Klausimas: Oksfordo mokslininkai padarė išvadą, kad visas kultūras jungia vienas bendras moralės kodeksas. Tyrinėtojai išskyrė septynis punktus, kurie sudaro universalų moralės kodeksą: pagalba šeimai, pagalba bendruomenei, abipusiškumas, drąsa, pagarba, teisingumas ir nuosavybės teisė.
Tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad šios septynios taisyklės nė vienoje kultūroje nesuvokiamos kaip negatyvios. O ką kabala sako apie moralės kodeksą?
Atsakymas: Kabala sako, kad visi aukščiau išvardyti punktai yra egoistinės žmonių tarpusavio sąveikos taisyklės. Žinoma, jų būtina laikytis, bet jos neturi nieko bendra su aukštesniais principais.
Gyvūniniame lygmenyje to laikomasi automatiškai. O kadangi žmogus yra egoistas ir gali kenkti kitiems gerokai labiau nei gyvūnai, jam šie principai reikalingi. Būtų gerai, kad jų laikytųsi.
Tačiau tai ne kabalos uždavinys, ne jos sritis. Ji kviečia laikytis kitų principų – meilės principų, kai nereikia nurodinėti, kad elgtumės vienaip, o ne kitaip.
Žmogui, kuris vidumi jaučia meilę artimui, visi šie kodeksai yra prigimtiniai, jis negali elgtis kitaip. Negali parašyti motinai dėsnių, kaip bendrauti su kūdikiu, knygos. Jai to nereikia, ji viską jaučia, supranta ir daro savo vaikui tik gera.
Klausimas: Manote, kad galima pažadinti tokią gamtos jėgą, kuri paleistų žmoguje „meilės mechanizmą“, kaip mamos vaikui?
Atsakymas: Taip. Tai ir reikia padaryti. Ir tada žmogui nereikalingi jokie moralės kodeksai; nereikia nuolatos atversti dėsnių knygos ir žiūrėti, ar teisingai elgiasi ar ne, už ką gali nuteisti, nubausti.
Klausimas: Laikoma, kad moralinio ugdymo kriterijus gali būti tik realūs žmonių poelgiai, skatinantys motyvai. Kaip manote, ar yra dar kokių nors moralės kriterijų?
Atsakymas: Sakyčiau, tikrasis moralės kriterijus – tai aukštesniosios jėgos egzistavimas ir jos aukštesnysis meilės visiems principas.

#275036

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis žmonijos moralės principas

Moralinių principų pagrindas

Skirtumas tarp moralės principų ir moralės normų

Klausimas: Daugiakultūriškumas nėra skirtingų tapatybių egzistavimas lygiagrečiai, bet jų tarpusavio ryšys, o tai reiškia ir abipusį skverbimąsi, ir abipusę transformaciją. Kaip išreiškiama kultūrų sąveika, jei kiekvienas išlaiko savo kultūrą ir nesimaišo su kitomis tautomis?
Atsakymas: Ne. Maišytis galite tik per abipusį, malonų papildymą.
Klausimas: Kas tada išlaiko unikalumą: kalba, tradicijos, tam tikros moralės normos?
Atsakymas: Nemanau, kad dėl abipusio skverbimosi kiekvienoje kultūroje liks kas nors ypatingo ir apskritai, ar išliks pačios kultūros. Galų gale jos peraugs save ir virs viena kultūra – žmogiška. Nebus skirstymo ir pavadinimų pagal tautas, tautybes, laikus, Žemės dalis ir t. t.
Integruotis reiškia išmokti pasiekti bendrą vardiklį. O kam mums būti tokiems skirtingiems? Kam laikytis už ko nors savo, tavo, mano? Kodėl tiesiog negalime būti žmonėmis?
Komentaras: Tokiais mus sukūrė gamta. Juk sakote, kad reikia laikytis gamtos dėsnių.
Atsakymas: Tokiais mus sukūrė egoistinė gamta. Todėl esame labai skirtingi ir laikomės už tarpusavio skirtumų. O jei pakilsime virš jų, tapsime tiesiog žmonėmis. Mums bus gera, malonu vienam su kitu, nepastebėsime tarpusavyje nė vienos srities skirtumų. Nejau tai blogai?

#275210

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laimėtų geresnis, o ne stipresnis

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Daugiakultūriškumo vaisiai