Klausimas: Kaip gyventi po karantino? Ėmiau baimintis išeiti į lauką ir žiūrėti į žmones, o ir jie kažkaip nepalankiai žiūri.
Atsakymas: Nematau to. Bent jau aplink save, pas mus. Čia priešingai, vėl važinėja mašinos, gatvėmis vėl zuja žmonės. Bet matyti, kad jie pasikeitė: kažkaip atitolsta vieni nuo kitų, nelenda artyn kaip anksčiau.
Galbūt taip žmogui pamažu ateis supratimas, kaip atsargiai turi elgtis su kitais žmonėmis. Nors dabar taip elgiasi dėl viruso, bijodamas užsikrėsti nuo ko nors, bet pamažu iš šios būsenos galima prieiti prie kitos: abipusės pagarbos, užuojautos, palaikymo, dėmesio.
Man patinka tie pokyčiai pasaulyje. Ir mes ne tiek jau daug už juos sumokėjome. Grįždami prie normalaus gyvenimo, pamatysime, kad atsikratėme daugybės visiškai nereikalingų užsiėmimų, kriterijų.
#267482

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Išėjimas iš karantino II dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Klausimas: Daug žmonių klausia, ar galima pakeisti savo gyvenimą, kai tau 30, 40 ar 50 metų ir viską pradėti atverčiant naują, švarų lapą? Ar galima pakeisti šeimą, profesiją? Yra moterų, kurios labai nori ką nors pakeisti savo gyvenime, pvz., profesiją, šeiminę padėtį, tačiau baiminasi, kad bus pasmerktos, kad nusižengs Dievo priesakams: susitaikyti, kentėti, atleisti.
Atsakymas: Sutvarkykime jūsų mintis ir svarstymus.
Pirmiausia, neįmanoma pakeisti savo likimo. Jį reikia tiesiog atskleisti ir stengtis tinkamai realizuoti. Taip prilygstate Kūrėjui, tarsi tampate Jo partneriu.
Jis jus sukūrė, įrašė į jus informaciją apie visas jūsų būsenas iki tobuliausios, paskutinės, o dabar jūs norite vystytis taip, kad drauge su Juo realizuotumėte save.
Ir išeina, kad tampate Jo partneriu. Imate suprasti, kodėl tai vyksta su jumis, su aplinkiniais, su visu pasauliu. Imate per save suvokti viso šio pasaulio judėjimą. Tai ir yra žmogaus darbas, kai jis įsisąmonina savo individualumą, unikalumą. Prie to siekiame ateiti. Kabala aiškina tai ir padeda taip gyventi.
#268189

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai. M. Laitman ir Daša Gorod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis genas

Ar galima pakeisti likimą?

Kelias į nubrėžtą tikslą

Klausimas: Kodėl svarbu išsaugoti kiekvieno žmogaus gyvybę? Gal virusas mums tikslingai duotas gamtos, kad sumažintų Žemės gyventojų skaičių iki milijardo? Tuomet ir planeta išsivalys, ir resursų užteks. O tai, kad gelbėjame žmonės – tai ėjimas prieš gamtą. Galbūt reikia paklausyti jos ir plaukti pasroviui?
Atsakymas: Ne. Esmė ta, kad mūsų planeta gali išmaitinti du tris kartus daugiau žmonių nei dabar. Tai ne problema.
Problema – organizuoti žmoniją. Dabar ji sąveikauja neteisingai ir todėl didelė žmonių dalis kenčia.
Viskas priklauso nuo organizacijos. O ši priklauso ne nuo žmonių kiekio, o nuo jų tarpusavio sutarimo.
#268148

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visų nelaimių šaltinis

Begalinis gamtos dosnumas

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Antagonizmas žydų tautoje
Komentaras: Per visą žmonijos vystymosi laikotarpį nebuvo tautos, kuri būtų buvusi labiau persekiojama, nei Izraelio tauta. Kai kurie žmonės sako, kad tai – iracionalu. Jūs teigiate, kad tai, priešingai, racionalu.
Atsakymas: Itin racionalu! Tai – gamtos dėsnis.
Klausimas: Kokia šios neapykantos priežastis? Kiek supratau, ji slypi pačiame kūrinyje.
Atsakymas: Žmogus sukurtas egoistu, bet jam suteikta savo egoizmo ištaisymo metodika. Ji yra Izraelio tautoje, kitaip tariant, žmonių grupelėje, kuri buvo sukurta Senovės Babilone Abraomo laikais, kaip apie tai pasakojama ir Toroje (Biblijoje), ir Josifo Flavijaus, ir daugybėje kitų žydų ir ne žydų šaltinių.
Žydų rankose yra tautų vienijimosi metodika, iškelianti aukščiau egoizmo, aukščiausio komforto lygio tiek žemiškajame, tiek ir nežemiškajame egzistavime. Tai reiškia, kad dar materialiame gyvenime žmogus gali pajausti kitą egzistavimo lygmenį ir panaikinti sienas tarp žemiškojo ir Aukštesniojo pasaulio.
Kadangi visa tai yra mūsų metodikoje, kabalos moksle, tai žydai bandė ją įgyvendinti, ypač po išėjimo iš Egipto, Pirmosios ir Antrosios šventovės laikais.
Vyko nuolatinė kova tarp jų, nes buvo grupių, pasisakančių už šios vienijimosi metodikos įgyvendinimą ir dvasinio lygmens pasiekimą, Aukštesniojo pasaulio pajautimą šiame pasaulyje, taip pat ir grupių, kurios manė, kad tai neįmanoma ar nereikalinga, nes kaip jiems rodėsi, yra dar kitų patogių egzistavimo galimybių.
Taip Izraelio tautoje visada buvo didelė nuomonių priešprieša, net iki brolžudiško karo. Taip tęsėsi iki visiškos tremties Antrosios šventovės laikotarpiu.
Todėl tada buvo nereikalingi antisemitai iš pasaulio tautų, kurie nemylėtų žydų. Iki krikščionių ir musulmonų religijų atsiradimo jų praktiškai nebuvo.
Klausimas: Kitaip tariant, neapykanta buvo tik tarp pačių žydų?
Atsakymas: Taip, tautoje buvo labai daug skirtingų srovių.
Komentaras: Pavyzdžiui, Romos imperijos laikais tauta buvo suskilusi į sadukiejus ir fariziejus. Paskui vyko makabiečių karas ne su graikais, o su žydais, toleravusiais helenizmą.
Atsakymas: Dar Pirmosios šventovės laikotarpiu susikūrė žmonių grupės, antagonistiškai nusiteikusios viena prieš kitą.
Komentaras: Be to, žydamas išeiti iš Egipto trukdė ne egiptiečiai, bet žydų sluoksnis, vadinamas „dideliais pašlemėkais“ (erev rav).
Atsakymas: Reikia pasakyti, kad nors kryžiuočių žygių metu arba viduramžių Europoje vyko pogromų, ir žydus persekiojo aplinkinės tautos, bet vis tiek tai kildavo iš neapykantos tarp grupių pačioje žydų tautoje.
Visa tai pagrįsta būtent dvasiniu principu. Žydų tautoje yra tokių, kurie mano, kad žydai turi atlikti savo dvasinę funkciją, kitaip tariant, atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje sau ir kitoms tautoms. O yra, kurie sako: „Ne, mes galime egzistuoti kaip kiti. O mūsų religija duota mums, kad ją įgyvendintume įprastu, kasdieniniu lygiu“. Šiandien taip ir vyksta.
Klausimas: Vadinasi, ginčas – kas yra Dievo išrinktasis? Arba reikia vykdyti kažkokius išorinius priesakus ir už tai bus ateities pasaulis ir valdysime visas tautas, arba mes turime susivienyti ir paskleisti vienijimosi metodiką tarp visų tautų?
Atsakymas: Ir taip tarnauti jiems, tapti šviesa kitoms tautoms. Iš tikrųjų, rūpestis viso pasaulio išsitaisymu – didelis darbas.
Bus tęsinys…
#264359

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradininkų tauta

Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno

Prarastasis pagrindas

Klausimas: Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?
Atsakymas: Žmogiškasis egoizmas ir yra prigimtinis. Nieko savo neturime. Gamta mus paleidžia ir jokių kitų savybių, jausmų, veiksmų, jėgų mumyse nėra. Problema tik ta, kaip visu tuo naudojamės.
Klausimas: Vadinasi, egoizmas – tai prigimtinis reiškinys, todėl apie jo sunaikinimą nekalbama. Bet kaip tinkamai jį išnaudoti?
Atsakymas: Virš egoizmo kurti jam priešingą davimo ir meilės savybę.
#267737

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Ką taisyti?

Klausimas: Kaip išmokyti vaiką būti geram, mylėti pasaulį ir gamtą?
Atsakymas: Tik per asmeninį pavyzdį. Vaikas turi nuolatos matyti aplink save tokius pavyzdžius. Jokių kitų būdų nėra. Kad ir ką jam sakytume, kad ir ką patarinėtumėte, tai nieko neduos. Jo aplinka turi duoti jam vien teigiamus pavyzdžius, kad jis juos perimtų nuo mažų dienų.
Klausimas: O jeigu jis auga nepilnoje šeimoje? Jei auklėju sūnų viena ir jis priešais akis neturi tėvo pavyzdžio.
Atsakymas: Vadinasi, jums reikia, kad šalia vis dėlto būtų vienas ar keletas vyrų, kurie rodytų jam pavyzdį, su kuriais jis palaikytų ryšį ir jie aplink jį suformuotų visuomenę.
#267770

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, III dalis

Kaip auklėti vaikus?

Asmenybės formavimas

Klausimas: Jūs vis sakote, kad virusą ir viską, kas vyksta su mumis, siunčia mums gamta. Ką turite omenyje?
Atsakymas: Gamta – tai viskas, kas mus supa: negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonių visuomenė. Tačiau negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys veikia instinktyviai, pagal dėsnius, kuriuos sužadina jiems ši sistema, todėl ten nėra jokių vidinių prieštaravimų. Žmogus sudarytas iš dviejų savybių: egoistinės savybės, kuri priverčia jį galvoti tik apie save, ir ryšio su visu supančiu pasauliu savybės. Dėl to egzistuoja priešybė: žmogus priešingas pasauliui. Šią priešybę mes vadiname egoizmu, kurio nėra nei negyvojoje, nei augalinėje, nei gyvūninėje gamtoje. Dėl savo norų tapti viršesniu, geresniu, turtingesniu, valdyti žmogus pasiruošęs sunaikinti visą supančią aplinką, ir turi tam visas galimybes. Iš to kyla problema: ką galime padaryti su žmogumi, kad jis taptų organišku šios sistemos dalyviu, integralia gamtos dalimi, o ne išsiskirtų iš jos ir darytų su ja, ką panorėjęs.
Kasmet, iš kartos į kartą žmogus tampa vis galingesnis. Jis naikina gamtą, bando pavergti sau, daro net tai, kas jam visai nereikalinga. Kodėl? Nes tai reikalinga jo asmeniniams smulkiems interesams: jis kerta, degina miškus, sausina vandens telkinius, kad tik tą akimirką uždirbtų, ką nors gautų savo siaurapročiam egoizmui patenkinti, nors tame nėra sveiko požiūrio, t. y. jis tiesiog naikina gamtą.
Klausimas: Bet mes patys – gamtos dalis?
Atsakymas: Viena vertus, mes – gamtos dalis, negalime iš jos išeiti. Kita vertus, turime egoistinę savybę, kuri kelia mus aukščiau jos.
Klausimas: Gamta turi savo dėsnius: gravitacijos, termodinamikos ir t. t. Per pastaruosius keletą šimtmečių žmonija atskleidė daugiau nei 200 fizikos dėsnių. Kurio iš jų mes, žmonės, neatitinkame?
Atsakymas: Mes neatitinkame integralaus gamtos dėsnio, juk joje visa tarpusavyje susiję, susijungia į uždarą sistemą, kuri turi save palaikyti. O mes išeiname iš integralios gamtos rėmų, manydami, kad galime daryti viską, ko užsigeidžiame, todėl, kad mums taip reikia šią akimirką.
Sakykime, aš noriu būti turtingesnis už kitus. Tai niekuo nepagrįsta, bet aš taip noriu ir todėl kertu miškus, pumpuoju naftą, teršiu orą, t. y. man žala – nesvarbu, man svarbiausia – pasiekti savo egoistinį tikslą.
Gyvūnų pasaulyje tokių tikslų nėra. Jų tikslas – tik išsimaitinti ir išauklėti palikuonis. Žmogus aukščiau šių gyvūninių tikslų turi dar vieną – iškilti aukščiau kitų. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris verčia mus naudoti viską, kas tik įmanoma supančiame pasaulyje, kad tik pasiektume šį tikslą.
#265199

Iš 2020 m. balandžio TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į gamtą, kaip jos integrali dalis

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Klausimas: Viena vertus, koronavirusas parodė, koks vertingas žmogaus gyvenimas, kita vertus, kaip lengva jam suduoti smūgį. Kaip suderinti šias dvi priešybes?
Atsakymas: Taip visuomet vyksta gyvenime. Iš vienos pusės, gyvenimas neįkainojamas, iš kitos – nieko vertas. Negalime išspręsti šio paradokso, nes nesuprantame tikrosios gyvenimo vertybės.
Juk ji slypi ne gyvūniniame, o dvasiniame lygmenyje, kuris aukščiau materialaus, nes yra amžinas ir tobulas. Tik tenai galime lyginti, gretinti, įvertinti mūsų gyvenimus ir siekius.
O apie savo žemišką gyvenimą nieko doro nežinome. Nežinome nei savo veiksmų, nei poelgių prasmės. Nežinome, kas iš tikrųjų su mumis vyksta. Atrodo, gyvename, keliamės, einame dirbti, grįžtame namo, kažkuo užsiimame, auginame vaikus. Ką darome šiame gyvenime? Nieko.
Tik jeigu rimtai panorėsime sužinoti gyvenimo prasmę ir remdamiesi ja, pagal ją imsime kurti savo gyvenimą, tuomet iš tikrųjų galėsime pasakyti, kad egzistuojame.
#267173

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Jei viskas bus visiškai puiku, kurlink žmogui judėti, kur vystytis? Juk bus labai nuobodu.
Atsakymas: Suprantu, kad kai viskas gražu, švaru ir gera, tai labai nuobodu. Nėra purvo, ginčų, nieko tokio nejauti, neišsiskiria gėris ko nors priešingo fone.
Tačiau nesijaudinkite. Dabar negaliu jums to paaiškinti, tačiau visuomet turėsite galimybę kurti gėrį virš blogio. O kai išseks blogis, viskas bus užpildyta tokiu gėriu, kuris atskleis jums begalybę ir amžinybę.
Kai tai studijuosime – pajausite. Jūs teisūs dėl vieno: norint jausti pliusą, reikia jausti minusą. Šios dvi būsenos būtinai turi palaikyti viena kitą joms abiems realizuojantis.
#267726

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Klausimas: Kokia artimiausia pasaulio ateitis, tarkime, šį rudenį?
Atsakymas: Manau, kad virusas mūsų nepaliks. Jis mutuos, keis pavidalą. Gamta ims mus treniruoti ir privers vis dėlto susimąstyti, kokie turime būti, kad nesirgtume ir nepatirtume šių smūgių. Tikiuos, kad tinkamai mokysimės iš gamtos ir pagal tai tinkamai elgsimės.
O tai, kad dabar skaičiuojame, kiek susirgusiųjų, – neturi reikšmės. Turime aiškiai jausti, kad visos mūsų problemos kyla iš neteisingos tarpusavio priklausomybės.
Todėl nesvarbu, ar tai bus vasara, ar ruduo. Žinoma, metų laikai turi reikšmės, bet tai nėra kardinalu. Visi tie virusai, o jų daugybė, stovi eilėje, kad atsiskleistų mumyse.
#267270

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pokyčių laikas

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Būkite visi sveiki!