Pateikti vasario, 2021 mėn. įrašai.


Veikti pagal gamtos formulę

Ateities visuomenė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad neatskleidę Kūrėjo negalėsime būti lygūs.
Atsakymas: Niekaip negalėsime, nes mums reikalingas bendras vardiklis, kam tai darau. Nauda visuomenei manęs nesudomins. Mūsų egoizmas aukščiau to.
Lygybė galima tik jeigu susivienijame mūsų aukštesniojoje šaknyje, iš kurios esame kilę. Tuomet pasiekę ją suprasime, kodėl esame tokie skirtingi. Ir būtent šis skirtingumas integraliai jį sudėjus suteikia mums lygybės pojūtį.
Komentaras: Per žmonijos istoriją egzistavome visuomenėje, kur nebuvo lygybės. Netgi šiandien vyksta kova už lygias galimybes. Moterys mėgina tapti kaip vyrai ir atvirkščiai.
Jūs kaip kabalistas sakote, kad lygybės būti negali, ir žmonija pati niekuomet jos nepasieks.
Atsakymas: Mums nereikia siekti mechaninės lygybės. Reikia veikti pagal gamtos formulę, ir tuomet tapsime lygūs. Nepaisant to, kad esame skirtingi, būsime lygūs.

#278095

Iš 2019 m. balandžio  29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi skirtingi ir visi lygūs

Lygybė – pagrindinis gamtos principas

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Sapnas – kitos pakopos nuojauta

Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманNūnai baigėsi pranašavimas ir baigėsi sekimas, ir žmonės nesinaudoja niekuo, tik sapnu. (Knyga Zohar)
Sapnas – dvasiniame pasaulyje reiškia būseną, kai žmogus yra tam tikroje pakopoje, kurią aiškiai jaučia, suvokia.
Tarkime, dabar esame studijoje, kur įrašinėjama mūsų laida. Paskui norėsiu pakilti virš šios pakopos – labiau pajausti, pažinti, daugiau atskleisti, pamatyti ryšį tarp visų kūrinijos elementų, pakilti virš „gyvūno“ taip, kad pajausčiau pasaulį ne savyje.
Štai ši pastanga, kai mėginu atsijungti nuo dabartinės pakopos ir pakilti į būsimą, vadinama sapnu, nes šiek tiek atsijungiu nuo šios tikrovės. Noriu pakeisti ją kita, aukštesne. Bet kol jos nepasiekiau, kol realiai neįėmiau jos į save ir tik siekiu jos, tol esu tarsi tarp dviejų pakopų.
Klausimas: Išeitų, kad žodis „sapnas“ neteko savo tikrosios reikšmės materialiame pasaulyje?
Atsakymas: Kabaloje jis turi visiškai kitą reikšmę. Sapnas – tai būsimos pakopos nujautimas, kai ruošiesi jai.

#278078

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Reali galimybė prabusti

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Kasdienis sapnas

Komentarų nėra

Sielos šauksmas

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Turite šimtus tūkstančių, o gal ir daugiau mokinių visame pasaulyje. Ir kiekvienas kada nors klausia: „Ar esu pakankamai susijęs su mokytoju? Gal ką nors pražiūriu? Kaip žmogus gali tai išsiaiškinti?“
Atsakymas: Tik pats su savimi. Mokytojas čia nepadės.
Klausimas: O kas pirmiau: mokinio poreikis ar koks nors šauksmas, pabundantis jame savaime?
Atsakymas: Tai vienas ir tas pats.
Klausimas: Nejau iš anksto nulemta, kas užsiims pagal bendrą programą, o kas pagal tiksliąją?
Atsakymas: Tai priklauso nuo žmogaus sielos, bet jis vis dėlto gali pakelti save. Tam jam reikia tinkamos visuomenės, su kuria jis galėtų judėti pirmyn.

#278143

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su mokytoju

Kaip padėti mokytojui?

Kaip mokinys randa mokytoją?

Komentarų nėra

Dvi sistemos: „Abraomas“ ir „Nimrodas“

Egoizmo vystymasis, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKabala sako, kad žmogaus viduje yra dvi sistemos. Jos egzistuoja mumyse ir turi būti visuomenėje. Tačiau visuomenė negali tinkamai pritaikyti šių sistemų. Todėl Senovės Babilono laikais išplito Nimrodo sistema – kapitalistinė, o Abraomo grupės sistema – kabalistinė.
Mūsų laikais jie ima pamažu rasti vienas kitą, susijungti tarpusavyje. Esmė ta, kad Abraomo sistema turi realizuotis visuose žmonėse, bendroje sistemoje pagal principą „pamilk artimą kaip save“. O Nimrodo sistema krenta, matydama, kad egoizmas (jei jo nesubalansuosime) yra pats didžiausias blogis.
Todėl tik dabar, po 3500 metų jos ima sutapti, nes pradedame suprasti, kad reikia subalansuoti abi sistemas. O jų balansas – gauti dėl davimo. Gavimas – tai Nimrodo savybė, o davimas – Abraomo savybė. Štai taip jie turi realizuotis visuomenėje.

#278124

Iš 2019 m. gegužės 13 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo istorija, 1 d.

Senovės Babilono ir šiandienos krizė

Babilono palikimas

Komentarų nėra

Ant pranašo pakopos

Dvasinis darbas, Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманPranašavimas – tai būsena, kai žmogus pakyla virš tos pakopos, kurioje esąs, ir nori pakelti save į aukštesniąją pakopą, bet dar jos nepasiekia, ir todėl tiesiog mato ateitį.
Kitaip tariant, tai irgi sapnas, tik aukštesniame lygmenyje, kai žmogus gali matyti daug pakopų į priekį.
Pranašų laikotarpis buvo maždaug prieš du su puse tris tūkstančius metų.
Visi pranašai išpranašavo, kas nutiks, pradedant mūsų dienomis ir toliau, nes mes – pirmoji karta, kuri ima įgyvendinti dvasinę mechaniką. Todėl jie kalba apie tai, kaip mes ją realizuojame savimi, kaip eisime pirmyn.
Iki šiandien žmonijos raida vyko automatiškai. O pradedant mūsų laikais, pasitelkiame valios laisvę, kad pamažu realizuotume pranašų pakopas.

#278175

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistai buvo pranašais?

Nevalia išpranašauti sielos būsenos

Ar klydo pranašai?

Komentarų nėra

Aukotis vardan tikslo

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas vertingiausia mokinyje?
Atsakymas: Aukojimasis vardan tikslo. Štai ir viskas.
Komentaras: Įdomu, kad žodis „aukotis“ visuomet sukrečia, o hebrajiškai jis skamba taip natūraliai, nes „hakrava“ (aukojimas) kilęs iš žodžio „priartėjimas“, „artumas“ (kirva). Aukoti save – tai iš esmės meilės dėsnis.
Atsakymas: Žinoma. Meilė kuriama aukojant savo egoizmą.
Klausimas: O ką aukoja mokytojas tokiam ryšiui?
Atsakymas: Mokytojas iš pradžių yra tokioje stadijoje, kai jam nieko nereikia aukoti. Tai, kas vyksta tarp jo ir mokinių, – už aukojimosi ribų.
Kitaip tariant, pakilęs į tam tikrą lygmenį mokytojas yra pirminis. O paskui atsiranda mokiniai, kurie gali iš jo sulaukti pagalbos.

#278185

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Mokytojas

Komentarų nėra

Rašytinė ir žodinė Tora

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra žodinė ir rašytinė Tora?
Atsakymas: Žodinė Tora reiškia, kad tiek mokytojas, tiek mokinys drauge yra pasiekę tam tikrą dvasinį lygmenį ir tarpusavyje aiškinasi būtent per tai. O rašytinė – kai visa, kas suvokta, užrašoma tekstas ir taip perduodama vieni kitiems.
Klausimas: Vadinasi, tai, ką Mozė gavo iš Kūrėjo ant Sinajaus kalno, – tai žodinė Tora. O kai po 1000 metų visą tai užrašė, žvelgiant iš kabalos pozicijų, jau nebėra žodinė Tora?
Atsakymas: Pagal kabalą, žodinė Tora – viskas, ką žmogus pasiekia savyje. Praktiškai to neįmanoma aprašyti, perduoti, mat priklauso tik nuo to žmogaus, kuriam norima perduoti, suvokimo.

#278207

Iš 2019 m. birželio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Tora?

Tora ir kabala

Tora kalba apie visus

Komentarų nėra

Kaip suprasti, kad tai jūsų mokinys?

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip atpažįstate mokinį? Kaip jaučiate, kad tai jūsų mokinys?
Atsakymas: Pirmiausia, pas mane ateina visi, kas nori. Ir internetu pasijungia visi norintys. O paskui vyksta natūrali atranka.
Tie, kas atlaiko kasdienius rimtus užsiėmimus kartu su pratimais dešimtuke, su draugų susibūrimais, dalyvavimu kongresuose, tie tarsi užsirašo į mano mokinius.
Klausimas: Kitaip tariant, kalbama apie tam tikrą vidinį žmogaus užtaisą, ar jis praeis šį kelią?
Atsakymas: Apie sielos šaknį.
Klausimas: Ir jūs visiškai ramiai žiūrite į žmones, kurie neįstengė įveikti šių sąlygų?
Atsakymas: Visa tai laiko klausimas. Jei ne šiame gyvenime, tai kitame.

#278210

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip mokinys randa mokytoją?

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Komentarų nėra

Savo sielos lapus bevartant

Dvasinis darbas, Koronavirusas

каббалист Михаэль ЛайтманĮ visus mūsų tarpusavio santykius reikia žiūrėti kaip į ateinančius iš Kūrėjo, iš bendros jėgos. Bet su vienais santykiais galiu dirbti, o su kitais ne. Priklausomai nuo to, turiu arba suartėti su žmonėmis, arba nutolti nuo tokių santykių.
Kiek įgalėdamas stengiuosi su visais elgtis su meile, anksčiau ar vėliau. Ir taip padaliju visą pasaulį: kas arčiau, kas toliau. Pirmiau kuriu santykius su draugais dešimtuke. Paskui šį ratą galima išplėsti į pasaulinę kabalistinę grupę, įtraukiant ten vyrus ir moteris. O dar vėliau šį santykį skleidžiu visam pasauliui, visai žmonijai, ir galiausiai visai gamtai.
Svarbiausia – kas sekundę nukreipti save į pasaulėdaros centrą ir siekti priklausyti jam taip, kaip Kūrėjas, kitaip tariant, reikia iš savęs išvystyti žmogų, Adam. Todėl visąlaik tikrinu, esu panašus į Kūrėją ar ne, tarsi savo viduje vartyčiau lapus, aiškindamasis, iš ko esu sudarytas, ir kaip man organizuoti savo santykį su viskuo, kaip save nukreipti: priartėti ar nutolti.
Per šį vidinį darbą suderinu savo suvokimo instrumentą, savo sielą, savo vidinį smuiką, kad iš manęs sklistų tik gera melodija viso ko atžvilgiu. Taip ir tampu žmogumi, Adam, kitaip sakant, panašiu į Kūrėją.
Tai ilgas kelias, tačiau žingsnis po žingsnio galime eiti juo, juk jau esame pasirengę šiam darbui. Ir visam pasauliui jo reikia, juk koronaviruso epidemija atvedė žmoniją į neviltį. Pamažu žmonės ims įsisąmoninti, kad išeities nėra, ir mes privalome gerai elgtis vieni su kitais – tai ir yra pasaulio ištaisymas.

#276044

Iš 2020 d. gruodžio 29 d. rytinės pamokos, tema „Darbas paslėptyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Štai kur šuo pakastas!

Slaptas sielos vystymasis

Sielos raidos pradžia

Komentarų nėra

Embriono virsmas žmogumi

Dvasinis darbas, Moters dvasingumas, Paskutinė karta, Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKodėl gamta gimdymą lydi tokiomis baisiomis kančiomis? Esmė ta, kad paskui šis skausmas virsta jėga. Skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, stiprina ją ir suteikia didžiulės jėgos tolesniame gyvenime, leidžia jai rūpintis kūdikiu ir ištverti gyvenimo išbandymus.
Gimdymo metu patiriamos kančios stiprina moters kūną. Todėl gimdžiusi moteris yra stipresnė už negimdžiusią; ji stipresnė, kantresnė nei vyras.
Gimdymo kančios labai naudingos sveikatai, jos suteikia moteriai kantrybės ir tvirtumo gyvenime. Ir todėl kančios, kurias dabar žmonija patiria dėl koronaviruso, suteiks jėgų vystytis ateityje.
Juk teks pereiti iš vieno pasaulio į kitą tarsi kūdikiui, kuris gimsta iš motinos įsčių, iš embriono virsdamas žmogumi. Gimęs jis elgiasi visiškai kitaip, susipažįsta su nauja tikrove ir pasauliu už motinos įsčių. Naujagimio kūnas ima veikti savarankiškai: kūdikis verkia, šypsosi, mokosi klausytis, matyti, o paskui kalbėti.
Kūdikis taip pat išgyvena gimdymo kančias, nors ir ne tokias stiprias, kaip motina. Juk jis praranda visus pojūčius, patiriamus būnant motinos viduje. Motina išstumia jį, bet ir jis pats stengiasi išsiveržti į išorę. Žinoma, jis nesupranta, ką darąs, o veikia instinktyviai pagal gamtos šauksmą.
Gamta verčia kūdikį apsiversti žemyn galva ir suteikia jam jėgų išeiti iš gimdos per siaurus gimdymo takus. Kūdikis gimdymo metu irgi atlieka didžiulį darbą.
Ir šiandien kiekvienas iš mūsų yra toks embrionas, o motinos įsčios – tai mūsų aplinka. Turime gimti pasitelkę aplinką ir pradėti gyventi naujoje terpėje, jausdami aplinką kaip savo sielos parcufą.
Tenka atsisakyti įprasto gyvenimo sename pasaulyje, kuriame jautėmės šiltai, užtikrintai, saugiai. Dabar paliekame šią vietą ir išeiname į naują, nežinomą pasaulį. Kaip mums praeiti šią būseną, įveikti šį barjerą?
Kol kas dar nematyti, kad gimda imtų vertis. Viskas kol kas uždaryta, nors sąrėmiai jau prasidėjo. Bet šie sąrėmiai, spaudimas žmonijai gimdos viduje kol kas nėra kryptingas. Embrionas dar neapsivertęs žemyn galva ir prireiks laiko, kad jis gimtų.
Apsivertimas žemyn galva – tai vertybių, visko, kas anksčiau buvo svarbu, pasikeitimas. Galva viršuje reiškia, kad man svarbiausia – egoizmas ir asmeninis egoistinis egzistavimas. Tačiau dabar noriu atsisakyti šio požiūrio, anuliuotis, pamiršti save ir elgtis kitaip, o tai reiškia, kad apsiverčiu žemyn galva.
Visa, kas man anksčiau buvo svarbu, jau nebesvarbu, svarbu visai kas kita, tai, kas anksčiau buvo nesvarbu: davimas, vienybė, meilė artimui. Ankstesnės žmonių visuomenės vertybės (maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia, žinios) praranda vertę naujame pasaulyje, kuriame visi drauge ruošiamės gimti. Jis veikia pagal visai kitokius principus.
Mums svarbiausia – susivienyti ir per tarpusavio ryšį atskleisti naują tikrovę, aukštesniąją jėgą, susijungti su ja ir nuolat stiprinti šį kontaktą.

#268379

Iš 2020 m. liepos 9 d. laidos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Naujos gyvenimo programos gimimas

Krizė – naujos visuomenės gimimas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »