Viena vertus, kovodami su koronavirusu šį tą laimėjome: įstengėme jį labiau ištirti, suprasti, netgi pradėjome kurti vaistus, palengvinančius ligą.
Kita vertus, epidemiologai perspėja apie antrosios epidemijos bangos pavojų rudenį. Virusas nepaliks mūsų ramybėje, kol nepakeisime žmonių visuomenės, ir šis integralus, pasaulinis smūgis nepakeis žmonijos veido.
Virusas privers mus vienytis visame pasaulyje ir įsisąmoninti, kad mus valdo viena aukštesnė jėga. Problema yra ne priešintis koronavirusui, o ta, kad esame priešingi aukštesnei jėgai. Žinoma, epidemija nesibaigs tol, kol tarpusavyje susivienysime, kad bent šiek tiek, pirmoje pakopoje prilygtume aukštesnei jėgai.
Sakoma, kad Kūrėjo smūgiai gydo. Ir iš tikrųjų tai – gydymas, juk virusas rodo mums, kaip skiriamės nuo aukštesnės jėgos. Ir taip vyksta kiekvienoje pakopoje: jeigu iš karto nesuprantame, ką reikia daryti, tai tučtuojau gauname smūgį ir kentėjimas verčia mus taisytis.
Tikėkimės, kad būsime protingi ir nepriversime savęs kentėti bergždiai, o suprasime, ką reikia daryti.

* * *
Viskas ateina iš Kūrėjo, iš aukštesnės jėgos, iš vieno šaltinio, kuris tiesiausiu keliu veda mus į tikslą iš dabar esamo taško į galutinį kūrimo sumanymą. Remdamiesi tuo, turime suprasti, kas vyksta su mumis, su visa žmonija, ir kokia yra epidemijos priežastis.
Visas problemas visada sukelia nukrypimas nuo tiesaus kelio, kuriuo turėjome eiti, jei tęstume idealų judėjimą nuo savo taško iki taisymosi pabaigos, t. y., nuo egoizmo, blogojo prado iki visiško išsitaisymo į Kūrėjo prigimtį, davimą ir meilę.
Visos mūsų būsenos, koronavirusas kyla dėl mūsų neatitikimo tam, ką reikėjo atlikti. Jei būtume ėję idealiu, tiesiu keliu, nebūtume jautę jokio spaudimo ar nemalonumų. Bet kadangi nejudame taip, kaip turėtume, ir atsiduriame netinkamoje vietoje, kyla kliūčių, atsižvelgdami į kurias, galime ištaisyti nukrypimą nuo kelio.
Nuklydome nuo teisingos krypties ir pradėjome naudoti savo egoizmą daugiau nei reikia, todėl esame sugrąžinti į kelią per smūgį, koronavirusą. Tuomet judame toliau ir vėl einame tiesiu keliu ir gauname naują smūgį: badą šalyje, kaip aprašyta Toroje.
Ir tada kitos bausmės viena po kitos: kraujas, varlės, utėlės ir kt. – visos dešimt bausmių prieš išeinant iš Egipto (iš mūsų egoizmo), kylant iš egoistinio proto į tikėjimą aukščiau žinojimo, į altruistinį protą, į davimo išmintį.
Kiekvienas kenčiantis šiame pasaulyje turi suprasti kančios priežastį. Tik tinkamai traktuodami smūgį, galime jį ištaisyti.
Jei gydomės nuo koronaviruso vaistais, tai tėra išorinė priemonė, kuri negali išgydyti mūsų iš vidaus bei ištaisyti ligos priežasties: mūsų neatitikimą Kūrėjui. Todėl tai nėra gydymas, ir liga grįš. Tikrasis vaistas – paprašyti Kūrėjo vienybės jėgos, kad sujungtų mus ir išstumtų iš dabartinės būsenos (kai esame dvasiškai nutolę vienas nuo kito) bei labiau mus suartintų.
Tik toks bus tinkamas gydymo būdas: Kūrėjas šviečia mums stipriau ir taiso mūsų santykius. Tai tinkamas vaistas, tikrai išgydysiantis visus koronavirusus. Antraip, vietoj vienų problemų kviečiame daug rimtesnes, ypač mūsų laikais, kai artėjame prie taisymosi pabaigos.
Gyvename vadinamojoje „paskutinėje kartoje“, kur žmonija ima jausti save kaip vieną organizmą, vieną šeimą aplink vieną Žemės rutulį, valdant vienai bendrai jėgai. Šiandien tai neigiamas poveikis, tačiau tikėkimės, kad rytoj jį pakeisime į teigiamą.
Tikrasis paskutinės kartos požymis yra tai, kad žmonija tampa integrali.
#264260

Iš 2020 m. gegužės 6 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Apie grupės svarbą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įeiti į kūrimo mintį

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Koronavirusas keičia tikrovę X d.

Klausimas: Kodėl mūsų gyvenime nutinka tie patys dalykai? Kodėl yra cikliškumas, kodėl kartojasi įvykiai?
Atsakymas: Kad galėtumėte pamažu save ištaisyti. Per kartą to nepavyksta atlikti, todėl praeiname daug gyvenimo ratų.
Ir kaskart siela patiria vadinamąjį užgimimą, kitaip tariant, persikūnijimą, dalinį sielos susijungimą, jų atsiskyrimą ir vėl tam tikrą derinį. Galiausiai taip visos sielos visiškai išsitaiso.
Rekomenduoju paskaityti medžiagą apie sielų gyvenimo ratus. Sakant sielos, omenyje turimi norai, kurie pamažu pasikeičia iš dėl savęs į dėl Kūrėjo.
#263894

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Žmonija – uždara sielų sistema

Vakar atvėrėme vienas kitam sielas ir jautėmės esą kartu, vienoje širdyje. O šįryt jau niekas nejaučia jokio ryšio su draugais dešimtuke, nebereikia jokios kabalos, Kūrėjo, vienybės ir dvasinio kelio, norisi tik miegoti tarsi gyvūnui.
Ir dabar man reikia tikėjimu aukščiau žinojimo priimti, kad šią būseną gavau iš Kūrėjo, ir nėra nieko, išskyrus Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su manimi, siųsdamas visokias būsenas, ir Jis dabar privertė mane pasijausti gyvūnu.
Beje, gyvūninė būsena yra geriausia iš visų, nes būtent iš jos mums reikia pakilti į žmogaus pakopą. Ir jeigu šiuo metu esu gyvūno laiptelyje – tai rodo, kad pabaigiau savo ankstesnę būseną ir ją ištaisiau. Ir dabar nusileidžiu į gyvūninę būseną, kad vėl pakelčiau save į žmogaus, turinčio naujų savybių, pakopą.
Todėl džiaugiuosi, kad tapau gyvūnu, juk dabar pradedu darbą iš naujo naujoje pakopoje. Taigi grašis prie grašio susikaupia į didelę sumą. Tad dieną pradedu geros nuotaikos, kupinas jėgų ir pareiškiu visam pasauliui: „Žiūrėkite, kaip aš, gyvūnas, paversiu save žmogumi!“
#264451

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi