Kaip diena iš dienos artėjame prie teisingo tikrovės suvokimo, jeigu vidiniai pojūčiai ir įspūdžiai to, kas vyksta aplink, kasdien vis labiau priartėja prie visiškos griūties?
Aš į tai žvelgiu ne kaip į griūtį, o kaip į dvasinį darbą, atliekamą Kūrėjo. Jis mums duoda galimybę susimąstyti, kas esame, kokia mūsų būsena. Ir nors dar kol kas nepakreipėme savo minčių tinkama linkme, bet tai, jog visas žemės rutulys galvoja, kas bus ir kas nutiks, – jau taisymas. Pamažu Kūrėjas ištaisys mus.
Kol kas nesutinkame su tuo, bet Jis ir tai ištaisys.
#267547

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrimo pabaiga

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Ką taisyti?

Klausimas: Kodėl žmogus laikomas gamtos karūna? Galbūt gamtoje yra labiau išsivysčiusių būtybių, ir nuo jų priklauso mūsų gyvenimas?
Atsakymas: Iš savo žinių ir pojūčių sistemos matome, kad žmogus yra aukščiausia būtybė.
Nors, žinoma, mus sunku pavadinti gamtos karūna dėl mūsų egoizmo, kuris viską griauna, bet negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmonių sistemoje, žmogus yra aukščiausias kūrinys – žalojantis, itin kenkiantis, bet aukščiausias. Jei jis išsitaisys (o jis gali pasikeisti), tuomet iš tikrųjų bus aukščiausias visomis prasmėmis.
Mes, žmonės, esame kūrimo galutinis tikslas, bet ne šis mūsų dabartinis pavidalas, o tas, kurį galime ir turime pasiekti.
Šią egzistavimo formą pasieksime įveikę savo egoistinę prigimtį, su kuria gimėme ir vystėmės. Tad turime ją įsisąmoninti kaip blogį, kaip priešingą bendrai sistemai, bendram, integraliam norui.
Kai savo egoistinį norą ištaisysime į altruistinį, atskyrimą ir atitolimą į ryšį ir suartėjimą, tai tuomet išties tapsime aukščiausia gamtos pakopa.
#267531

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti mūsų prigimtį?

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Visų tikslas vienas