Ilgai laukta kūdikio šypsena

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas darbas – kaip pakelti save iš žinojimo lygmens į tikėjimą aukščiau žinojimo. Ir tam diena po dienos, o tiksliau, naktis po nakties turėsime kristi į žinojimą, kas mums vadinasi „naktimi“, ir pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo aukštumas, vadinamas „diena“. Juk tikėjimas – tai Kūrėjo Šviesa.
Visi kabalistai rašė apie šį perėjimą nuo žinojimo prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Visais laikais jie rašė tik apie tai: kaip pereiti nuo žmogaus pakopos į Kūrėjo pakopą, kitaip tariant, nuo gyvūninės pakopos į žmogaus.
Žmogui sunku įsisąmoninti šį perėjimą. Reikia suprasti, kad Kūrėjas be egoizmo nesukūrė nieko kito, gyvename jame ir tai vadinama „žinojimo viduje“. Ir nuo šios pakopos turime savo pastangomis, prašymu, malda Kūrėjui pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo pakopą.
Štai ką turime stebėti: kiek esame žinojime ir kiek tikėjime virš žinojimo, kiek pagreitėja dažnumas pereinant iš žinojimo į tikėjimą. Kabalistai sako, kad per penkias minutes pasikeisdavo 400 tokių būsenų: žinojimas – tikėjimas aukščiau žinojimo. Būtent šie pokyčiai formuoja mumyse dvasinį tikrovės suvokimą, nes vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas: žemiau žinojimo, jo viduje ir virš jo.
Kaip šiame pasaulyje gimdamas kūdikis kol kas nesupranta savo tėvų, jaučia juos tik fiziškai ir pripranta prie to, kad jie daro jam gera. Taip ir mes pamažu atskleidžiame tikėjimą aukščiau žinojimo, absoliutų Kūrėjo gėrį, kuris organizavo visą kelią, kuriuo ėjome, visą mūsų istoriją, buvusią ir būsimą. Taip žmogus palaipsniui atsiduria priešais Kūrėją.
Svarbiausia būnant bet kurios būsenos įsivaizduoti, kad ji kilo iš aukštesnės jėgos, be kurios daugiau nieko nėra. Tik Kūrėjas organizuoja visą mano gyvenimą, mano mintis ir norus ir netgi mano požiūrį į Jį šiuo metu, nesvarbu, kad man atrodo, kad pats jį apibrėžiu. Taip teisingai apdorojame visas būsenas žinojimo viduje, duotas Kūrėjo tam, kad virš jo savo pastangomis ir malda pakiltume į tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tik apie tai verta kalbėtis ir jaudintis, ir taip išspręsime visas problemas. Nėra didesnio nusikaltimo nei likti žinojime. Kūrėjas meta mus ten, „žudo“, bet tik tam, kad pakiltume aukščiau žinojimo.
Tai turime stengtis atlikti kiekvieną akimirką. Nesvarbu, kad dar nejaučiame, kaip Kūrėjas organizuoja mūsų gyvenimą, tačiau būtent šios mūsų pastangos yra labai brangios Kūrėjui, kaip kad tėvus džiugina kūdikio šypsena daug labiau nei suaugusio vaiko šypsena.
Todėl, net kai mūsų būsena kaip naujagimio, kuris dar tik pradeda reaguoti į Kūrėją, bendrauti su Juo, prašyti, mes tuo jau atnešame Kūrėjui kur kas daugiau malonumo nei įstengsime ateityje. Taip sutvarkyta dvasiniame pasaulyje, kur yra atvirkštinė Šviesų ir kilim tvarka.
#264929

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas virš žinojimo = siela

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Iš egoizmo į tiėjimą aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>