Pateikti Antradienis, 12 sausio, 2021 dienos įrašai.


Žmonija – vieninga sistema

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąvokos „lygybė“, „vienybė“ ir „laisvė“ mums buvo žinomos nuo Prancūzijos revoliucijos laikų. Prieš ją ir po jos, žmonės kovojo dėl šių principų.
Matome, kad žmonija yra įtraukta į vieningą ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių tarpusavio santykių sistemą, vadinamą globalizacija. Bet tai tik išorinė vienybė.
Jūs visą laiką kalbate apie jausminę vienybę minčių ir norų lygmenyje. Ar galėtumėte apibūdinti, kaip matote žmonijos vienybę šiame lygyje?
Atsakymas: Tai tolimos ateities reikalas. Žmonija visiškai neklausia apie tai, nėra tam pasirengusi, nieko negali padaryti.
Problema ne ta, kad priverstinai nuvarytume žmoniją į vienybės būseną, bet ta, kad ji pati to norėtų, o jos noras iš anksto nulemtų jausminę vienybę iki pat maldos ją pasiekti. Dabartinei žmonijai dar labai toli iki to.
Klausimas: Ir vis dėlto, ko turėtume pasiekti? Visuose pirminiuose šaltiniuose rašoma, kad žmonija turi tapti vieninga. Kokia turėtų būti galutinė būsena?
Atsakymas: Žmonija turėtų tapti vieninga struktūra. Žmonės visiškai skirtingi, skirtingi interesai, skirtingi judėjimai. Kiekvienas turi savo tašką, iš kurio gimė ir vystėsi. Tačiau suprantame, kad visi turime bendrą tikslą – sukurti iš savęs tokią struktūrą, kurios būsena – dvasinė ir žemiška pusiausvyra.
Visi juda vieno tikslo link, palaiko vienas kitą. Būtent abipusis palaikymas yra svarbiausias dalykas naujojoje visuomenėje, kuri turėtų būti po visų mūsų patiriamų sunkių laikotarpių.
Mūsų tikslas itin paprastas – sukurti iš žmonijos vieningą sistemą, kur priešingybės palaikytų kita kitą ir suformuotų vieną bendrą harmoningą visumą. Kai dvi priešybės susivienija siekdamos bendro tikslo – už savo ribų, tuomet jos harmoningai egzistuoja.
Turime įsisąmoninti, kad su savo įgimtais gabumais dabar to negalime padaryti. Tačiau vis tiek turime to siekti. Tad pirmiausia turime pajausti vienybės poreikį, o paskui suvokti, kad neįmanoma to pasiekti patiems.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pradžių buvome sumanyti kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Taip ir buvo. Tai dar vadinama „Adam“ sistema iki jai sudūžtant. Kitaip tariant, jau buvome tos būsenos.
Mes – tai visos sielos, visi mūsų vidiniai informacijos įrašai (rešimot).

#273416

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga aukštesnioji ugdymo sistema

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Vieningas pasaulis – nauja realybė

Komentarų nėra

Pakilti į absoliučią meilę

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJaučiame, kaip tarp mūsų dešimtuke atsiskleidžia egoistinio noro gelmė (avijut). Tai tik nedidelė dalis to atstūmimo, neapykantos, atitolimo, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp mūsų.
Mums atskleidžia tik nedidelę tos neapykantos dalį, kurią įstengsime įveikti. Kuo tolimesni jaučiamės vieni nuo kitų ir kuo labiau tuomet suartėjame, susijungiame į vieną širdį, tuo didelis bus mūsų dvasinis kli.
Mūsų nutolimas – tai mūsų Jėsod, parcufo pagrindas. O susijungimas kokiuose nors noruose nepaisant priešinimosi – tai vidinė parcufo dalis, kur galime kartu dirbti, kad gautume su ketinimu duoti Kūrėjui. Taip statome dvasinio parcufo galvą ir kūną.
Viskas grindžiama tuo, kad yra didžiulis mus skiriantis noras mėgautis, didelė neapykanta, kaip tarp mokytojo Šimono mokinių, kai kasdien neapykanta vis labiau liepsnojo. Tačiau jie ją įveikė ir susijungė virš jos, ir taip statė parcufo kūną ir kreipimąsi į Kūrėją, t.y. galvą.
Taip jie praktiškai ėmė atskleisti Kūrėjo savybes, statė savo dvasinį parcufą ir kilo dvasinėmis pakopomis.
Ant kiekvienos pakopos atskyrimas ir neapykanta auga, bet drauge auga vienybė, meilė bei panašumas į Kūrėją, į bendrą meilės jėgą. Taip kylame, kol išsitaisome iki tobolos, absoliučios meilės pakopos.

#274813

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliuti meilė

Tikroji meilė

Siekiant meilės

Komentarų nėra