Pasaulis pamažu įgauna naują formą. Koronaviruso paplitimas yra pasekmė to, kad vėluojame: esame „paskutiniojoje kartoje“, tai yra pirmoje kartoje, kuri turi būti ištaisyta ir pakilti į davimo pakopą.
Davimo pakopa vadinasi „tikėjimu virš žinojimo“, tai yra, davimas yra aukščiau gavimo. Todėl reikia pažiūrėti, kiek mes atitinkame šį reikalavimą.
Gamta reikalauja iš mūsų didesnio vieningumo ir ryšio vienų su kitais, didesnio visos tikrovės, kaip vientisos sistemos, suvokimo ir pajautimo, kur negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonės egzistuoja harmonijoje.
Kol kas mums mažai rūpi, kas nutiks su negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu pasauliu, su aplinka, kurioje mes gyvename. Tai reiškia, kad neartėjame prie integralios formos, kurioje visos keturios gamtos formos egzistuoja simbiozėje.
Vidinis tikrovės variklis ir toliau veikia, palaipsniui kreipdamas mus tobulo ryšio link. Bet mes nejudame tinkamu greičiu, todėl vis pajuntame įvairių formų neigiamą gamtos reakciją. Tai gali būti virusai, tai yra reakcija gyvūniniame lygmenyje arba reakcija augaliniame ir negyvąjame lygmenyje.
Gaila, kad žmonija dar nesupranta, kaip judėti į integralią formą, kur visos gamtos dalys yra sujungtos ir visos keturios pakopos pamažu artėja prie vienos sistemos, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, kaip mumyse veikianti bendra ištaisymo jėga.
Mes turime suteikti Jam vietą atsiskleisti. Kuo labiau susivienysime, tuo greičiau pamatysime, kad Kūrėjas atsiskleidžia mūsų sukurtame ryšių tinkle.
Kol Kūrėjas yra pasislėpęs, mes prašome Jo suvienyti visas gamtos dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmones teisinga, vientisa forma. Net iš dalies suvokdami šį suvienijimą, mes jaučiame, kaip Kūrėjas atsiskleidžia šioje gamtoje. Juk Kūrėjas yra vienybės ir meilės jėga, ir kuo labiau mes judame vienybės link, tuo labiau galime atskleisti Kūrėją.
O kol kas vietoj Kūrėjo randame virusus. Ir tai yra ženklas, kad žmonija juda neteisingai. Kūrėjas pažadina mumyse norą Jį pažinti, suprasti, atskleisti. Tačiau atskleisti Kūrėją kaip vienybės ir davimo jėgą įmanoma tiek, kiek mes sujungsime visas sudužusias dalis į vieną sistemą, kad atrastume savo tarpusavio ryšį, išryškintume davimo ir meilės jėgą tarp mūsų.
Nėra kitos išeities, mes esame įpareigoti atvesti visą pasaulį į vieną formą ir įgyvendinti meilės savo artimui, kaip sau principą – pagrindinį visos pasaulėdaros dėsnį, visų jo dalelių vienybę. Ir per šią vienybę mes atskleisime meilės ir susivienijimo jėgą – Kūrėją.
Jei to nerealizuojame tinkamu greičiu, tada dėl savo tingumo ir vėlavimo vietoje meilės atskleidžiame koronavirusą tarp mūsų. Virusas atskiria mus vieną nuo kito, parodydamas mūsų neištaisymą ir nesugebėjimą suartėti. Šiuo smūgiu jis mus gydo ir parodo, ką mums reikia daryti.
Virusas mums kainuoja daug pinigų ir kančių, o kartais ir mirčių, bet vis tiek veda į ištaisymą. Tikėkimės, kad ne tik kentėsime nuo viruso, bet ir suprasime, kaip jis mums padeda, parodydamas, kur dėti pastangas ir kaip susivienyti, kaip suderinti vidinę vienybę su išorine.
Koronavirusas sako: „Jūs negalite susivienyti ir fiziškai artėti vienas prie kito, jei tarp jūsų nėra vidinio ryšio.“ Netrukus mes tai suprasime, atskleisime ir pajusime. Tarp materialaus ir dvasinio pasaulio negali būti skirtumo – visa tai yra viena neatsiejama sistema.
Nėra skirtumo tarp šio pasaulio ir būsimojo pasaulio. Todėl visuose mūsų santykiuose turime pastebėti tą patį atstumą, kurio iš mūsų reikalauja koronavirusas, ir atitinkamai reaguoti taisant savo santykius. Jei mes suartėsime viduje, galėsime suartėti ir išorėje.
Koronavirusas gydo ir paaiškina mums, kur yra mūsų neištaisymas ir kad turime būti draugiški ir susiję vidumi. Tuomet išorinis pasaulis taip pat bus ištaisytas ir taps geras. Virusas reikalauja pakilti virš gavimo jėgos, virš egoizmo į davimo jėgą, o tai reiškia pakilti į tikėjimą virš žinojimo, kad davimo jėga taptų aukštesnė už gavimo jėgą.
Taip mes įgyjame Kūrėjo prigimtį ir susiliejame su Juo. Ištaisymo pabaigoje visi pakils į tikėjimą virš žinojimo, į davimo savybę ir bus sujungti į vieną sistemą. Nebus išimčių, nebus nė vieno žmogaus, kuris nepajus, kokia yra Kūrėjo prigimtis, davimo ir tikėjimo prigimtis.
#263921

Iš 2020 m. balandžio 29 d. pamokos „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Koronvirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Komentaras: Baal Sulamas rašo, kad džiaugsmas – tai gerų veiksmų rodiklis. Jei veiksmai geri – ne dėl savęs, tuomet atsiskleidžia džiaugsmas ir linksmumas.
Atsakymas: Džiaugsmas dvasiniame pasaulyje – tai teisingų veiksmų pasekmė, tuo tarpu žemiškame lygmenyje gali būti atvirkščiai – pavogei ir džiaugiesi.
Klausimas: Ką reiškia geras veiksmas?
Atsakymas: Geri veiksmai – tai veiksmai, panašūs į Kūrėją.
Klausimas: Kiek kiekvienas žmogus turi išsitaisyti, kad visuotinį nerimą pakeistų visuotinis džiaugsmas?
Atsakymas: Norint pakeisti nerimą džiaugsmu, mums reikia pajausti Kūrėją. Kūrėjo jautimas – tai „tikėjimas“. Būtent jis mums būtinas. Tuomet visas nerimas virs džiaugsmu.
#266020

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Dvasingumas – tai džiaugsmas

Jeigu visų džiaugsmas – bendras