Klausimas: Sąvoka „socialinis atstumas“ apibūdina socialinių grupių padėtį, jų sąveikos laipsnį. Socialinis atstumas atspindi ekonominį, politinį, etninį, tautinį žmonių tarpusavio skirtumą.
Ar manote, kad ateityje šis atstumas mažės ar, priešingai, didės?
Atsakymas: Remiantis kabalos mokslu, socialinis atstumas pradės mažėti. Pajausime būtinybę suartėti, nes nuo to priklauso mūsų gyvenimo patogumas, žmonių saugumas ir sveikata, visų rūšių epidemijų ir problemų (pradedant vaikų, šeimų, baigiant didelėmis, globalinėmis) prevencija. Be abejo, tai bus pokyčiai į gera.
Dabar judame socialinio atstumo mažinimo link. Apskritai pasaulis mažėja. Bet tai vis dar nėra tas atstumas, kurio norime pasiekti. Visgi tai jau leidžia žmonėms būti arčiau vieniems kitų, geriau suprasti vieniems kitus, susipažinti su kitais kraštais, tautomis ir papročiais.
Žmogus pakyla virš savęs. Daugelis iš mūsų gyvena skraidydami iš šalies į šalį. Kitaip sakant, atstumas fiziškai mažėja, ypač vystantis internetui bei žiniasklaidai.
Tačiau svarbiausia, kad pamažu pradedame labiau vieni kitus suprasti. Net jeigu nesuartėjame, bent jau matome, kad yra priešingų mums žmonių. Juk ir kalbant apie neapykantą reikia suprasti tai, kas nekenčiama, ir tai, kas nekenčia.

#275265

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Klausimas: Bet koks bendravimas yra žmonių sąveika. Todėl turi būti bent dvi šalys, pavyzdžiui, oratorius ir klausytojas. Ar galima sakyti, kad kuo daugiau dalyvių komunikavimo procese, tuo didesnis kokybiško ryšio potencialas?
Atsakymas: Iki tam tikro skaičiaus, nes negalime įsivaizduoti daugiau nei dešimties skirtingų savybių, kad galėtume su jomis greitai dirbti.
Komentaras: Visada sakote, kad būtent dešimt žmonių yra minimalus ir optimalus skaičius bendrauti.
Atsakymas: Taip. Bet jeigu judate toliau, privalote išplėsti ir sujungti savo įspūdžius, pojūčius, darbą, įsivaizduoti visą sistemą, grupuoti žmones į ne daugiau kaip dešimties dalyvių komandas, kad dirbtumėte su kiekvienu dešimtuku kaip su vienetu.
Komentaras: Vadinasi, dešimtuke gilinu ryšį su kitais devyniais draugais, darydamas jį kokybiškesnį, bet neplečiu grupės kiekybiškai.
Atsakymas: Negalėsi, kitaip prarasi visus dalyvius iš akiračio. Bet jeigu imsi šį dešimtuką kaip vieną ir su juo taip dirbsi, galėsi suformuoti dar devynis dešimtukus.
Klausimas: Tada neaišku, kam reikalingas toks žmonių skaičius?
Atsakymas: Kad galėtume leisti kiekvienam įgyvendinti valios laisvę.
Klausimas: Bet pasaulyje milijardai žmonių, kurių apskritai niekada ir nepamatysiu arba pamatysiu galbūt vieną kartą gyvenime. Kas yra bendravimas? Kodėl taip sukurta?
Atsakymas: Norint suskaidyti visą integralią gamtą į tam tikras ribotas dalis, kurių integralaus vientisumo suma galėtų būti pateikta kaip neribota gamta. Kitaip tariant, tai yra problemos sprendimas arba apskritimo ploto, arba integralo pasiekimas atskirais metodais.
Nors gamta yra integrali, globali, ji matuojama ne vienetais, o kokybe. Norint paversti individualias, mažas formas kokybiškomis, reikia daugybės tų formų.
Klausimas: Iš esmės man pakanka dešimties žmonių. Ir jeigu per visą gyvenimą sutiksiu kelis tūkstančius žmonių, o kitų – niekada, neverta rūpintis? Tai nėra gamtos tikslas.
Atsakymas: Galima paimti tik dešimt žmonių, be kita to, savo nuožiūra, ir tarp jų rasti absoliučiai visus dėsnius ir gamtos savybes.

#273343

Iš 2020 m. rugpiūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dešimtukas?

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Klausimas: Sakykime, jaučiu, kad nei protu, nei širdimi negaliu pateisinti Kūrėjo. Bet vis dėlto tai juk sąmoninga būsena?
Atsakymas: Taip. Čia yra labai sklandi gradacija, kuri gali pereiti nuo dvigubos paslėpties prie viengubos ir atgal prie dvigubos, ir vėl prie viengubos. Mat, kai einame į priekį, nuolat taisydami savo pojūčius, ištaisome juos kildami ir krisdami, kildami ir krisdami.
Kilimai ir kritimai leidžia pajausti dvigubą ir viengubą Kūrėjo atskleidimą, paskui – paslėptį, po to – atskleidimą. Kitaip tariant, šios būsenos visą laiką kaitaliojasi.
Nepaisant to, kad paslėptis mane atstumia ir nematau Kūrėjo, nesuprantu Jo, nuolat abejoju ir jaučiu prieštaravimus, bet vis tik nepalieku šio darbo ir atkakliai siekiu Jį suvokti bei apibrėžti. Tada Kūrėjas pamažu atsiskleidžia man.
Pradedu jausti, kad viskas išeina iš Jo ir turi savo priežastis, kurios specialiai man taip pasireiškia, suteikdamos galimybę būti ir dviguboje / vienguboje paslėptyje, ir dvigubame / viengubame atskleidime, kad visuomet jausčiau kontrastą tarp šviesos ir tamsos. Juk būtent iš šių kontrastų imu suprasti, kaip Jis valdo mane ir kaip turiu reaguoti grįžtamuoju ryšiu.
Iš principo man reikia pasiekti būseną, kai nei dviguba, nei vienguba paslėptis neužstoja Jo nuo manęs. Kildamas aukščiau savęs bet kokioje tamsoje, jausiu, kaip turiu tinkamai elgtis ir tamsa niekaip neatskirs manęs nuo Kūrėjo. Priešingai, ji man padės, kad, kildamas virš jos, vis tiek būčiau susijęs su Juo.

#274951

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slėpynės su Kūrėju

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Klausimas: Kas yra dviguba ir vienguba paslėptis?
Atsakymas: Egzistuojame pasaulyje, kuriame veikia viena vienintelė aukštesnioji jėga, vadinama „Kūrėju“. Ji daro poveikį mums, valdo mus, mes esame visiškoje jos valdžioje. Bet iš pradžių jos nejaučiame.
Jei žmogus siekia ją atskleisti, tai pradeda mokytis kabalos mokslo, įsijungia į dvasinį darbą, kurio tikslas ir yra suvokti Kūrėją. Esame sukurti tam, kad būtent šiame pasaulyje, šiame gyvenime Kūrėjas būtų atskleistas kiekvienam ir visiems kartu.
Bandydamas suvokti Kūrėją, žmogus ima jausti, kad Jis iš tikrųjų paslėptas. O iki tol žmogus net nesusiduria su sąvoka „Kūrėjo paslėptis“. Pakalbėkite su kuo nors gatvėje, žmonės neturi poreikio rasti Kūrėją, ką nors apie Jį sužinoti, pajausti Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su mumis slėpynių.
Suprasdamas, kad Kūrėjas nuo jo slepiasi, žmogus mėgina bent pajausti, kur ir kaip Jis slapstosi. Pamažu iš pilnos, dvigubos Kūrėjo paslėpties jis priartėja prie viengubos paslėpties, kai pajaučia, kad Kūrėjas slepiasi čia ir ten. Tai nustatoma žmogaus pojūčių atžvilgiu.
Pavyzdžiui, jei jaučiuosi blogai šiame pasaulyje ir, savaime suprantama, mano savijauta remiasi tuo, kaip Kūrėjas elgiasi su manimi, kaip Jis apibrėžia mano būseną, sakau, kad Jis slepiasi nuo manęs dvigubu ekranu.
O kai pasiekiu viengubą Kūrėjo paslėptį, matau, kad Kūrėjas paslėptas nuo manęs ir ši Jo paslėptis yra mano blogos būsenos priežastis.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad dviguba paslėptis yra ir prote, ir širdyje, o vienguba – tik širdyje?
Atsakymas: Taip. Dviguboje paslėptyje Jo apskritai nejaučiu: nei prote, nei širdyje. Tiksliau, jaučiu tik tam tikrus neigiamus poveikius.
O vienguboje paslėptyje protu suvokiu, kad Kūrėjas geras, Kuriantis gėrį, kad Jis egzistuoja, bet dėl egoistinės prigimties kol kas negaliu Jo pateisinti.

#274785

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Klausimas: Didis kabalistas Ari rašo, kad yra penkių rūšių norai. Dvi kategorijos – mano vidiniai norai. Jie man artimi, todėl rūpinuosi jais. Ir yra dar trys ne manyje esančių norų kategorijos, įskaitant žmones, kuriais negaliu pasirūpinti, nes jaučiu juos kaip svetimus. Ar taikydamas kabalistinę metodiką jų norus jausiu labiau nei šiandien savuosius?
Atsakymas: Taip. Kiek mirtingas, laikinas kūnas tau dabar brangus, tiek pajausi, kad jie yra tavo amžina, tobula siela ir investuosi į juos daugiau nei į save.
Komentaras: Sunku patikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Įmanoma. Tiesiog reikia pamatyti teisingą atitikimą. Kūrėjas nereikalauja nieko, ko neįstengsi atlikti. Jis siūlo pakeisti savo požiūrį, kad nuspręstum: tai, kas egzistuoja už tavo ribų, yra svarbiau už šiandienį tave.
Klausimas: O kurgi čia Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas – tai bendra gamtos jėga, kuri viską sukūrė, viską padalijo į dvi dalis ir todėl kelia tau sąlygą: „Pamilk artimą kaip save“. Tai minimumas, bet iš tikrųjų turite pamilti artimą labiau nei save. Tada rūpinsitės savo siela, savo amžina būsena, amžinu potencialu, o ne savimi gyvūnu, kuris laikinas, mirtingas. Taip atskleisite visiškai kitokį pasaulio suvokimą.

#275017

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Investuoti į savo sielą

Eksperimentas: mylėti artimą

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Komentaras: „Nesiskolinkite iš draugo ir neskolinkite draugui. Skola it žirklės nukerpa draugystę“, – senovės Indijos posakis. Jei užmezgate kokius nors piniginius santykius ar skolinatės, tai nutraukia tarpusavio ryšį, paverčia jį materialiu, ir jūs liaujatės buvę draugais.
Bet iš tikrųjų, kam skolintis iš banko su palūkanomis, jei galiu kreiptis į draugą. Jis man artimas, iš jo kuriam laikui ir pasiskolinsiu pinigų.
Atsakymas: Ir čia, nori nenori, užsimezga kiti santykiai.
Klausimas: Net jei tai artimiausias draugas ar net giminaitis?
Atsakymas: Nesvarbu, kas.
Klausimas: Ar manote, kad geriau skolintis iš nepažįstamo žmogaus, iš banko ar kur nors kitur, bet ne iš artimo žmogaus?
Atsakymas: Draugas – tam, kad mylėtum, o bankas – kad skolintumeisi ir grąžintum.
Klausimas: Kodėl taip vyksta?
Atsakymas: Nes tai du skirtingi bendravimo lygmenys. Jie negali egzistuoti vienu metu.
Klausimas: Kitaip tariant, draugas tik tam, kad mylėtum?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Priešingu atveju, koks tai bendravimas? „Paskolink man pinigų (vis dėlto iš meilės), juk mes tokie artimi“.
Atsakymas: Jokios meilės čia nėra. Čionai slypi tam tikra nauda, bet ne meilė.
Klausimas: Ar taip elgdamasis kaip nors naudojuosi draugyste?
Atsakymas: Žinoma. Draugui nepatogu atsakyti ir pan. Ne, negalima to daryti.

#275053

Iš 2020 m. spalio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonų išmintis, I dalis

Nesavanaudiška draugystė – ar būna?

Sutalpinti draugus į savo širdį

Klausimas: Paskutiniuoju metu pasaulyje siaučia pandemija ir krizės, bet matome ir sparčiai besivystančias technologijas ir mokslus, ar tai keičia „gyvenimo“ sąvoką?
Atsakymas: Taip. Paprasti žmonės, gyvenantys šiame pasaulyje ima labiau jausti, kad šis pasaulis neturi prasmės, kad jokios mūsų pastangos neatves prie ko nors ypatingo, t. y. prie amžino užpildymo, ir todėl gyventi išties nėra dėl ko.
Tai ypač akivaizdu žiūrint į naująją kartą. Bus kitos kartos, kurios visiškai pajaus mūsų būties beviltiškumą, betiksliškumą. Tai atves mases prie klausimo apie gyvenimo prasmę. O mes turime paruošti jiems šį perėjimą.

#275865

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Suprasti tikrąją gyvenimo vertybę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Vienintelė vertybė gyvenime

Klausimas: Kada žmogus patiria didesnį džiaugsmą: jausdamas praeities, dabarties ar ateities malonumus?
Atsakymas: Iš principo praeities malonumai, kad ir kokie jie būtų, visuomet riboti, nes liko praeityje. Tie jausmai sutelkti, suformuoti, išreikšti tam tikrais tiksliais pojūčiais.
Dabartiniai pojūčiai gali būti itin džiaugsmingi, bet žmogus šiuo metu patiria juos, ir negali tinkamai įvertinti, juk jie teikia malonumą, kontroliuoja jį, užvaldo.
O tie džiaugsmai, kuriuos žmogus gali patirti ateityje, praktiškai neribojami. Būtų gerai, kad žmogus siektų būsimų džiaugsmingų būsenų.
Klausimas: Kitaip tariant, pats didžiausias džiaugsmas – dėl būsimo malonumo, pasitenkinimo būsenos?
Atsakymas: Taip. Nes jis priešakyje, ir niekuo neribojamas.

#275955

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Laimingo gyvenimo patentas

Kad rūpesčiai virstų džiaugsmu

Nagrinėjant sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“, galima sakyti, kad žinojimas – tai, ką jaučiame savo juslėse. O tikėjimas – tai šaknis, šaltinis, iš kurio išeina ir žinojimas, ir visi poveikiai mums.
Tai toks tikslus suvokimas, kai nėra nieko stipriau nei tikėjimas. Žinojimas žemiau tikėjimo. Netgi tai, ką jaučiu, man nieko apie tai nesako. Svarbiausia, kad pakylu į tikėjimo lygmenį ir matau šaltinį to, ką jaučiu žinojime, savo juslėse.
Klausimas: Kitaip tariant, tikėjimo jautimas kabaloje kur kas tikslesnis nei tai, ką jaučiu penkiomis materialiomis juslėmis?
Atsakymas: Žinoma. Imi suvokti savo pojūčių šaltinį: kas tave valdo, ką būtent jauti. Savo penkiuose jutimo organuose jauti šį pasaulį, o šį pasaulį tau kuriantis Šaltinis tau jį ir parodo. Todėl tau tai svarbu.
Klausimas: Šaltinis – tai kas buvo iki Didžiojo sprogimo?
Atsakymas: Ir iki Didžiojo sprogimo, ir apskritai. Kitaip tariant, tai vienintelė aukštesnioji jėga, kuri viską valdo, viską savyje apima.
Komentaras: Teliko patikrinti.
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui ir mes prie to einame.

#275893

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Judėti labiau tikint

Dvasinio darbo pradžia

Klausimas: Jei žmogus supranta, kad egzistuoja be prasmės gyvenime, tačiau kol kas nejaučia poreikio jos pasiekti, kaip jam žengti žingsnį ir panorėti tos prasmės, tarsi valdytume savo likimą? Kaip iš vienos būsenos pereiti prie kitos?
Atsakymas: Tai įmanoma tik pasitelkus tinkamą aplinką. Niekaip kitaip.
Kabalos mokslas aiškina, kad jeigu žmogus įeina į ypatingą žmonių grupę, kurie domisi, kaip suvokti gyvenimo prasmę, kaip pakilti į aukštesnį gyvenimo lygmenį, aukščiau šio pasaulio, į sistemą valdančią mūsų gyvenimą, tuomet jis gali tai atkleisti ir dar gyvendamas mūsų pasaulyje pasiekia dvasinį pasaulį.

#275784

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Kokia gyvenimo prasmė