Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Klausimas: Tyrimai rodo, kad nedidelė (nuo dešimties iki keturiasdešimties) žmonių grupė gali rasti tikras žinias, kai sprendžiami sudėtingi klausimai. Bet neverta aklai tikėti minios išmintimi, mat yra tokių klausimų, kuriems spręsti būtini specialistai.
Kokiu atveju sprendžiant problemas galima pasitelkti minios išmintį, o kokiu – kolektyvinį intelektą? Kodėl, kai pasikliaujama išmintimi, ji išveda į naują lygmenį? Ir vis dėlto jos nepakanka, reikia dar ir žinių?
Atsakymas: Tai priklauso nuo to, kokius klausimus sprendi. Negali surinkti milijono žmonių, nieko nesuprantančių, sakykime, apie statybas, ir laukti, kad jie pastatytų daugiaaukštį pastatą. Jiems nieko neišeis. O jeigu subursi keletą specialistų, rezultatas bus teigiamas.
Todėl būtina konkrečiai pažvelgti į tai, kokį uždavinį nori išspręsti. Arba eini žinodamas, arba eini tikėjimu aukščiau žinojimo. Jei eini remdamasis žinojimu, turi surinkti specialistus. Jei priešais tave užduotis, kuri praktiškai yra mūsų nesuvokiamoje srityje, pavyzdžiui, susidoroti su koronavirusu, specialistai nepadės.
Matome, kad ši epidemijos forma vienu metu paliečia visus pasaulyje. Ji vis labiau valdo, išplisdama po visa planetą. Nemanau, kad galėsime kaip nors ją apriboti ,sustabdyti, užkirsti kelią.
Štai tada turėsime atkreipti dėmesį į minios išmintį. Kaip rasti sprendimą? O jis – labai paprastas. Jei daugybę žmonių subursime neuždarydami įstaigoje, kur būtų išnaudojamas jų protas ir žinios, o pamėginsime pakelti juos į aukštesnį nei dabartinis lygmenį (kad jie dirbtų vienybės labui), tai rezultatas bus – vienybė, jie pakils virš asmeninio egoizmo. Tuomet įstengs apibrėžti, kur slypi problema.

#273918

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du būdai priimti sprendimus

Kaip išminčiai priiminėjo sprendimus

Minties jėga ir problemų sprendimas