Pateikti Trečiadienis, 17 birželio, 2020 dienos įrašai.


Išėjimas iš karantino, I dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманImame nedarbingumo atostogas visame pasaulyje
Susilpnėjus karantinui, žmogui tarsi akmuo nusirito nuo širdies, leisdamas šiek tiek įkvėpti, grąžindamas spalvas į jo gyvenimą. Jis nustojo jaustis tarsi ant peilio ašmenų.
Tarytum reikėtų džiaugtis? Bet, kita vertus, po to, kai turėjome laiko sustoti ir pamąstyti, mes suprantame, kad gyvenimas ir prieš koronavirusą nebuvo giedras, tad ar verta grįžti į ankstesnes lenktynes?
Mes nesuprantame, kad mūsų vystymasis buvo neteisingas, kaip egoistinės visuomenės, kuri vystosi nuo vieno smūgio iki kito, nuo krizės į krizę. Šitaip niekada nepasieksime laimės, o tik stengsimės išsisukti nuo nuolatinių smūgių.
Niekas nesimėgauja tokiu gyvenimu, kaip yra pasakyta: „Ne savo noru tu gimei, ne savo noru gyveni, ir ne savo noru mirsi.“ Mes tiesiog pripratome, kad toks gyvenimas, ir priimame kaip duotybę, nes neturime pasirinkimo.
Ir staiga atsiranda koronavirusas, ir pirmą kartą istorijoje pajaučiame, kad priklausome vienai žmonijai. Juk šis smūgis pasiekė visus. Tarsi žmonija būtų vienas žmogaus kūnas, apimantis visą žemę: galva Amerikoje, kūnas Anglijoje, viena ranka Rusijoje, kita Pietų Amerikoje, o kojos – Australijoje.
Ir staiga šis kūnas vienu metu gauna smūgius. Ir ne taip, kad vieną kartą stuktelėjo vienoje vietoje, o paskui kitoje – ne, smūgis užklupo iš karto visus. Tik kiekviename jis jaučiasi savaip, kaip mūsų kūne kiekvienas organas savaip suvokia skausmą.
Koronavirusas privertė mus pajausti, kad mes visi susiję kaip viena sistema. Ir tai – didelis atskleidimas. Staiga visas pasaulis vienu metu buvo sukrėstas, ir ne todėl, kad nukrito naftos kainos, išsiveržė vulkanas ar nusirito cunamio banga. Problema smogė ne tam tikroje vienoje atskiroje srityje, o visa sistema nustojo veikti. Ir ne dėl jos kaltės, o dėl žmogiškojo faktoriaus.
Žmogus nustojo dirbti! Visame pasaulyje taip dar nebuvo nutikę. Žmogus – serga ir negali dirbti. Ir tai yra tikras įrodymas, kad mums laikas susimąstyti apie žmonių visuomenę kaip apie vieną sistemą, kur visi susiję, priklauso vienas nuo kito ir turi rūpintis vienas kitu. Čia daugiau nėra vietos konkurencijai, kitu atveju panašūs virusai puls vis labiau.
Todėl koronavirusą galima laikyti žmonijos gelbėtoju. Tai ne virusas, bet visam pasauliui atskleidimas, kad žmonių visuomenė – tai integrali bendruomenė, susaistyta visomis kryptimis.
Negali būti kažkam gerai, jei kažkam šią akimirką yra blogai – arba visiems blogai, arba visiems gerai. Ir visas šis praregėjimas – dėl koronaviruso. Išeina, kad virusas – tai ne katastrofa, o vaistas, kuris padarys žmoniją šiek tiek sveikesnę, pakoreguos jos matymą, priartindamas prie tiesos.
#264375

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Po pandemijos

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Dvasinis judėjimas

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip teisingai sąveikauti su visuomene ir sukurti asmeninę dvasinę erdvę?
Atsakymas: Tiesiog būti grupėje ir gyventi jos dvasinį gyvenimą. Be šito, gali turėti šeimą, darbą, tačiau dvasinis gyvenimas grupėje, ir kartu su grupe eini pirmyn. Tai visuomet taip susidėlioja.
Svarbiausia – jauti, kad nuolatos esame teisingoje visuomenėje: duodame jai, gauname iš jos ir t. t. Per tokius nuoseklius veiksmus su aplinka galime judėti pirmyn.
Paskui pamatysime, kad už šios visuomenės stovi aukštesnioji jėga. Mes duodame-gauname, duodame-gauname, ir taip sąveikaujame su ja. Kaip dviračio ratas, kuris vis sukasi pirmyn atgal, tačiau pats dviratis rieda pirmyn. Taip turime įsivaizduoti savo dvasinį judėjimą.
#260542

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kabalistiniai terminai: „jėš mi ain“

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kabaloje yra terminas „jėš mi ain“, kuris verčiamas kaip „egzistuojantis iš nieko“.
Atsakymas: Visai būčiau linkęs neversti šio termino. Geriau taip ir palikti „jėš mi ain“. Čia omenyje turima, kad viskas, kas egzistuoja, kyla iš nulio – iš to, kad kažkaip, kažkur, kažkada aukštesnėje dvasinėje gamtoje, aukštesniame prote kilo sumanymas sukurti. Ir viskas kyla iš jo, nusileidžia ir vystosi iš tos minties.
Todėl „jėš mi ain“ – tai, kas egzistuoja dabar, bet ko kadaise nebuvo.
#264485

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra