Klausimas: Kabaloje prasižengimas – kai žmonės nesiekia suartėti tarpusavyje. Bet pagal kabalą nėra valios laisvės. Tai iš kur tada prasižengimas?
Atsakymas: Laisvė – tai tik tinkamai eiti į tikslą ir kur kas greičiau, nei numatyta gamtos.
Klausimas: Jei meldžiuosi už save, tai pagal kabalą tai nusižengimas. Kita vertus, koks mano pasirinkimas?
Atsakymas: Tavo pasirinkimas – gerai elgtis su kitais ir kad Kūrėjas tau čia padėtų. Taip greitini savo judėjimą, savo vystymąsi.
Klausimas: Mano valios laisvė – prašyti pagalbos iš Kūrėjo?
Atsakymas: Taip. Tai priklauso nuo to, kiek įeini į grupę, kuri tave įkvepia, padeda, stumia pirmyn. Naudojiesi abipusiu palaikymu ir taip kreipiesi į Kūrėją, pasiėmęs iš grupės tam tikrą kiekį įspūdžių.
Klausimas: Kas yra nusižengimas žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas: Nusižengti – tai netinkamai išnaudoti tas sąlygas, kurios tau duotos, kad tinkamai eitum į tikslą ir pasiektum jį greitai, neskausmingai, šiame gyvenime.

#274774

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Vienintelis žmogaus prasižengimas

Kas pagal kabalą yra nusižengimas?

Tikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką