Aplinkos poveikis
Klausimas: Anot kabalos, paveldimumas ir aplinka yra veiksniai, veikiantys žmogų nesąmoningame lygmenyje.
Su paveldimumu viskas aišku. Kalbant apie aplinką, ar aplinka, kurioje esame, veikia mus 100%? Kitaip tariant, neįmanoma nepatekti į jos įtaką?
Atsakymas: Net jei mes aiškiai nepasirenkame konkrečios aplinkos, bet esame tam tikrame sąlytyje su ja, ji vis tiek mus veikia: daugiau ar mažiau, tiesiogiai ar netiesiogiai. Be to, net mes patys nesuprantame, kaip patenkame į jos įtaką. Juk gali būti, kad nenoriu su ja kontaktuoti, bet ji vis tiek stipriai mane veikia.
Čia turime atlikti labai rimtą tiriamąjį darbą, kad žmogus suprastų, jog jam svarbiausia yra ištirti savo aplinką, kas konkrečiai jį veikia.
Kartais aplinka, kurioje esame, mus veikia gal net labiau nei žmonės, ji mus nukreipia į kokius nors visiškai nepraktiškus veiksmus, reakcijas ir pan. Todėl reikia labai gerai ištirti aplinkos poveikį žmogui pagal visus jos parametrus: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogiškąjį.
Klausimas: Vadinasi, ir negyvoji gamta taip pat veikia žmogų?
Atsakymas: Žinoma! Argi oras neturi įtakos mūsų nuotaikai ir savijautai? O miestas ir namas, kuriame gyvenate? Dabar kalbu ne apie žmones, bet apie visa kita – ypač apie negyvąjį lygmenį. Visa tai mus labai veikia.
Perkelkite ką nors į kitą vietą, ištempkite jį į mišką ar už miesto ir pamatysite visiškai kitą žmogų, nes supančios gamtos poveikis labai stiprus.
Komentaras: Sakoma, kad jei esate šalia depresyvaus žmogaus, tada jo depresija gali būti perduota ir jums. O juo labiau esant depresyvioje visuomenėje.
Atsakymas: Visiškai teisinga.
#256816

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Sprendimas – tinkama aplinka

Kaip pats save auklėjau

Kaip toliau mokytis, jei dingo pilnatvės jausmas?
Tęsti be užsipildymo! Kūrėjas man rodo: „Ar tu gali kažką atlikti be užpildymo, ar ne? O jei tu negali dirbti be kompensacijos, vadinasi, tu dirbi pas Faraoną, o ne pas Mane. Tada nesikreipk į Mane, eik pas Faraoną!“
Reikia pasistengti išeiti iš Faraono karalystės su grupės pagalba. Įeik į draugus, kad jie ištrauktų tave. Mažiau filosofuokite, o junkitės į grupę, pasitikėdami, kaip vaikas, anuliuodamasis prieš suaugusiuosius. Ir tada jam pavyks augti teisingai.
Išėjimas iš Egipto – tai nėra pabėgimas iš vienos vietos į kitą, o bėgimas nuo egoistinio noro. Kiekvienas iš mūsų išeina iš savo egoizmo ir jungiasi į grupės norą. Kai aš jungiuosi į grupę, tai reiškia, kad aš išėjau iš Egipto ir perbridau Raudonąją jūrą.
Todėl, jei tu mokeisi dvidešimt metų, o dabar daugiau negali tęsti, vadinasi, esi priešais Raudonąją jūrą ir neturi išeities, kaip tik šokti į grupės vienybę. Ji tikrai egzistuoja, net jei jos niekas nejaučia. Ir kai tu įšoksi į šią vienybę ir įsikabinsi į draugus, bus laikoma, kad tu perėjai Raudonąją jūrą.
Labai svarbu pereiti nuo savo individualaus noro į bendrą grupės norą, nors nematai jos tikros būsenos, dvasinio paveikslo. Įšokdamas vidun atrasi, kad tau yra už ko laikytis. Bet tu privalai šokti į šią jūrą, ir tą akimirką, kai šoksi, rasi už ko įsikabinti, tarsi kūdikis už motinos. Tai ir vadinama išėjimu iš Egipto, iš mūsų egoizmo, į Sinajaus dykumą.
#262841

Iš 2020 m. balandžio 8 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgimas nakties priedangoje

Kabalistinės grupės tikslas V dalis

Veikiami egoizmo narkozės