Klausimas: Kabalistinis terminas „lišma“ yra išverstas „dėl Kūrėjo“. Kas čia turime omenyje?
Atsakymas: Kad visi kūriniai, turintys egoistinį norą „dėl savęs“, turi išsitaisyti, pasikeisti, tarsi išsinerti iš kailio, kad viską darytų ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo ar kitų, kas, apskritai, yra tas pats.
Taip ir pasakyta išminčių: „Nuo meilės sau – prie meilės draugams ir paskui – prie meilės Kūrėjui“. Kitaip tariant, tai yra tapatu, tik meilė Kūrėjui suprantama, kaip visuotinė meilė, nepaisant įvairiausių skirtumų tarp visų. Iki tol tiesiog praktikuojame meilę draugams.
Klausimas: Kitaip tariant, ir gauti, ir duoti aš turiu ne dėl savęs, o dėl kitų ar Kūrėjo. Kodėl?
Atsakymas: Todėl, kad tokiu atveju tavo norai tampa beribiai, ir tu pradedi juose jausti tai, ką jaučia Kūrėjas: amžinybę ir tobulumą. Tarsi tu turi duoti, o iš tikrųjų – gauni.
Klausimas: Čia kaip viename organizme, kur kiekvienas organas gauna tai, ko jam reikia, o visa kita atiduoda, ir dėl to organizme yra palaikoma gyvybė, ir visi iš to gauna naudos. Ir kabala aiškina, kad tokią būseną visi turime pasiekti?
Atsakymas: Mes turime pasiekti tobuliausią, geriausią, didžiausią pripildymą, žinojimą. Todėl „kabala“ iš hebrajų kalbos verčiamas kaip „gavimo mokslas“. Šis gavimas gali būti beribis, begalinis, tik jei jis veikia kartu su kitais.
Klausimas: Vadinasi, tokio tipo sąveika turi būti tarp visų žmonių?
Atsakymas: Taip. Ji ir leidžia gauti amžiną ir tobulą pripildymą.
Klausimas: Kas turi nutikti, kad tai įvyktų?
Atsakymas: Turime suvokti mūsų dabartinės būsenos blogį.
#265190

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Nematomas apdovanojimas