Klausimas: Egzistuoja įvairių formų kliūtys skirtinguose lygmenyse pagal keturias gamtos vystymosi stadijas.
Pirma forma – negyvojo lygmens kliūtys: žemės drebėjimai, potvyniai, uraganai ir t. t. Augalinio ir gyvūninio lygmens kliūtys – įvairios ligos, virusai. O žmogaus lygmenyje – tai tam tikri psichologiniai nukrypimai. Ar galima taip sugrupuoti šias kliūčių formas?
Atsakymas: Apytiksliai.
Klausimas: Priklausomai nuo kiekvieno žmogaus struktūros, Gamta / Kūrėjas žino, kaip spustelti kiekvieną?
Atsakymas: Žinoma. Tai vyksta atitinkamai vystantis sielai, kitaip tariant, mūsų vidiniam norui, kurį turime subalansuoti, susilieti su Kūrėju.
Komentaras: Sakykime, kabalistinėje grupėje kyla nenoras susivienyti. Suprantu, kad tai kliūtis mano egoizmui, duota tam, kad įgyčiau altruistinį Kūrėjo gebėjimą negalvoti apie save.
Atsakymas: Tai yra tavo veiksmų atžvilgiu. O kaip elgtis su tavimi tos būsenos atžvilgiu, kai turi apibrėžti, kad be Kūrėjo nėra nieko kito ir tik Jis tave veikia? Kaip tave veikti, kaip duoti tau kokias nors žinias, kliūtis, kad vis dėlto treniruotumeisi, kad visas iš Kūrėjo, o ne iš ko nors kito?

Sakykime, kada apie tave visur nepalankiai rašo, tave plūsta, arba tau kyla nesutarimų šeimoje ir su pačiu savimi, kai matai, kad elgiesi negerai, neteisingai, egoistiškai ir keiki save,– kaip gali būti, kad tai darai pats, jeigu tėra viena jėga, kuri visa tai įgyvendina?

Vadinasi, turi keisti savo požiūrį į save, į aplinkinius ir į visą pasaulį: žiūrėti kaip į vieną vienintelę priežastį – „nėra nieko, išskyrus Jį“.

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Kliūtys dvasiniame kelyje

Palankus kliūčių vėjas

Prasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos