Klausimas: Kaip keičiasi žmogaus širdis? Suprantu, kad prievarta mūsų jausmų nepakeisi, bet nematau, kad ugdymas keistų jausmus.
Atsakymas: Esmė ta, kad neturime tokio ugdymo pavyzdžio. Juk dabartinis ugdymas remiasi prievarta, kai veiki per bausmę, o ne iš paskatinimo.
Ugdymas skatinimu – kai parodai žmogui, kiek geros aplinkybės veda į teisingą ateitį, o negeri sumanymai atveda prie žlugimo.
Studijuojant kabalos mokslą mus veikia supanti Šviesa, kuri savo švytėjimu pažadina mumyse teisingas būsimas būsenas. Nė vienoje kitoje metodikoje to nėra.

#273560

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ugdymas kabalos požiūriu

Svarbiausia – pavyzdys

Motyvacija – skatinimas veikti

Laimė pabusti ryte jaučiant visišką tuštumą. Žinoma, tai Kūrėjas man siunčia tokią būseną, juk nėra nieko kito tik Jis. Jis nori, kad atlikčiau reviziją ir patikrinčiau, kas esu, dėl kokio tikslo gyvenu, dėl ko verta gyventi.
Tuštumos jautimas, pripildymo nebuvimas – rodo naujos pakopos pradžią. Ankstesnėje pakopoje įvyko smūginis susiliejimas ir užpildymas, tačiau po to prasideda priešingas procesas ir noras ištuštėja. Supanti Šviesa spaudžia norą iš išorės ir išspaudžia iš jo visą vidinę Šviesą, palikdama jį tarsi tuščią.
Nėra vidinės Šviesos, kuri šiandien suteiktų gyvybinę jėgą, o supanti Šviesa irgi dingsta. Išeitų, kad nei dabartyje, nei ateityje nieko nešviečia. Jei paprastas žmogus atsiduria tokioje situacijoje šiame pasaulyje, tai yra pasirengęs su gyvenimu suvesti sąskaitas. Bet kabalistas, priešingai, turi džiaugtis!
Jei nėra Šviesos dabartyje ir nėra Šviesos ateičiai – tai rodo, kad pereinu į kitą pakopą ir stoviu priešais naują būseną, kuri visada prasideda nuo nulio. O tam reikia, užmerkus akis, stipriau įsijungti į grupę ir galvoti tik apie vienybę ir nė apie nieką daugiau.
O susivienijus, iš viršaus ateis nauja Šviesa ir ims mate stumti. Ir tuomet pajausiu, kad išties prasibroviau į naują būseną, naują pakopą ir paėjau pirmyn.
Pasakyta: „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas – viena diena.“ Diena prasideda ne aušra, o sutemomis. Iš pradžių bus vakaras, ir tik paskui išauš rytas kaip viena diena. Ir taip ateis antra diena, ir trečia – nauja pakopa visuomet skaičiuojama nuo nakties.
Tuštumos jausmas – tai pagalba iš aukščiau. Kūrėjas suteikia man tamsos pojūtį tarsi sakydamas: „Atėjo vakaras, po kurio bus rytas – tai jau nauja diena!“.
Reikia išmoti ryte keltis jaučiant tamsą ir pamažu žadinti save, dedant pastangas, ieškoti supratimo, kad į pamoką ateitum su naujomis jėgomis. Tuomet tai tikrai bus nauja diena.

#273626

Iš 2020 m. lapkričio 8 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Ką daryti, kai jauti tuštumą?

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Klausimas: Kaip kabala traktuoja sąmonę? Kaip ji susijusi su ketinimu, su noru?
Atsakymas: Sąmonė kuriama jaučiant išorinį šaltinį (informacinį lauką) ir pati savaime neegzistuoja. Kiek jaučiame išorinės jėgos poveikį sau, tiek galime kalbėti apie mumyse kylančią sąmonę.
Prie ne žmoguje esančios sąmonės galima pasijungti per vidinį vystymąsi. Egzistuojame šiame informaciniame lauke, ir todėl nukreipiame save į jį, įgyjame sąmoningumą.
Klausimas: Kas yra pasąmonė?
Atsakymas: Visa tai psichologija, ten taip dalijama. Kabala tuo nesinaudoja.
Komentaras: Ir vis dėlto yra dalykų, kuriuos atlieku sąmoningai, ir yra tokių, kuriuos nesąmoningai.
Atsakymas: Žinoma. Mūsų veiksmai ir gamtos poveikis mums – tai praktiškai du mūsų egzistavimo šaltiniai. Sakymas terminą „sąmonė“ omenyje turiu, kaip suvokiame gamtos poveikius, kaip juos analizuojame ir priimame sprendimus, kaip veikiame jų spaudžiami.

#273350

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Klausimas: Protas padeda apdoroti jausminę informaciją, kitaip tariant, suprasti naudą iš jausmų. O jūs sakote, kad jausmai pirminiai, o protas antrinis. Kaip tai įmanoma?
Atsakymas: O kur atsiskleidžia protas, jei ne lyginant jausmus? Protas skirtas tam, kad patenkintų mūsų norus. Kuo labiau išsivystęs žmogus, tuo protingesnis pildydamas norus.
Klausimas: Sakoma, kad didžiausia jėga pasaulyje – minties jėga. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?
Atsakymas: Taip, tai pati didžiausia jėga.
Klausimas: O kaip galima ją išnaudoti?
Atsakymas: Tai priklauso nuo visuomenės, kuri turi nukreipti mus tinkama linkme, į tinkamą tikslą, ir visąlaik ten mus palaikyti.
Turime galvoti apie tai, kaip susisieti kartu į vieną vienintelę jėgą, į vieną mintį, kad tai virstų sumanymu, kuris sutaptų su gamtos sumanymu. Tuomet jai prilygsime.

#273275

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keičiasi noras, keičiasi mintys

Kad kiltų teisingos mintys

Noras, mintis ir protas

Klausimas: Informacijos suvokimo procesas itin sudėtingas. O jeigu dar klausoma ir per vertėją, kaip pavyzdžiui, jūsų mokiniai, kiek realiai galima išgirsti? Juk ta informacija dar pereina per vertėją. Manote, kad jus girdi?
Atsakymas: Tikiuosi, kad bendrai girdi. O visa kita priklauso ne nuo to, kiek girdi, o kiek laikosi metodinių rekomendacijų.
Kabaloje galima mažai girdėti ir netgi apskritai nesuprasti kalbos. Svarbiausia – norėti pasiekti aukštesnįjį tikslą, apie kurį kalbama. Ir tuomet tas noras atveria tau ryšio kanalą su aukštesniąją jėga ir imsi girdėti. Viskas priklauso nuo tavo noro.
Klausimas: Vadinasi, girdėti – tai ne tai, ką suprantame savo materialiose juslėse?
Atsakymas: Žinoma!

#273281

Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Kaip mokinys randa mokytoją?

Klausimas: Žodis „motyvacija“ kilo iš lotyniško „paskata veikti“.
Motyvacija ką nors stimuoliuoja imtis veiklos, nukreiptos į tai, kaip pasiekti tam tikrą tikslą. Yra skirtingo tipo motyvacijos – nuo itin egoistiškos iki rūpinimosi visu pasauliu. Kas yra motyvacija kabalos požiūriu?
Atsakymas: Motyvacija – tai vidinis noras, kuris pažadina žmogų veikti, nepalikdamas jokios galimybės abejingumui, stumia pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris tarsi įtrauktas į tą motyvaciją.
Anot kabalos, kiekvienas žmogus turi turėti gyvenimo motyvaciją, kurią jam reikia realizuoti. Kitaip, visas jo gyvenimas neturi jokios prasmės.
Klausimas: Ar motyvacija – tai kuras, be kurio nežengsi nė žingsnio?
Atsakymas: Taip. Ji apima savyje ir kurą. Tačiau to nepakanka. Reikia krypties, žmoguje turi būti visiškai apibrėžtas tikslas, aiškus tikslo supratimas. Tuomet visas žmogaus gyvenimas įgys prasmę, ir kiekvienas veiksmas bus tikslingai motyvuotas.

#273295

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto motyvacija

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Dvasinių būsenų tikslingumas

Komentaras: Vienas iš dvasiniam vystymuisi priskiriamų jausmų yra puikybė. Savivertės, savigarbos jausmas, pasitenkinimas įsisąmoninus pasiektas sėkmes, pranašumas kieno nors atžvilgiu.
Rašote, kad viską galima ištaisyti, išskyrus puikybę. Tai aukščiausia egoizmo apraiška. Ji mus nutolina nuo vienybės tikslo.
Atsakymas: Esmė ta, kad puikybė uždengia mums akis ir ausis. Ji tiesiog užkiša žmogų, jis negali nieko suvokti, nejaučia kitų. Tokiu atveju jis negali nieko savyje pakeisti.
Klausimas: Meilė sau – irgi puikybė?
Atsakymas: Puikybė – tai savimeilė. O meilė sau kur kas žemiau nei puikybė.
Klausimas: Kaip įveikti puikybę? Ar yra kokia nors metodika?
Atsakymas: Ne. Tai ateina pamažu, kai jauti visiškai esąs gamtos rankose.
Komentaras: Kita vetus, yra teigiama puikybė, kai sakoma, kad žmogus turi didžiuotis priklausąs kokiam nors ratui, pavyzdžiui, mokslininkų.
Atsakymas: Tai didžiavimasis tuo, kad priklausam kam nors. O didžiavimasis keliu, tikslu – tai didžiavimasis tuo, kad priklausai tam keliui.

#273212

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas ir yra virusas

Dvasinė išdidumo, puikybės šaknis

Išeiti iš savimeilės kelio

Klausimas: Daugybė dvasinę informaciją turinčių knygų yra užrašyti mokinių, kurie klausėsi mokytojo. Pagal šiuolaikinius tyrimus, toks informacijos perdavimas veda prie jos iškraipymo, juk mes tegirdime 25% to, ką sako žmogus. Ar toks perdavimas patikimas?
Atsakymas: Kabaloje informacija perduodama kitaip nei materialiame pasaulyje, nes mokinys ne šiaip klausosi mokytojo, o pakyla virš savo egoizmo, tam tikra prasme jį suvokia, užrašo tai, ką pasiekė. Ir nors tai pereina per jį, tačiau čia yra visiškai kitoks informacijos perdavimas, visiškai kitas kanalas, kuris remiasi mokytojo ir mokinio savybių sutapimu.
Todėl mokinys gali „girdėti“ netgi tuos dalykus, kurių mokytojas nesako, bet kurie yra tame lygmenyje.

#273216

Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokymasis grupėmis pagal temas

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Jei išsitaisysiu, pamatysiu, kad visi kiti jau visiškai išsitaisę. Viskas priklauso nuo mano išsitaisymo. Bet tam, kad išsitaisyčiau, turiu kreiptis į visus ir pasistenkti juos įtikinti, kad išsitaisymas jiems būtinas.
Juk visa, kas vyksta aplinka mane, – tai mano projekcija. Matau ne juos, o save. Pasaulyje aštuoni milijardai žmonių, bet jie visi mano paties dalys. Aš – Adam Rišon, pirmasis žmogus, ir visi įsijungia į mane. Ir todėl atsakau už viso pasaulio išsitaisymą.
Ir taip turi galvoti kiekvienas!
Išorinis išsitaisymas – kai kreipiuosi į visus, mėgindamas įtikinti juos išsitaisyti. O vidinis išsitaisymas – kai išsitaisau pats ir mano santykis su pasauliu, kad su visais elgčiausi gerai.
Ir kol neišsitaisysiu tiek viduje, tiek išorėje, kad pamatyčiau visus ištaisytus, tol pasaulyje ne bus galutinio išsitaisymo.

#273231

Iš 2020 m. lapkričio 1 d. pamokos moterims

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsakingas už kitus

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Kelias į visišką išsitaisymą

Klausimas: Mūsų pasaulyje gimęs žmogus iš prigimties visuomet išnaudoja kitus. Žinoma, svarbus auklėjimo ir genų vaidmuo, tačiau pasitaikius pirmai galimybei be jokių apmąstymų žmogus renkasis asmeninę, o ne visuomeninę naudą. Išeitų, kad neturime jokio pasirinkimo?
Atsakymas: Žinoma, visi mūsų veiksmai tiksliai apibrėžti. Vienintelis pasirinkimas – visąlaik eiti pirmyn ir pamažu kelti laisvės lygį: kiek galiu teikti pirmenybę tam, kas bendra, o ne sau pačiam.
Klausimas: Koks skirtumas tarp laisvės ir anarchijos?
Atsakymas: Gamtoje nėra jokios anarchijos. Esmė ta, kad žmonės veikia mūsų pasaulio lygmenyje, visiškai neišmanydami tikrųjų gamtos dėsnių. Ir žmogaus elgesys nėra anarchiškas, viskas apibrėžta, viskas aišku.
Viena, ką galimą, – pritraukti supančią Šviesą. Bet ir tai vyksta veikiant aukštesniajai jėgai, ir jokios anarchijos nėra.
Anarchija – tai tam tikra sistema. Bet gamta jos netoleruoja. Gamta – tai itin rimtas, griežtas, absoliutus dėsnis.

#273779

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Sukurti naują suvokimo sistemą