Jeigu draugai išoriškai vykdo reikalavimus, keliamus mokiniams, dalyvauja pamokose, draugų susitikimuose, tai aš neturiu teisės jų palikti. Kūrėjas atvedė mane pas juos, ir aš privalau dirbti su jais.
Ypatingai dabar, mūsų laikais, būti kabalistinėje grupėje – tai laiminga galimybė, gauta iš aukščiau. Kūrėjas tempia mus pas save.
Jeigu žmogus nors kaip susijęs su šiuo procesu, daugiau ar mažiau, tada jo niekaip nekritikuoju, man svarbiausia būti susijusiam su visais, kurie turi tokį siekį. Patikėkite, esame ypatingoje būsenoje, kuri vadinasi „išėjimas iš Egipto“. Ir tai išėjimas ne vienos Abraomo vadovaujamos grupelės, o atstovų visos žmonijos, visų tautų, visų bendruomenės sluoksnių.
Mes visi norime išeiti iš savo egoizmo, pakilti ir susijungti su Kūrėju. Ir Kūrėjas mums padeda: ne atsitiktinai ateina koronaviruso epidemija – ji palengvina išėjimą iš egoizmo.
Kūrėjas nori mums parodyti, kiek yra neteisingas mūsų ryšys, todėl koranavirusu atitolina mus vieną nuo kito. Ir dabar turime suprasti, kaip vėl susijungti, kokia teisinga forma. Kai tik būsime pasiruošę teisingai susijungti tarpusavyje, virusas dings.
Mes jau negrįšime į ankstesnį pasaulį, o kursime naują ryšį, naują visuomenę, naujus užsiėmimus. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo iki koronaviruso. Todėl reikia paaiškinti visai žmonijai, ko Kūrėjas reikalauja iš mūsų: draugiško santykio vienas su kitu, meilės tam, kad atskleistume tarp mūsų davimo savybę, susijungimą ir nuo meilės kūriniams pereitume prie meilės Kūrėjui.
#262417

Iš 2020 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Tautos širdis

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Klausimas: Važinėti po pasaulį ir mėgautis gyvenimu – kuo tai blogai?
Atsakymas: Nemanau, kad tai blogai, bet ir nelaikau tikslu savaime. Tegu kiekvienas iš mūsų pasižiūri, ką jam tai davė. Aplankiau dešimtis Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių ir susidariau apie jas bendrą supratimą. Bet jeigu žmogus savo keliones paverčia tikslu, tai šitai tiesiog ekskursijos, kurios jam nieko neduoda.
Kalbame apie tai, kaip mūsų pasaulį paversti tinkamu, saugiu, geru mums ir mūsų vaikams, kad galėtume kas akimirką mėgautis, kvėpuoti grynu oru, o ne smogu, kad valgytume normalų maistą, gertume normalų vandenį, o ne perdirbtą. Paverskime pasaulį normaliu.
Ir kam to reikia, kad dirbtume nuo ryto iki vakaro, o mūsų vaikai šlaistytųsi po gatves ar užsiimtų niekais namuose? Kodėl negalima padaryti taip, kad moteris grįžtų namo, ar bent jau iš dalies sutrumpinti jos darbo dieną? Manau, kad viskam reikia balansuoto požiūrio.
#266215

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.