Pateikti Šeštadienis, 20 birželio, 2020 dienos įrašai.


Viename energetiniame lauke

Krizė, globalizacija, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar pripažinimas to, kad nuo ko nors priklausau, ką nors ištaisys ir kam nors padės?
Atsakymas: Žinoma, nes veikiame gamtą savo jausmais ir protu. Per juos supantį pasaulį veikiame labiau nei fiziškai.
Tad itin svarbu žinoti, kaip esame tarpusavyje susiję. Taip galėsime būti bendroje integralioje tarpusavio sąveikos sistemoje, vadinamoje „Adam“, kad mumyse atsiskleistų Pranašų kvietimas tapti vieningais, kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Bet visa tai ateityje. Gamta kelia tai kaip savo tikslą ir mus į tai atves. Ji privers mus suprasti, kad esame viena sistema.
Nepaisant to, kad egzistuojame skirtinguose egoistiniuose baltyminiuose kūnuose, privalėsime įsisąmoninti, kad egzistuojame viename vieningame energetiniame, jausminiame, dvasiniame lauke.
#265368

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su gamta

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Susieti vienu tinklu

Komentarų nėra

Ar gamta jaučia mūsų skausmą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip kabalistas suvokia gamtą? Kaip ką nors protingą, jaučiantį, reaguojantį?
Atsakymas: Žinoma, juk esame jos dalys.
Esame bendroje sferoje, kuri vadinama „Gamta“ ar „Kūrėju“. Šiuo atžvilgiu esame jos dalys, ne daugiau. Todėl kabalistas galvoja, kaip susijungti su gamta, kaip paversti save jos integralia dalimi, susiliejant su Kūrėju.
Klausimas: O gamta jaučia mūsų skausmą?
Atsakymas: Savaime suprantama. Ji sukūrė mus tokiais jaučiančiais ir jautriais, tad kodėl pati turėtų neturėti šių savybių?
Komentaras: Bet žmogui skauda…
Atsakymas: O gamtai ne? Jūs tiesiog to nejaučiate. Juk kito žmogaus skausmo irgi nejaučiate.
#265101

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kur neveikia inercija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJei bijau nukristi, turiu visąlaik rūpintis, kaip atnaujinti mūsų vienybę. Čia neveikia inercijos jėga. Kai tik liaujuosi dėti pastangas, iškart sustoju. O paskui net norint likti tos pačios būsenos, turiu kas sekundę galvoti apie jos atnaujinimą.
O jei noriu tą būseną sustiprinti, tai turiu nuolatos ieškoti, kur galima pridėti meilės, vienybės, kaip pažadinti kitus, kad jausčiau naują skonį, papildomą jėgą.
Baimindamasis nusileisti, visąlaik dedu daugiau pastangų ir kas akimirką jaučiu vis daugiau oro, daugiau skonio. Tai itin svarbus pojūtis, kad nuolatos pridedi ir jauti tą pridėjimą.

* * *
Kiek galvoju apie grupės tobulėjimą, tiek paspartinu savo dvasinę raidą. Vis plėsdamas savo dvasinį indą (kli) ir rūpindamasis vis platesniais ratais, kol aprėpsiu visą žmoniją, vis greičiau einu pirmyn. Tai itin paprasta sistema, tik problema ta, kad egoizmas neleidžia mums veikti.
#260593

Iš 2020 m. vasario 23 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokybiška vienybė

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?

Komentarų nėra