Pateikti birželio, 2020 mėn. įrašai.


Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманDaugelis šalių kalba apie laipsnišką karantino pabaigą ir suaugusiųjų grįžimą į darbą, o vaikų – į mokyklas. Ar kyla naujo infekcijos protrūkio grėsmė?
Viskas bus gerai, jei mes laikysimės atsargumo priemonių, kad neapkrėstume vienas kito, laikysimės atstumo. Žinoma, mes turime grįžti į darbus, kad aprūpintume vienas kitą būtinomis paslaugomis ir produktais. Kitaip negalėsime gyventi.
Jei galvosime, kaip grąžinti žmones į tokias darbo vietas, be kurių nebus maisto ir būtiniausių paslaugų, rūpindamiesi tik tuo, kad visi normaliai egzistuotų, tai epidemija nesustiprės.
Bet jei bandysime grįžti prie ankstesnio pelno siekimo, kad padidintume kažkieno banko sąskaitas, tai situacija staigiai pablogės. Juk tai prieštaraus bendrai gamtos jėgai, ir tada įvyks staigus protrūkis, ir virusas išplis dar labiau.
Jei mes grįžtame į darbo vietas ir mokyklas, tai turi būti daroma palaipsniui, kartu auklėjant žmones, kitaip tariant, aiškinant būseną, kurioje esame, kokią formą turime pasiekti, kodėl reikia palaikyti, saugoti vienas kitą. Svarbu, kad žmogus nerimautų ne tik dėl to, kad pats užsikrės, bet bijotų užkrėsti kitus. Būtent šis abipusis rūpestis apsaugos mus nuo viruso.
Koronavirusas – tai ypatinga programa, kuri užsikrovė bendrame kompiuteryje, kuris vadinamas „žmonija“, ir pradėjo jame veikti. Ši programa reikalauja iš mūsų glaudesnio abipusio susijungimo, ir jei mes tai pasieksime, tai susitvarkysime su virusu.
Jei nepradėsime vienytis, nesvarbu, kiek turėsime viruso testų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, mums niekas nepadės. Mes kol kas mokomės tik iš smūgių.
Pasaulis turi tapti labiau susijęs, vieningesnis. Bendra problema, apimanti visus nuo šiaurės iki pietų ir nuo vakarų iki rytų, suartina žmones. Jie jau negalvoja apie karus, konfliktus tarp šalių, korporacijų, atskirų žmonių – dabar svarbiausia gyventi ramiai. Kiekvieną uždarė namuose, ir jis sutinka sėdėti, juk dabar pagrindinė užduotis – neapsikrėsti virusu.
Šia prasme koronavirusas labai padėjo žmogui. Dabar reikia tik pasirūpinti, kaip atkurti gamybą ir paskirstymą tokia forma, kad ji aprūpintų žmoniją būtiniausiais produktais, bet neskatinti perteklinio vartojimo, dėl kurio mes jau beveik galutinai suniokojome žemės rutulį.
Mes negalime grįžti į ankstesnį gyvenimą, dėl kurio patys tapome kenksmingu virusu ant žemės paviršiaus, virusu, kuris naikina gamtą. Mes naikiname visą supančią aplinką ir todėl gauname atatranką iš gamtos.
Todėl mums reikia gerai pagalvoti, kaip grįšime prie savo veiklos žemėje taip, kad visiems būtų garantuotas daugmaž normalus gyvenimas, be reikalo neeikvojant žemės išteklių.
Ir jei to nepadarysime dabar, tai ateis dar kenksmingi virusai, kurie išmokys mus, privers pasikeisti. Gamta – tai Kūrėjas, ir ji turi begalę priemonių, kad priverstų mus paklusti.
Gamta – tai aukštesnioji jėga, Kūrėjas, AVAJA. Nesvarbu, kaip ją vadiname, svarbiausia, kad yra viena jėga, kuri valdo visą negyvąjį, augalinį, gyvūninį pasaulį ir žmones. Praktiškai visi tai pripažįsta kaip akivaizdų faktą.
#263357

Iš 2020 m. balandžio 18 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Komentarų nėra

Kaip augalai po lietaus

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTikėjimas Kūrėjo didumu priklauso nuo aplinkos. Jei aplinka nuolatos kalba apie Kūrėjo didumą ir perduoda man tą pojūtį, tai tik viena ta jėga egzistuoja ir nulemia mano ateitį, ji viena valdo pasaulyje ir visoje tikrovėje, ir taip į ją žiūriu.
Jei aplinka man neperduos tokios pojūčio, neįstengsiu vertinti Kūrėjo.
Tik jeigu aplinka spaudžia mane, įteigia Kūrėjo didybę ir būtinybę Jį atskleisti, įstengsiu pabusti ir tęsti savo kelią, eidamas pramintu taku, kaip suvokti Kūrėją.
Viena, ko mums trūksta, – tai aplinka, kuri įkvepia Kūrėjo didumu, visąlaik spaudžia mane ir žadina. Pradedantieji Kūrėjo didumą gauna ir individualiai, tačiau ateityje visa tai priklausys nuo aplinkos. Jei aplinka tuo nepasirūpins – nuvysiu. Pasirūpins – imsiu augti, kaip augalai po lietaus.
#264935

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį

Komentarų nėra

Kuo unikali šiandienos situacija?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmonija ir anksčiau buvo ypatingose situacijose. Kuo unikali šiandiena?
Atsakymas: Ji unikali tuo, kad žmonija pasiekė būseną, kad žmonės visame pasaulyje visiškai priklausomi vienas nuo kito. Apie virusą, kuris dabar vystosi visame pasaulyje, galima girdėti bet kurioje šalyje.
Kiekvienas žmogus jaučia, kad tai būtinai jį palies, nes gyvename vieningoje integralioje sistemoje ir visiškai priklausome nuo jos gerovės. Todėl nesvarbu, gyvenate džiunglėse ar smėlynuose, Niujorke ar Maskvoje, jūs vis tiek tai jausite. Virusas prasiskverbs į visus pasaulio kampelius. Jūs galite pasakyti: „Kaip jis mane pasieks, jei gyvenu negyvenamoje saloje? Čia išskyrus mane nėra nieko.“
Esmė ta, kad šie virusai, šios kenksmingos bangos atsiranda iš niekur, tiesiog iš tuštumos. Jie atsiranda iš dalelių, atomų ir molekulių normaliuose organizmuose, kurie egzistuoja gamtoje neteisingoje ryšių sistemoje. Gamta juos generuoja virusų pavidalu.
Tai yra biologiniai organizmai, kurie turi būti pusiausvyroje, teisingai elgtis vienas kito atžvilgiu. Bet kadangi mes visame žemės rutulyje kuriame neteisingus santykius tarp gėrio ir blogio, gavimo ir davimo, tai paaiškėja, kad gamta pati sukuria juos tokiu baisiu pavidalu. Todėl šie virusai atsiranda ten, kur jų tiesiog negalėtų būti.
Ir priešingai, jei mes pradėsime gerinti gamtą, tai pradės tapti harmoninga, pavyzdžiui, staiga grįš tokios augalų ir gyvūnų rūšys, kurių jau 100–200 metų nebuvo žemėje.
#263428

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė pandemija

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Pergalė prieš žmoniją

Komentarų nėra

Ilgai laukta kūdikio šypsena

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas darbas – kaip pakelti save iš žinojimo lygmens į tikėjimą aukščiau žinojimo. Ir tam diena po dienos, o tiksliau, naktis po nakties turėsime kristi į žinojimą, kas mums vadinasi „naktimi“, ir pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo aukštumas, vadinamas „diena“. Juk tikėjimas – tai Kūrėjo Šviesa.
Visi kabalistai rašė apie šį perėjimą nuo žinojimo prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Visais laikais jie rašė tik apie tai: kaip pereiti nuo žmogaus pakopos į Kūrėjo pakopą, kitaip tariant, nuo gyvūninės pakopos į žmogaus.
Žmogui sunku įsisąmoninti šį perėjimą. Reikia suprasti, kad Kūrėjas be egoizmo nesukūrė nieko kito, gyvename jame ir tai vadinama „žinojimo viduje“. Ir nuo šios pakopos turime savo pastangomis, prašymu, malda Kūrėjui pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo pakopą.
Štai ką turime stebėti: kiek esame žinojime ir kiek tikėjime virš žinojimo, kiek pagreitėja dažnumas pereinant iš žinojimo į tikėjimą. Kabalistai sako, kad per penkias minutes pasikeisdavo 400 tokių būsenų: žinojimas – tikėjimas aukščiau žinojimo. Būtent šie pokyčiai formuoja mumyse dvasinį tikrovės suvokimą, nes vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas: žemiau žinojimo, jo viduje ir virš jo.
Kaip šiame pasaulyje gimdamas kūdikis kol kas nesupranta savo tėvų, jaučia juos tik fiziškai ir pripranta prie to, kad jie daro jam gera. Taip ir mes pamažu atskleidžiame tikėjimą aukščiau žinojimo, absoliutų Kūrėjo gėrį, kuris organizavo visą kelią, kuriuo ėjome, visą mūsų istoriją, buvusią ir būsimą. Taip žmogus palaipsniui atsiduria priešais Kūrėją.
Svarbiausia būnant bet kurios būsenos įsivaizduoti, kad ji kilo iš aukštesnės jėgos, be kurios daugiau nieko nėra. Tik Kūrėjas organizuoja visą mano gyvenimą, mano mintis ir norus ir netgi mano požiūrį į Jį šiuo metu, nesvarbu, kad man atrodo, kad pats jį apibrėžiu. Taip teisingai apdorojame visas būsenas žinojimo viduje, duotas Kūrėjo tam, kad virš jo savo pastangomis ir malda pakiltume į tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tik apie tai verta kalbėtis ir jaudintis, ir taip išspręsime visas problemas. Nėra didesnio nusikaltimo nei likti žinojime. Kūrėjas meta mus ten, „žudo“, bet tik tam, kad pakiltume aukščiau žinojimo.
Tai turime stengtis atlikti kiekvieną akimirką. Nesvarbu, kad dar nejaučiame, kaip Kūrėjas organizuoja mūsų gyvenimą, tačiau būtent šios mūsų pastangos yra labai brangios Kūrėjui, kaip kad tėvus džiugina kūdikio šypsena daug labiau nei suaugusio vaiko šypsena.
Todėl, net kai mūsų būsena kaip naujagimio, kuris dar tik pradeda reaguoti į Kūrėją, bendrauti su Juo, prašyti, mes tuo jau atnešame Kūrėjui kur kas daugiau malonumo nei įstengsime ateityje. Taip sutvarkyta dvasiniame pasaulyje, kur yra atvirkštinė Šviesų ir kilim tvarka.
#264929

