XXI amžiaus miestai vaiduokliai

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: XX amžiaus pradžioje kūrėsi gražūs miestai: Londonas, Paryžius, Niujorkas, Honkongas ir kt. Į juos plūdo verslūs žmonės, idėjos, pinigai. Buvo labai gražu ir nuostabu.
Ką virusas padarė dabar? Staiga iš šių miestų išbėga gyvenimas. Atrodė, jog tai neįmanoma, jog tai amžiams, visiems laikams. Tačiau dabar žmonės išvyksta, miestai pamažu virsta vaiduokliais. Iš esmės protas atsisako tikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Neįmanoma, bet taip yra!
Komentaras: Bet tam tikru momentu nutekėjimas sustos, žmonės vėl grįš.
Atsakymas: Ne, negrįš. Kam? Ką jie ras tame Niujorke? Galbūt kada vyks į Karnegio koncertų salę, restoraną ar kur nors kitur. Manau, ir tai baigsis. Apskritai viskas pasikeitė, apsivertė aukštyn kojomis!
Nemanau, kad virusas tai padarė. Vidinė jėga viską taip apverčia.
Klausimas: Kas, kabalos mokslo požiūriu, taip stulbinančiai pasikeitė žmoguje?
Atsakymas: Pasikeitė gyvenimo esmė. Esmė! Kalbame ne apie fizinį buvimą kartu vienoje vietoje, bet apie tai, kaip rasti sau tinkamą – ne fizinę, o virtualią – egzistencijos vietą.
Ir išvykimas už fizinio Manhatano, „Didžiojo obuolio“ ribų rodo, kad nereikia man visų tų žmonių, biurų, bankų. Galiu sėdėdamas ant sofos su pižama viskam vadovauti. Kam išlaikyti tokius brangius biurus ir juose sėdinčius žmones? Šito nereikia. Žiūrėdamas į vieną ar kelis ekranus priešais save, galiu valdyti bet kurią įmonę.
Klausimas: O kaip jūsų svajonė apie žmonių ryšį, vienybę?
Atsakymas: O jų, tiesą sakant, ir nebuvo! Žmonių ryšys buvo toks, kaip sakoma Toroje: „Piktadarių išsiskyrimas naudingas ir jiems, ir pasauliui“.
Klausimas: Kitaip tariant, tai buvo fizinio ryšio iliuzija?
Atsakymas: Nebuvo iliuzija. Fizinio ryšio visiškai nebuvo. Argi ėjau į darbą, nes mylėjau šiuos žmones, norėjau būti arčiau jų?
Klausimas: Žinoma, ne. Ar dabar kas nors pasikeis? Ir kaip tai vyks virtualiai, jei matysiu kitą tik ekrane?
Atsakymas: Būsiu su jais susijęs virtualiai, o kada nors vėliau galbūt ir fiziškai. Bet, svarbiausia, būsiu laisvas! Niekas manęs nespaus, neįpareigos šypsotis tam žmogui, būti susijusiam su juo ir pan. Su juo bendrausiu vien dalykiškai.
Klausimas: Įdomu, kaip žmonės jungsis širdimis? Kaip vienysis per ekranus?
Atsakymas: Kai talžys įvairiausios gyvenimo negandos, jie supras, kad problemas galės įveikti tik tada, kai iš vidaus, dvasiškai taps artimi vieni kitiems.
Klausimas: Vadinasi, žmogus nepasislėps nuo kančių, skausmo, jei išvyks iš Niujorko, Londono?
Atsakymas: Žinoma, ne. Bet sėdėdamas ant savo kelmo su žoliapjove ir šunimi jis susimąstys, kad tinkamam, normaliam gyvenimui vis tiek reikia palaikyti gerus ryšius su kitais. Apie tai galvos. Sulauks tokių smūgių, kad supras: visgi reikia palaikyti ryšį.
Klausimas: Ar supras, kur šie smūgiai jį kreipia? O gal kaip gyvūnas bėgs į juos?
Atsakymas: Supras. Įsisąmonins. Tai truks labai ilgai, bus skausminga, bet supras. Smūgiai įkrės žmogui aukštesniojo proto.
Komentaras: Nuolat grįžtame prie smūgių.
Atsakymas: Tačiau be jų neįmanoma. Gali būti labai lengva ir ramu, bet gali kilti ir per daug problemų, ir net karų.
Klausimas: Kaip jūs tai matote?
Atsakymas: Iš visų jėgų bandau paaiškinti, kad žmonija neturi pasirinkimo, ji yra tokios būsenos, kai tinkami santykiai tėra likimo šauksmas. Tačiau kol kas nematau, kad žmonės tai suprastų.
Tačiau bent jau būsena yra tokia, kad apie tai galima kalbėti ir tavęs neatstums, neslopins, neišjuoks. Nes visi yra tokios būsenos: nežino, ką daryti su savimi, vaikais, ateitimi.
Komentaras: Daugeliui šūkiai „vienykitės“, „geras žodis kitam“, „gera mintis apie kitą“ skamba šiek tiek vaikiškai. Todėl jie jūsų kol kas negirdi.
Atsakymas: Suprantu juos.
Klausimas: Kaip paleisti strėlę į širdį, kad jie pajustų, jog už šių paprastų žodžių slypi gili prasmė?
Atsakymas: Tai nutiks. Tuomet žmonės pradės suprasti, neturį kitos išeities. Tai ne šiaip žodžiai, taip gamta mus kreipia į tai.
Klausimas: Ar žmogus jaus esantis gamtos dėsnio viduje?
Atsakymas: Būtinai! Tai ateis, bus suvokta ir įgyvendinta.

#273520

Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus ateities miestas

Nepavyks pralaukti ekologiniame bunkeryje, I dalis

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>