Klausimas: Apskritai pasaulyje egzistuoja trys pagrindinės kovos su koronavirusu strategijos. Pirmoji – tai karantinas, kai iš esmės viskas užsidaro, negalima išeiti iš namų, išskyrus polikliniką ar prekybos centrą.
Antroji – tai kontaktų sekimas, t. y. platus visų gyventojų kontaktinių grupių testavimas, sergančiųjų išsiaiškinimas ir jų izoliavimas nuo bendros žmonių masės. Tai – brangesnis būdas.
Ir trečioji – tai nacionalinio imuniteto išugdymas, kai izoliuojamos tiktai rizikos grupės, tarkime, vyresni nei 65-ių metų žmonės, o visi likusieji turi persirgti, ir taip įgyti imunitetą virusui.
Kokia metodika efektyviausia tolimesniam mūsų, kaip žmonijos, vystymuisi?
Atsakymas: Apskritai pasodinčiau visus į absoliutų karantiną, išskyrus tuos, kas aprūpina žmones būtiniausiais dalykais. Uždaryčiau viską, tarkime, mėnesiui ir išsiaiškinčiau, kokių žmonijos profesijų mums iš tikrųjų reikia.
Pavyzdžiui, mums reikalinga policija, vaikų mokymas, pirminės svarbos maisto produktų tiekimas ir t. t., tai yra būtinas minimumas normaliam žmogaus egzistavimui.
Tegu žmonės pripranta prie to, kad jie bendrauja tarpusavyje labai ribotai iriš maisto produktų gauna tai, ko jiems reikia, ne daugiau.
Vaikams suteikiamas mokyklinis ugdymas. Suaugusiems – žinios apie tai, kaip veikia pasaulio sistema, kaip turime sąveikauti su gamta. O tada pamatysime, ką daryti toliau, ar apskritai panorėsime plėsti mūsų veiklos lauką. Bet iš pradžių per pusę metų pripraskime prie to.
Klausimas: Kitaip tariant, apribotumėte visus egoistinius ryšius ir paliktumėte tiktai pačius būtiniausius mūsų fizinio kūno gyvavimui?
Atsakymas: Taip. Kabaloje taip ir pasakyta. Kaip gyvūnas, kuris niekada nevartoja to, ko jam nereikia, o tiktai tai, kas būtina tuo metu.
Klausimas: O viską, kas nebūtina,  laikinai nustotumėte tiekti?
Atsakymas: Ne laikinai, bet apskritai. Tuomet turėtume nuostabią ekologiją: oras, vanduo, paukščiai gieda, viskas gerai. Dirbtume daugiasia po 2-3-4 valandas per dieną ir visi būtume patenkinti. O viso kito, kas nebūtina, mums išvis nereikia.
Komentaras: Tačiau nėra paprasta nuspręsti, kad yra nereikalinga. Tai, kas jums yra nereikalinga, tarkime, man reikalinga.
Atsakymas: Nereikalinga yra tai, kas nėra būtinybė mūsų gyvūniniam organizmui.
Klausimas: Ir kas tai nusprendžia?
Atsakymas: Kartu ir nuspręsime. Jeigu tau reikia sportuoti, gali eiti bėgioti į parką. Tai nėra problema. Bet kokia prasmė kaip išprotėjusiam skraidyti lėktuvais iš vieno Žemės galo į kitą?
Klausimas: O kuo blogai keliauti? Mėgstu gražiai rengtis, mėgstu eiti į teatrus. Nežinau, ar, jūsų požiūriu, tai reikalinga, ar ne?
Atsakymas: Čia reikia nustatyti labai aiškią, išmintingą ribą, kuri nenuves tavęs prie kažko kito: „A-a, teatras? Jeigu teatras, tai būtinai La Scala. Vadinasi, turiu skristi į Italiją. A-a, į Italiją? Koronavirsas. Ką darysiu?“ Todėl apribokime žmogaus gyvenimą normaliomis, išmintingomis ribomis.
Kaip? Atsakykime, kodėl egzistuojame, kad šis klausimas būtų mums išspręstas.
Klausimas: Kitaip tariant, apie tai, kas nereikalinga, o kas reikalinga, spręsime atsižvelgdami į  tam tikrą aukštesnį tikslą?
Atsakymas: O kam egzistuojame? Tik tam, kad pažiūrėtume gerą filmą, spektaklį, paklausytume malonios muzikos, pasėdėtume kompanijoje su draugais, išgertume ir užkąstume? Visa tai nuostabu, bet jeigu vien tuo užpildai gyvenimą, tada jis pasibaigia nuliniu rezultatu.
O po šio gyvenimo egzistuoja dar daug kas. Pamėginkime pirmiausia atskleisti, kasgi po to egzistuoja. Aš užsiimčiau tuo.
Tai, kad galima pripildyti šį gyvenimą visokiais įdomiais dalykais, – suprantu, aš jį jau nugyvenau. O dabar mane domina, ar yra kas nors kita, už jo. Ir jeigu yra, tai kaip galiu tai pratęsti, dėl ko, kam?
Komentaras: Iš tiesų verta susimąstyti, ar yra gyvenimas po mirties ir kaip būdami čia, šiame kūne, galime jam pasiruošti.
Atsakymas: Ne pasiruošti, o pamatyti! „Savo būsimą pasaulį atskleisk dar šiame pasaulyje“. Būtent to moko mus kabalos mokslas. Kai turėsi aiškų būsimo gyvenimo paveikslą, galėsi spręsti, kuo pripildyti šį gyvenimą.
#263962

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Klausimas: Iš kur semiatės tiek jėgų, kad darbuotumėtės su mumis?
Atsakymas: Kabala – tai mokslas gauti, o ne duoti. Jūs manote, kad jums duodu? Priešingai, iš jūsų gaunu! Juk duodamas gauni. Todėl visuomet turiu jėgų.
Žinoma, būna, kad fiziškai kūnas nebegeba dirbti tiek, kiek turėtų. Tačiau, iš principo, duodant nepavargsti. Priešingai, visąlaik prisipildai, tave spaudžia iš vidaus. Tai malonumas! Tad patariu greičiau to pasiekti.
Imkite dėstyti kabalą, tai labai naudinga. Išplėskite savo ratą. Kurkite vis daugiau grupių. Ir pamatysite, kaip tai jus ves pirmyn.
Kas turi grupę, kas dėsto bent keletui žmonių – tas eina pirmyn. Jūs net neįsivaizduojate kiek! Kūrėjas jau užsiims juo, nes per jį ateina dar keletas žmonių. Labai svarbu, kad už jūsų stovėtų žmonės. Pamėginkite tai daryti ir pamatysite, kaip tai nuostabu.
#260301

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur gauti jėgų atsisakyti noro užsipildyti

Kaip matyti Kūrėjo ženklus per grupę

Nuovargis – neužpildytas egoizmas