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas virš žinojimo = siela

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Iš egoizmo į tiėjimą aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Ar pavojingas žmonijai ledynų tirpimas?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mokslininkai sako, kad ledynų tirpimas mums gali būti mirtinas.
JAV ir Kinijos mokslininkai vyko į Tibetą tyrinėti ten esančio seniausio ledyno ir jame rado dvidešimt aštuonis skirtingų užšalusių virusų tipus. Bet jei staiga prasidėtų ledyno tirpimas, jie atgytų.
Ir štai dabar koronaviruso fone kilo baisi panika. Senoviniai virusai užšalo maždaug prieš 15 000 metų. Kaip jie paveiks žmoniją?! Teigiama, kad gali būti dar blogiau už koronavirusą!
Atsakymas. Visiškai įmanoma. Tai baisus atradimas. Gal tai kažkaip atvėsins karštagalvius, pirmiausia politikus. Juk viskas priklauso nuo jų.
Klausimas. Kaip politikai susiję su virusais?
Atsakymas. Susiję tuo, kad padeda aklimatizuoti Žemę, atšilimą ir visa kita. Lai skiria milijardus šiam reikalui. Bet gal jie vis dėlto mane išgirs ir nešvaistys milijardų „Žemei“, o švies gyventojus, skatins juos vienytis.
Klausimas. Kaip švietimas susijęs su virusais?
Atsakymas. Pagal gamtos planą mes jau turime suartėti. Jei nepradėsime rimtai tarpusavyje jungtis, sudarydami vieną žmoniją, tada, be abejo, mūsų laukia didžiulės problemos!
Ir tai ne tik ledynų tirpimas. Mes pažeidžiame integralią Žemės rutulio ir visos supančios erdvės ekologiją. Mes ardome Saulės sistemos ekologiją! Mes nesuprantame, bet tai yra uždaros sistemos, darančios įtaką viena kitai.
Pirmiausia mes, Saulė, Mėnulis. Tai artimos (nors mums atrodo, kad tolimos) ir tarpusavyje susijusios sistemos, tad pasekmės gali būti nenuspėjamos, be to, labai staigios. Turime apie visa tai pagalvoti.
Bet tam mums reikia kitokių politikų ir kitokių lyderių, kitokio Žemės valdymo. Pažiūrėkite, apie ką jie galvoja! Tik apie tai, kaip išversti vienas kitą iš jo vietos, paviešpatauti metus ar dvejus, ir dėl to yra pasirengę paaukoti visą Žemės gyventojų gerovę. Neįsivaizduoju, kaip tai aprašyti, kad paliestų žmonių širdis. Bet jei žmonija panorėtų, atkurtų tvarką.
Klausimas. Kodėl ji to nenori?
Atsakymas. Nes nenori suvokti. Ji užsimerkia. Bet galbūt dabartiniai smūgiai… Ir jie nuolat augs. Tai būtina.
O jei šiam virusui suras priešnuodį, bus dar blogiau. Kuo daugiau priešnuodžių – tuo blogiau.
Klausimas. Bet jūs neprieštaraujate priešnuodžio paieškoms?
Atsakymas. Ne, neprieštarauju, manau, kad tai kvaila. Nes tuo nieko nepadarysi. Tiesiog visą laiką einame tuo pačiu klaidų ir kritimų keliu. Bet ne tai reikia daryti. Reikia atskleisti neteisingo požiūrio į save, į gamtą, į žmones šaltinį, ir tada viskas susitvarkys.
Komentaras. Žmonija ieško priemonių sustabdyti ledynų tirpimą ir pan.
Atsakymas. O kam?! Tai netinkamos priemonės, mechaninės! Tuose pačiuose lygmenyse niekas nesprendžiama! Visada reikia pakilti į aukštesnį lygį. Kaip sakė Einšteinas: „Norite ką nors ištaisyti? Turite pašokti aukščiau stalo, kad ant jo užšoktumėt.”
Klausimas. Taip, bet kaip jiems tai suprasti?
Atsakymas. Tegul klausosi kabalistų. Mes kalbame absoliučiai protingai, pagrįstai, iš patirties, stengiamės viską paaiškinti.
Komentaras. Jie nesupras to, kas žmoniją suartina…
Atsakymas. Tai stipriausia gamtos jėga. Todėl, kad taip žmogiškajame lygmenyje išreiškiame ir siekiame padaryti gamtą kuo integralesnę. Tuomet ji susibalansuoja visuose kituose lygmenyse.
Juk kokia yra problemos priežastis? Ta, kad viskas išeina iš pusiausvyros. Ir jei žmonės savo lygmenyje pradės kurti šią pusiausvyrą (o mes jau seniai nebe pusiausvyroje, tai aišku iš mūsų santykių), tada visos kitos gamtos dalys automatiškai susibalansuos.
Klausimas. O kas atsitiks? Virusai, kurie atsirado, kad sėtų mirtį, leis išgyventi?
Atsakymas. Žinoma! Viskas bus subalansuota. Jie veiks taip, kaip reikia. Gamtoje nėra nieko blogo. Būtent mes savo lygmenyje pažeidžiame gamtos jėgų sąveikos harmoniją, ir todėl tokia forma ji pasireiškia žemesniuose lygmenyse.
Vulkanai, uraganai, virusai – tai gamtos reiškiniai, tačiau jie jau ima reikštis biologinių reiškinių lygmenyje. O po to jie atsiras ir žmogaus lygmenyje. Žmonija staiga ims nebesuprasti, ką daro, kur egzistuoja, tarsi veikiama kokių nors narkotikų. Ir nieko žmonėms nepadarysi. Jie vaikščios kaip apkvaitę ir neaišku, ką darys, baisius dalykus. Kam nors šaus į galvą paspausti mygtuką atominėje elektrinėje…
Klausimas. Ar tai reiškia, kad problemos pakilo iki žmogaus lygmens?
Atsakymas. Žinoma. Jos pamažu kyla iš apačios, kaip vanduo kyla ir užlieja visus žmonių pastato lygius.
Klausimas. Esate tiksliųjų mokslų žmogus, tačiau jus išgirsti labai sunku. Politikai jūsų neišgirs. Tuomet į ką jūs kreipiatės?
Atsakymas. Į tautas. O į politikus aš visiškai nesikreipiu. Pakeisti galima tik žmonių suvokimą. Ne politikų, kurie užprogramuoti gamtos. Ko žmonės nori, tą politikai įgyvendina.
Reikia, kad žmonės panorėtų teisingų tikslų, ir tada politikai tai padarys. Politikai nieko negirdi! Jiems svarbiausia būti valdžioje. Išgirdę, kad žmonės to nori, jie kalbės ir darys tai, ko nori liaudis. Jiems svarbiausia – įsakinėti.
Klausimas. Ko žmonės turėtų panorėti, kad politikai staiga pasikeistų?
Atsakymas. Žmonės turėtų norėti gero tarpusavio ryšio.
Turime galvoti apie tai, ką daryti. Nes jei tai vystysis natūraliai, egoistiškai, tada, žinoma, bus blogai. Mums skubiai reikia ištaisyti prigimties kryptį, pasukti ją sutarimo, abipusio susivienijimo link. Ir tada viskas susibalansuos.
Neturime kur pasislėpti nuo virusų ir kitų mikroorganizmų. Tai biologiniai organizmai. Visa tai turime tobulinti. Jei pasuksime į gerąją pusę, jie mums nepadarys jokios žalos. Priešingai, jie kartu su mumis dalyvaus kitame – civilizacijos vystymesi.
Komentaras. Gyvenimo link.
Atsakymas. Žinoma. Taigi viskas priklauso nuo žmogaus.
#263914

Iš 2020 m. vasario 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu”

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – gamtos bumerangas

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Komentarų nėra

Ar yra meilė?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra meilė?
Atsakymas: Žinoma, kad yra.
Meilė – kai noriu užpildyti kitą vietoj savęs. Kaip motina nori užpildyti savo vaiką, kaip draugas nori viską atiduoti draugui, kaip Kūrėjas nori užpildyti mus, o mes, jei tinkamai einame pirmyn, norime užpildyti Jį.
Meilė – tai siekis užpildyti kitą.
#265717

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė?

Kelias meilės pažinimo link

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra

Jokių praradimų, tik įgijimas

Dvasinis darbas, Laidavimas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei visuomenėje pasieksime tarpusavio laidavimą ir savybėmis prilygsime Kūrėjui, ar neprarasime kaip individai laisvės?
Atsakymas: Nieko neprarasime, nes pakeliui įsitikinsime, kad esame absoliučiai nelaisvi, mums komanduoja egoizmas, neklausdamas mūsų apie nieką ir versdamas veikti taip, kaip jis tuo metu panorės.
Bet jei pastebėsime, kad jis mus valdo, ir pakilsime virš jo, tai įstengsime valdyti jį ir taip valdysime save, savo likimą.
O svarbiausia, pasijausime gyveną ne egoistiniame gyvūniniame kūne, o virš jo, aukščiau jo ir taip jausimės egzistuoją amžinai tobuloje erdvėje. To turime pasiekti dar gyvendami šiame pasaulyje. Kaip pasakyta: „Savo pasaulį išvysk dar šiame gyvenime“.
Tokia yra kabalos užduotis – suteikti žmogui galimybę pakilti virš gyvūninės prigimties į žmogaus lygmenį. O žmogus tas, kuris gyvena amžinai, ne laiko rėmuose. Laikas egzistuoja tik negyvojo, augalinio ir gyvūninio organizmo atžvilgiu, o Adam lygmenyje laiko nėra. Ten, kaip pagal Einšteiną, viskas pereina į kitą matavimą.
#265777

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kas vienoda mūsų likimuose?

