Klausimas: Jūs vis sakote, kad virusą ir viską, kas vyksta su mumis, siunčia mums gamta. Ką turite omenyje?
Atsakymas: Gamta – tai viskas, kas mus supa: negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonių visuomenė. Tačiau negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys veikia instinktyviai, pagal dėsnius, kuriuos sužadina jiems ši sistema, todėl ten nėra jokių vidinių prieštaravimų. Žmogus sudarytas iš dviejų savybių: egoistinės savybės, kuri priverčia jį galvoti tik apie save, ir ryšio su visu supančiu pasauliu savybės. Dėl to egzistuoja priešybė: žmogus priešingas pasauliui. Šią priešybę mes vadiname egoizmu, kurio nėra nei negyvojoje, nei augalinėje, nei gyvūninėje gamtoje. Dėl savo norų tapti viršesniu, geresniu, turtingesniu, valdyti žmogus pasiruošęs sunaikinti visą supančią aplinką, ir turi tam visas galimybes. Iš to kyla problema: ką galime padaryti su žmogumi, kad jis taptų organišku šios sistemos dalyviu, integralia gamtos dalimi, o ne išsiskirtų iš jos ir darytų su ja, ką panorėjęs.
Kasmet, iš kartos į kartą žmogus tampa vis galingesnis. Jis naikina gamtą, bando pavergti sau, daro net tai, kas jam visai nereikalinga. Kodėl? Nes tai reikalinga jo asmeniniams smulkiems interesams: jis kerta, degina miškus, sausina vandens telkinius, kad tik tą akimirką uždirbtų, ką nors gautų savo siaurapročiam egoizmui patenkinti, nors tame nėra sveiko požiūrio, t. y. jis tiesiog naikina gamtą.
Klausimas: Bet mes patys – gamtos dalis?
Atsakymas: Viena vertus, mes – gamtos dalis, negalime iš jos išeiti. Kita vertus, turime egoistinę savybę, kuri kelia mus aukščiau jos.
Klausimas: Gamta turi savo dėsnius: gravitacijos, termodinamikos ir t. t. Per pastaruosius keletą šimtmečių žmonija atskleidė daugiau nei 200 fizikos dėsnių. Kurio iš jų mes, žmonės, neatitinkame?
Atsakymas: Mes neatitinkame integralaus gamtos dėsnio, juk joje visa tarpusavyje susiję, susijungia į uždarą sistemą, kuri turi save palaikyti. O mes išeiname iš integralios gamtos rėmų, manydami, kad galime daryti viską, ko užsigeidžiame, todėl, kad mums taip reikia šią akimirką.
Sakykime, aš noriu būti turtingesnis už kitus. Tai niekuo nepagrįsta, bet aš taip noriu ir todėl kertu miškus, pumpuoju naftą, teršiu orą, t. y. man žala – nesvarbu, man svarbiausia – pasiekti savo egoistinį tikslą.
Gyvūnų pasaulyje tokių tikslų nėra. Jų tikslas – tik išsimaitinti ir išauklėti palikuonis. Žmogus aukščiau šių gyvūninių tikslų turi dar vieną – iškilti aukščiau kitų. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris verčia mus naudoti viską, kas tik įmanoma supančiame pasaulyje, kad tik pasiektume šį tikslą.
#265199

Iš 2020 m. balandžio TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į gamtą, kaip jos integrali dalis

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Klausimas: Viena vertus, koronavirusas parodė, koks vertingas žmogaus gyvenimas, kita vertus, kaip lengva jam suduoti smūgį. Kaip suderinti šias dvi priešybes?
Atsakymas: Taip visuomet vyksta gyvenime. Iš vienos pusės, gyvenimas neįkainojamas, iš kitos – nieko vertas. Negalime išspręsti šio paradokso, nes nesuprantame tikrosios gyvenimo vertybės.
Juk ji slypi ne gyvūniniame, o dvasiniame lygmenyje, kuris aukščiau materialaus, nes yra amžinas ir tobulas. Tik tenai galime lyginti, gretinti, įvertinti mūsų gyvenimus ir siekius.
O apie savo žemišką gyvenimą nieko doro nežinome. Nežinome nei savo veiksmų, nei poelgių prasmės. Nežinome, kas iš tikrųjų su mumis vyksta. Atrodo, gyvename, keliamės, einame dirbti, grįžtame namo, kažkuo užsiimame, auginame vaikus. Ką darome šiame gyvenime? Nieko.
Tik jeigu rimtai panorėsime sužinoti gyvenimo prasmę ir remdamiesi ja, pagal ją imsime kurti savo gyvenimą, tuomet iš tikrųjų galėsime pasakyti, kad egzistuojame.
#267173

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Jei viskas bus visiškai puiku, kurlink žmogui judėti, kur vystytis? Juk bus labai nuobodu.
Atsakymas: Suprantu, kad kai viskas gražu, švaru ir gera, tai labai nuobodu. Nėra purvo, ginčų, nieko tokio nejauti, neišsiskiria gėris ko nors priešingo fone.
Tačiau nesijaudinkite. Dabar negaliu jums to paaiškinti, tačiau visuomet turėsite galimybę kurti gėrį virš blogio. O kai išseks blogis, viskas bus užpildyta tokiu gėriu, kuris atskleis jums begalybę ir amžinybę.
Kai tai studijuosime – pajausite. Jūs teisūs dėl vieno: norint jausti pliusą, reikia jausti minusą. Šios dvi būsenos būtinai turi palaikyti viena kitą joms abiems realizuojantis.
#267726

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime