantis koronaviruso veiksmas labiau nukreiptas į vyresniuosius.
Klausimas: Ar jūs matote tame kažkokį aukštesnįjį planą? Tai ne šiaip sau vyksta?
Atsakymas: Žinoma. Gamtoje niekas nevyksta veltui. Mes esame jos pasekmė. Mes taip pat turime mintis, protą, jausmus, sprendimus, abejones ir visa kita, kas mums suteikta iš gamtos. Nieko neatsiranda tiesiog iš oro.
Tik mums reikia teisingai suprasti gamtą, jausti visą jos užmanymą, jos sistemą, jėgų tinklą, kuris mus valdo. Ir tada pamatysime, kiek tai mus stumia pirmyn, jei ne savo noru, tai priverstinai.
Pageidautina savo noru siekti šio tikslo, kurį gamta iškėlė, kad būtume visiškai susiję gerais tarpusavio santykiais. Ir tada joks virusas neveiks. Jis tiesiog neturės galimybės atsirasti.
#263555

Iš 2020 m. kovo 26 m. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam naudingas koronavirusas?

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Ko mus moko koronavirusas?

Klausimas: Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?
Atsakymas: Kūrėjas nieko nenori. Tiesiog taip sakome apie Jį.
Iš tiesų Kūrėjas – tai nekintantis Absoliutas. Studijuodami kabalą, pažadinate sau Šviesą. Ji veikia jus, ir kaskart jaučiatės kitaip – atskleidžiate vis tikresnį save. Jaučiatės esąs vis didesnis egoistas, labai silpnas, neįstengiantis pasipriešinti savo mažiems egoistiniams norams.
Tai itin reikalingas etapas. Jis tęsis tol, kol grupėje susijungsite su panašiais į save. Ir tuomet galėsite pritraukti sau Šviesą. Ji jus kels, tyrins, atskleis jumyse antrąją prigimtį – Šviesos prigimtį, davimo ir meilės savybę. Jumyse atsiras dvi priešingos gamtos dalys: gavimas ir davimas, meilė ir neapykanta. Ant šių dviejų „kojų“ eisite pirmyn.
Sėkmės jums!
#260819

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kai prašome dėl kitų sveikatos, ar ką nors prarandame, ar, priešingai, įgauname jėgų ir sveikatos prašyti?
Atsakymas: Jei prašau kitam asmeniui sveikatos, jei esu su juo toje pačioje sistemoje, kaip galiu ką nors prarasti?
Kai kas nors šioje sistemoje, kurioje visi esame tiesiogiai tarpusavyje susiję, suserga, tai visiems kitiems signalizuoja, kad serga visa sistema. Tai pasireiškia susirgusiame kaip ypatingai jautriame elemente, ir jis mums apie tai kalba.
Tačiau tai ne jo, o mūsų bendra problema. Nei vienas žmogus nėra atsakingas už save, niekas neserga dėl savęs, niekas nesielgia blogai. Visa tai pasireiškia tik kaip visuotinės integralios žmonių sąveikos pažeidimo pasekmė.
Ką reiškia melstis ar prašyti? Mes susijungiame vienas su kitu ir bandome kreiptis į Aukštesniąją jėgą, kad ji subalansuotų visas neigiamas savybes, reiškinius, kurie pasireiškia tariamai per konkretų žmogų.
Ir kadangi tai ne jo, o mūsų bendra problema, mes turime teisę dėl jo prašyti. Būtent tada kompensuojame gamtą ir gauname puikų atsakymą. Pabandykime ir pamatysite, kaip tai veikia.
Todėl neturėtume likti abejingi tam, kas vyksta aplinkui: „Mums nerūpi tai, kas vyksta Italijoje. Už tai pas mus viskas ramu!“ Toks požiūris tik pablogins būseną. Tai baisi reakcija!
Taigi turime gerai pagalvoti, kaip galėtume reaguoti į tai, kas vyksta. Ypač dabar, kai atsiskleidžia integralus mūsų tarpusavio ryšių ydingumas.
Klausimas: ar turime prašyti žmonėms sveikatos, ar sistemos ištaisymo? Ir kaip tai daryti teisingai, kad neįsakinėtume Kūrėjui, ką daryti?
Atsakymas: Turime prašyti Kūrėjo parodyti mums, kaip teisingai susivienyti. Daugiau nieko nereikia.
Jei prie to pridursime, jog norime būti teisingai susivieniję, kad sukurtume tokį santykį, kuris mumyse atskleistų Kūrėją, siekiant suteikti Jam malonumą, tada mūsų kreipimasis į Jį bus teisingas.
#263267

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Klausimas: Kaip ir dėl ko susirinkote taisytis?
Atsakymas: Kai sakau „mes“, omenyje turiu daugybę žmonių, kurie sudaro pasaulinę „Bnei Baruch“ grupę.
Mūsų organizacijos užduotis – parodyti žmogui, kiek jo egoizmas naikina jį patį ir viską aplink. Jei taisysime ego, imsime kilti virš savęs ir pajausime kitą pasaulį: aukštesnį, amžiną, tobulą.
Tai ypatingas pasaulis, kuriame galėsime egzistuoti, jei tik pereisime nuo egoistinių tarpusavio santykių prie altruistinių. Į tai mus stumia gamta.
Kabala aiškina, kaip tai įgyvendinti dar iki tol, kol mus stums įvairūs virusai. Šį perėjimą galima atlikti lengvai, patogiai, maloniai.
Tam ir duotas kabalos mokslas. Realizuokime jį ir išeisime į naują žmonijos vystymosi lygmenį. Ir taip turime jį pasiekti, tačiau kol kas einame bloguoju keliu, o galima – geru.
#263271

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Taisymosi kelyje

Pradėkime pagaliau gyventi!

Ko mus moko koronavirusas?