Klausimas: Kai plėšrūnų, tarkime vilkų, egoizmas pradeda dominuoti, kiškių miške sumažėja, o tada patys vilkai stimpa iš bado, bet gamta vėl visa tai kompensuoja, subalansuoja. Ar galima sakyti, kad žmonių visuomenėje taip pat galima nustatyti pusiausvyrą tarp altruizmo ir egoizmo, gaunant ir duodant, pavyzdžiui, pasitelkus koronavirusą?
Atsakymas: Žmonijoje procesai vyksta daug sudėtingiau nei gyvūnų pasaulyje, nes yra daug daugiau pusiausvyros veiksnių, o mes to nematome.
Mes turime laisvos valios galimybę – ne taip, kaip gyvūnai. Galime pasakyti, kad jie yra vienoje sistemoje, todėl daro abipusę įtaką ir subalansuoja vienas kitą. Jiems yra bendra taisyklė, bendra formulė.
Bet taip nėra žmonėms. Žmonės negali tokiu būdu susibalansuoti, nes egoizmo savybė yra gauti, praturtėti kito sąskaita, valdyti kitą, pavydėti kitam. Štai ko gyvūnai neturi. Žmoguje vyrauja egoizmas, kuris ir veda jį į visišką sunaikinimą.
Klausimas: Bet mes vis dėlto esame gamtos dalis?
Atsakymas: Taip, mes esame jos dalis ir turime kuo greičiau ją papildyti, teisingai įsilieti į integralų visos gamtos paveikslą.
#266073

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Visuotinė pandemija

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Klausimas: Į ką verta sutelkti mintis, kai pasaulyje tiek neapibrėžtumo, net kalbant apie darbą ir šeimą?
Atsakymas: Pirmiausia reikia išmokti užsidirbti iš to, kas būtina tau ir žmonėms. Galbūt tai nebus toks aukštas darbas, tačiau būsi reikalingas žmonėms. Jiems reikės tavo darbo rezultato.
Visų antra, mums reikia šeimos, namų, darbo, kad aprūpintum šeimą. O be to, kas gyvybiškai būtina, turime galvoti vien apie dvasinį vystymąsi: kaip pajausti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, o ne išdarkytą mūsų egoistinių savybių. Ir tuomet jis taps visiškai kitoks.
#267040

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.