Klausimas: Kokių žingsnių turime imtis, kad eitume išvien su gamta?
Atsakymas: Pirma, mums tiesiog reikia susivienyti ir suprasti, kad visa žmonija yra viena vieninga šeima. Juk negyva, augalinė ir gyvūninė gamta kartu su žmogumi yra vienas vieningas organizmas.
Antra, mes, kaip vieno organizmo sistemos elementai, turime siekti būti kuo arčiau vienas kito, suprasti vienas kitą, sąmoningai veikti, visiems kartu rūpintis gamta ir galvoti, kaip padaryti mūsų ryšius integralius, globalius.
Praktiškai viskas turėtų būti nukreipta į „mylėk artimą, kaip save patį“. Žinoma, tai labai tolimas tikslas, tačiau jo siekimas jau sukelia teigiamą gamtos jėgą.
Ji sušvelnins mūsų didžiulį visuotinį egoizmą ir kaip nors jį subalansuos. Jau nuolat nebekrisime į vis didesnius egoistinius lygmenis, kai tampame abejingi tam, kas vyksta su mumis ir kitais.
Būtinai turime sužadinti sau teigiamą gamtos jėgą, o tam reikia susivienyti.
Jei tūkstančiai žmonių susijungs, jeigu jie supras, kaip sukurtas integralus gamtos paveikslas, kaip visi priklauso vieni nuo kitų ir nuo bendros gamtos, kaip galima imti artėti vieniems prie kitų, jie pažadins bendrą teigiamą jėgą ir ji viską pakeis.
#264257

2020 m. kovo 29 d. iš programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Ar reikia vystyti egoizmą?

Virusas, keičiantis žmonijos veidą

Žmogus nekontroliuoja norų. Juos nulemia visuomenė. Jei palygintume papuasus ir šiuolaikinius žmones, galima aiškiai pamatyti, kad žmogaus vystymąsi nulemia jo norai ir malonumai.
Klausimas: Kodėl tuomet žmogus turi iliuziją, kad tai būtent jo norai?
Atsakymas: Jis nieko kito nežino. Jis tame sukurtas, tame vystėsi, ir todėl jaučia, kad tai jo. Ką reiškia jo? Iš tiesų jis lėlė, užpildyta tam tikrais norais, tam tikromis mažomis programomis, ir taip egzistuoja.
Klausimas: Ar manote, kad svarbu įsisąmoninti, kad visus norus man diktuoja visuomenė?
Atsakymas: Žmogus neturi savo norų – tai turi žinoti kiekvienas. Norus apibrėžia visuomenė, aplinka. Pakeitus aplinką, galima pakeisti tuos norus.
#265789

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Optimalus vystymasis

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Kilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!