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs sakote, kad galiausiai visų likimai susiklostys gerai. Tačiau kiekvienas žmogus turi savo sielos šaknį, ir kelias į ją yra individualus. Kaip visų likimai gali būti vienodi?
Atsakymas: Vienoda tai, kad kiekvieno žmogaus ribinės pastangos turi atitikti jo sielą ir visas savybes, kad jis galėtų realizuoti jos potencialą, jos baigtinę būseną bendroje „Adomo“ sistemoje. Visa tai taip susiję, kad niekas neturi jokios pirmenybės prieš kitus.
Bendroje sieloje mes pasiekiame absoliučiai visišką ištaisymą. Taigi, kieno egoizmas didesnis, taisytis sunkiau, kieno mažesnis – atrodo, lengviau, bet iš tikrųjų taip nėra. Viskas priklauso nuo gaunamos pagalbos.
Todėl paaiškėja, kad visi yra absoliučiai adekvatūs ir lygūs. Kaip ir žmogaus kūno struktūroje: jei ji yra tobula, jokia ląstelė neturi jokio pranašumo prieš kitą. Ir jei pašalinsite vieną ląstelę, tai pažeisite viso organizmo tobulumą.
Todėl ateityje neverta liesti šios temos. Galų gale, galutinės būsenos visi yra lygūs ir be galo tobuli. Ir siekiant šio tobulumo, visiems sudaromos lygiai tokios pačios sąlygos: kuo didesnis egoizmas, tuo didesni reikalavimai jo taisymui, ir kuo mažesnis egoizmas, tuo mažesni reikalavimai. Tačiau praktiškai visi pasiekia visišką tobulumą.
#263649

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Grįžti į sielos šaknį

Kuo pavienė siela priklauso nuo bendros sielos?

Ar gali žmogus valdyti savo likimą?

Komentarų nėra

Noras, duotas iš aukščiau

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jeigu kabalistui atsiskleidžia, kad mūsų pasaulis neegzistuoja, tai jis pamiršta tas kančias, kurios nutiko žmogui ir visai žmonijai?
Atsakymas: Ne tai, kad pamiršta, bet jaučia, kad viskas nutiko ne su juo.
Klausimas: Kitaip tariant, jis netapatina savęs su ta būtybe, kuri visa tai jautė? Tuomet kas tai jautė?
Atsakymas: Noras mėgautis. Tai ne jo noras, mat yra mums duotas iš aukščiau Kūrėjo.
Komentaras: Bet jame žmogus jautė tikrovę.
Atsakymas: Taip, nes jam tai buvo duota, jis tai patyrė savyje. Tačiau dabar, kai iš jo atėmė tą norą, jis jaučia, kad šis ne jo.
Komentaras: Kaip tas kirminas, kuris virsta drugeliu ir nepamena, kad buvo kirminas?
Atsakymas: Ne tai, kad nepamena. Juk be noro daugiau nieko nėra. Jei manyje yra koks nors noras – jame gyvenu. O jeigu jis iš manęs išnyksta, jis ne mano. Todėl kai sujungiame savo norus ir ketinimus, pradingsta praeitis ir mes tampame visiškai viena visuma.
#264751

Iš 2019 m. birželio 10 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Taško virtimas dvasiniu parcufu

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Vienybė dešimtuke – tai savybių papildymas kiekviename iki dešimties?
Atsakymas: Vienydamiesi siekiate, kad visas dešimtukas jaustųsi kaip viena visuma, ir visi jūsų Kūrėjo siekimai, o ne jūsų gyvūninės savybės susijungtų centre į vieną tašką. Ir tuomet tame taške atskleisite Kūrėją.
Klausimas: Ir tame taške bus dešimt savybių?
Atsakymas: Taip. Tuomet tas taškas susiformuos į dvasinį parcufą.
#260355

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis įgijimas

Tapti viena visuma

Dvasingumas realizuojasi tik dešimtuke

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »