Artėja Pesach šventė, simbolizuojanti taisymosi pradžią. Juk viskas prasideda nuo išėjimo iš Egipto, po kurio dovanojama Tora.
Taisytis gali tik žmogus, kuris jau praėjo Egipto tremtį. Kūrinys prasideda nuo nusidėjimo prie Pažinimo medžio ir sielos sudužimo, po to prasideda taisymosi procesas.
Todėl aišku, kad pirmiausia būtina įsisąmoninti blogį, išsiaiškinti būseną, kurioje atsidūrėme po sudužimo prie Pažinimo medžio, kai siela pasidalijo į daugybę dalių, kurias dabar reikia surinkti draugėn. Ir tai reikia atlikti turint dabartinį, kol kas karaliaujantį tarp mūsų egoistinį norą mėgautis.
Taip prie atstatomos sielos prijungiame visą atsiskleidžiantį blogąjį pradą, kitaip sakant, visą tą Šviesos jėgą, kuri užpildė sielą ir atvedė prie to, kad kiekviena dalelė nutolo nuo kitų. Kai vėl susijungiame draugėn, dirbdami prieš sielą užpildančią, o dabar tapusią priešišką Šviesos jėgą, suvokiame Kūrėjo savybės ir ištaisyto kūrinio savybes.
Bet visa tai prasideda įsisąmoninant tos esamos būsenos blogį, atskleidžiant valdantį tarp mūsų egoizmą, atstūmimą, neapykantą, nesupratimą, aiškinimąsi, kiek kiekvienas paskendęs savyje ir negeba iš ten išsiveržti. Visa tai pirmutinis, būtinas etapas einat Kūrėjo tyrinėjimo keliu.
Visus Pesachui skirtus straipsnius reikia suvokti kaip taikytinus mūsų atsiskyrimui ir susijungimui. Kai nutolstame vieni nuo kitų, sukyla piktosios jėgos ir atskleidžia mumyse tremties pojūtį.
Ir tuomet iškart galima kalbėti apie vienybę ir taisymąsi, prasideda išsilaisvinimas. Kitaip tariant, į viską reikia žvelgti iš tremties ir išsilaisvinimo, nutolimo ir suartėjimo, neišsitaisymo atskleidimo ir išsitaisymo pozicijų.

#222984

Iš 2018 m. kovo 8 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį „Palaiminimas, sukūręs su manimi stebuklą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pesachas (žydų Velykos)

Apie Pesacho šventės ištakas

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Klausimas: Kodėl žmonių, šiek tiek prisilietusių prie kabalos, gyvenimas per keletą mėnesių ima keistis į gerąją pusę? Jie išeina iš depresijos, geriau sąveikauja su supančiu pasauliu, taikosi su savo priešais ir pan.?
Atsakymas: Esmė ta, kad tai jiems suteikia viltį, parodo šviesą tunelio gale, kad gyvenimas turi prasmę, turi tęsinį.
Kitaip tariant, jiems atsiskleidžia platus paveikslas, visos gamtos ir žmonijos sąveikos pano ir kaip tai kyla viršun, į kitą išmatavimą.

#279171

Iš 2018 m. liepos 13 d. TV laidos „Integralus pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Noras suprasti prasmę

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Abipusio laidavimo būtinybė kyla iš to, kad visi priklausome integraliam kli, rutuliui. Kiekvienas noras jame, netgi pats menkiausias, antrinis, gali tapti aukštu ir svarbiu, jeigu pasuksime rutulį taip, kad tas taškas atsidurtų viršuje.
Išeina, kad ir kaip pasuksi kamuolį, kuris nors vienas jos taškas bus aukščiau visų. O jeigu pasuksi kamuolį kitaip, tai kitas taškas pakils į viršų. Todėl laidavimas – tai neginčijamas dėsnis, būtinas taisant bendrą sielą. Ir tuomet susiliejame į vieną sielą.
Nėra jokios kitos galimybės iš savęs padaryti tą sielą, kurią sukūrė Kūrėjas ir sudaužė. Juk kiekvienas taškas šioje sieloje turi būti aukščiausias ir laiduoti už visus.
Nėra nieko svarbiau laidavimo, nes jis mus atveda į panašumą su Kūrėju.

#279130

Iš 2021 m. kovo 4 d. rytinės pamokos, tema – „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Laidavimas: ištirpti visuose ir kiekviename

Kas yra „abipusis laidavimas“

Klausimas: Mano mylimas personažas Don Kichotas kovoja su egoizmu, mėgindamas išspręsti problemą vienu ieties dūriu. Kaip vis dėlto išsaugoti ribą, kad jėga nepripirštume žmonėms gėrio? Kaip to išvengti?
Atsakymas: Tik švietimu, niekaip kitaip. Tik aiškinami, kad egoistinė prigimtis specialiai duota mums, kad ją paverstume į priešingą. Juk kitaip neturime jokių vilčių sulaukti daugiau mažiau normalios ateities.
Dabar su mūsų šiuolaikine technologija atvedame save prie pavojingos ribos. Įsivaizduokite, kad po minutėlės pasaulyje atsijungs kompiuteriai – o juk tai ne taip ir sunku atlikti – ir viskas, pasaulis apmirs.
Šiandien mums net nereikia atominių bombų – visa tai sena, barbariška. Pakanka atjungti kompiuterius (o jie valdo elektrines, vandentiekį ir visa kita) – ir viskas: nebežinome, ką daryti toliau.

#279049

Iš 2018 m. liepos 18 d. TV laidos „Kartu apie tai, kas svarbiausia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Vystymosi riba

Kai nusidėjo Adam Rišon, jis nusidėjo paragavęs nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio. Ir pasakyta: „Nuo Pažinimo medžio jis paragavo, atnešdamas mirtį visam pasauliui“. (Knyga Zohar)
Pasaulis – viskas, ką jaučiu. Kai būdamas dvasiniame lygmenyje ėmiau naudoti savo egoizmą, tai mano pasaulis, visi mano pojūčiai iš karto susitraukė iš didžiulės, aukštos, neapčiuopiamos, amžinos, tobulos būsenos (kurioje buvau) į mažą, niekingą, egoistinį, blankų, laikiną pasaulį, kuris greitai baigiasi mano mirtimi.
Būtent tai įvyko žmonių pojūčiuose, kai jie iš dvasinio lygmens nukrito į žemišką.
Visą pasaulį jaučiu savyje. Visa, kas patenka į mano jusles, formuojasi, susideda, integruojasi mūsų viduje, ir sukuriama man kaip mano pasaulėdaros, mano pasaulio vaizdas – tai, ką įgeriu į save.
Jei manyje formuojasi dvasiniai jutimo organai, o jie praktiškai neaprėpiami, tai aš tarsi išeinu iš savęs, iš savo apribojimų ir imu suvokti gamtą jos amžinoje tobulybėje.

#279081

Iš 2010 m. balandžio  9 d.  TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės suvokimas

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Visa visata – mūsų viduje

Klausimas: Jūs daug kalbate apie antisemitizmą ir netgi parašėte knygą „Sprendimas“. Be to, buvo išleistos jūsų mokinių knygos: M. Brušteino „Antisemitizmas kaip gamtos dėsnis“ ir M. Palatniko „Metas rinkti akmenis“. Kokios tai knygos?
Atsakymas: Tai knygos, kalbančios apie kabalos pritaikymą mūsų pasaulyje, apie tai, kaip turime veikti savo ir žmonijos likimą.
Antisemitizmas nėra žydų tautos problema. Tai pasaulio problema. Žmonija nesupranta istorinės žydų misijos, o kabala aiškina ją. Tad čia tiesiog imame kabalą ir mėginame sužinoti, ką ji sako apie mūsų pasaulį.
Antisemitizmas – tai tam tikras jausminis pasaulio tautų santykis su žydais. Kabala aiškina, iš kur kilo ši tauta, kodėl jos nekenčia, kodėl ji kalta, kad jos nemyli, kodėl ji neaiškina savo istorinės misijos ir t. t. Ji visiškai pakeičia santykį su antisemitizmu ir paaiškina, kad tai gamtos dėsnis.

#279039

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmas vienu sakiniu

Antisemitizmo priežastis

Antisemitizmo perspektyvos

Komandos formavimo principai: tikslo svarba
Klausimas: Turi būti tam tikros grupės taisyklės, nuolat grąžinsiančios žmones prie puoselėjamų vertybių, kurių nėra išoriniame pasaulyje.
Pirma taisyklė: dirbtinai kelti šių susitikimų svarbą, juk tik kartu galime pasiekti bet kokį tikslą. Būtina, kad žmonės aktyviai dalyvautų kiekviename susitikime, taip pat – komandiniuose renginiuose.
Kokius svertus gali pasitelkti grupė, kad kiekvienas jaustų atsakomybę už visus? Kad žmonėms šie susitikimai būtų svarbūs, net jeigu ne visuomet tai jaučia.
Atsakymas: O kas žmogui iš to? Visų pirma paklausčiau, kas man iš to, jei pradėsiu aktyviai dalyvauti visuose susibūrimuose, susitikimuose, išėjimuose į visuomenę ir pasistengsiu skleisti integralų ryšį tarp visuomenės narių?
Todėl reikia, kad žmogus labai tiksliai suprastų: jo, vaikų ir visuomenės sveikata, gerovė, apsauga nuo koronaviruso ar nuo kitos nelaimės priklauso tik nuo visuomenės vienybės ir dabar jis stengiasi šią visuomenę išgydyti.
Bus daugiau…

#267869

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Besivienijančios grupės tikslas
Klausimas: Komanda – tai žmonių grupė, kurią vienija vienas tikslas, tos pačios užduotys.
Žmonės buria sporto komandas, kad laimėtų varžybas; verslo komandas, kad uždirbtų pinigų; dvasines komandas, kad stiprintų tikėjimą. Komandų, kurios dirba, kad susivienytų, tikslas ir priemonės sutampa. Kaip taip gali būti?
Atsakymas: Jei kursime komandą, kurios tikslas – susivienyti, kyla klausimas: vienybė yra tikslas ar tik priemonė šiam tikslui pasiekti?
Akivaizdu, kad vienijimasis pats savaime nėra tikslas. Kuriant komandas visada sprendžiama kokia nors užduotis, kuriai būtina vienybė. Todėl mūsų atveju irgi būtina nustatyti tą tikslą.
Norime vienybės, kad joje pajaustume kitą žmonijos egzistavimo lygmenį. Žmonės pajaus, kad vienybėje slypi ypatingas panašumo į integralią gamtą principas.
Jei žmonės susivienys, sieks vieno tikslo, bus dėl to pasirengę aukoti asmeninius egoistinius tikslus, tai tokiu atveju pakils aukščiau savęs, virš savo egoizmo ir ims jausti kitą gamtos lygmenį – integralų, globalų, vieningą.
Iš esmės tai ir yra mūsų vystymosi prasmė, grupės kūrimo prasmė. Ši grupė tirs galimybes, kaip vienytis, kaip pasiekti būseną, kurioje visi visuomenės nariai jausis it viena bendra visuma.
Klausimas: Ar galime sakyti, kad tikslas yra geras, darnus gyvenimas šeimoje, visuomenėje? Juk žmogui sunku suprasti, koks tas naujas lygmuo.
Atsakymas: Žinoma, nes tai visiems yra suprantamiau ir artimiau. Kitaip tariant, tikslas yra bendravimo įgūdžiai. Jei žmogus išmoks tinkamai bendrauti su kitais žmonėmis, jam bus gera gyventi.

#267811

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mėgautis vienybe

Savybių panašumo dėsnio paradoksas

Kabalistinės grupės tikslas I d.

Klausimas: Praėjusio amžiaus viduryje antropologai įvedė sampratą „kontaktinės ir nekontaktinės kultūros“. Yra tokių, tarkim, Azijos ar Pietų Europos kultūrų, kurioms artimesnės lytėjimo sąveikos, ir yra šaltesnių, tolimų tam tautų.
Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad pora, sėdinti prie staliuko restorane Paryžiuje, per valandą vienas kitą paliečia 110 kartų. O, tarkim, Londone – nė vieno. Kokia šio reiškinio priežastis? Ar toks žmonių artumas reiškia, kad yra tautų, artimesnių vienybei?
Atsakymas: Ne. Nepasakyčiau, kad tai rodo žmonių artumą, bet vis dėlto kalba apie nacionalinį, tautinį charakterį ir auklėjimą. Daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus auklėtas. Bet vis tiek matyti, kad žmonės, kurie kraustosi iš vienos vietos į kitą ir net po kelias kartas gyvena toli nuo gimtojo krašto, labai skiriasi nuo vietinių gyventojų.
Klausimas: Ar tai reiškia, kad natūralūs, prigimtiniai duomenys visiškai neturi įtakos vienybei, apie kurią kalbate? Kiekvienas turės įnešti savo indėlį?
Atsakymas: Neabejotinai, kiekvienas privalo stengtis, kad susivienytų, pakildamas ne tik virš savo egoizmo, bet ir virš įpročių, idant būtų arčiau kitų.
Juk tai nieko nereiškia, jei kalbantis kas nors paliečia tave kartą per valandą ar visą laiką laiko už rankos. Turime atsižvelgti į šio žmogaus ypatybes, kaip ir kokioje aplinkoje auklėtas. Viskas labai sudėtinga.
Kalbu apie artumą, kai žmonės jaučia vienodai. Svarbiausia būti bendroje širdyje.
Galbūt kiekvienas deda skirtingas pastangas, to negalima palyginti. Bet tai jau aukštesnės tvarkos problema.
Klausimas: Kieno atžvilgiu žmonės jaučia vienodai?
Atsakymas: Bendro noro, siekio atžvilgiu, kaip apibrėžia šią būseną, ką su ja daro, kodėl jie kartu, koks jų vienybės tikslas.
Visa tai jiems turi būti aišku. O vienybės rezultatas – didesnis tarpusavio artumas aiškinantis šį tikslą.

#275334

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Pasaulio tautos ir taškas širdyje

70 skirtingų tautų vienoje Žemėje

Komentaras: Pandemijos metu atlikome tyrimus ir pamatėme, kad valstybės, kurioms vadovauja moterys, sėkmingiau kovoja su pandemija nei tos, kurioms vadovauja vyrai.
Atsakymas: Apie tai kalbu visą laiką. Vyrai – vykdytojai. O moteris prisiima visą atsakomybę.
Kaip namuose viskam vadovauja moteris, taip ir visas mūsų pasaulis yra mūsų namai. Todėl majordomu turi būti moteris.
Komentaras: Stanfordo universiteto psichologai teigia, kad moteris politikė turi priklausyti chameleono tipui, sumaniai derinti vyriškas ir moteriškas politines savybes.
Atsakymas: Ji tai turi. Pažvelkite, kaip moteris vadovauja namie, kokia yra tvarka. Palik vyrą vieną savaitei, paskui ji mėnesį tvarkys butą. Tai juk visiems aišku.
Klausimas: Kitaip tariant, jums nėra naujiena, kad šalį valdo moteris?
Atsakymas: Man tai yra faktas! Tai mums duota gamtos. Namai yra vadinami moters, o ne vyro vardu.
Tad reikia padaryti, kad moterys valdytų valstybes, o vyrai vykdytų įpareigojimus.
Trumpai tariant, reikalinga stipri, patikima, gera, protinga, išmintinga moters ranka. Štai ir viskas. Nieko daugiau pasauliui nereikia.
O mes eisime žvejoti ir žaisime domino. 🙂
Klausimas: Ar moteris sustabdys karus ir neapykantą?
Atsakymas: Žinoma. Ir vidinius, ir valstybinius, ir tarpvalstybinius karus.
Tai yra mūsų virsmo laikas. Žengiame į visai kitą epochą, kurioje moteris gali vadovauti. Matome, kaip keičiasi pasaulis. Reikia suteikti moteriai galimybę vadovauti.
Ir šitai labai gerai! Kuo mažiau vyrai lenda su savo išmone, vaikiškais žaidimais, tuo geriau.

#268601

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

21-ojo amžiaus moteris

Namuose reikalinga išmintinga šeimininkė

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas