Klausimas: Daugiakultūriškumas, kaip valstybės politika, – tai proveržis ar nesėkmė? Kartais atrodo, kad žmonės jau pasirengę susivienyti, o politikai ir žiniasklaida to neleidžia, kurstydami neapykantą tarp tautų.
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu daugiakultūriškumas turėtų egzistuoti, tačiau galų gale jam neliks vietos. Privalome pasiekti tokią būseną, kai suprasime, kad turime būti tiesiog žmonėmis, kuo panašesniais vienas į kitą, neturinčiais išskirtinių bruožų.
Komentaras: Bet jūsų skonis yra vienoks, mano – kitoks. Vis tiek liks skirtumų.
Atsakymas: Tai tėra įpročiai, nieko juose nėra.
Komentaras: Visada sakote, kad turi būti įvairovė. Todėl ir atsirado gyvybė aukštesniame lygmenyje.
Atsakymas: Nesiekite to su kultūra. Juk negimėme kultūroje, ją įgyjame ir todėl tai nėra kokia nors besąlygiška tiesa.
Įvairovė – suteikti žmogui galimybę judėti pirmyn į visišką jo susivienodinimą su kitais, visiškai susivienijus su kitais. Galų gale, kaip sakoma, bus viena kalba, viena šeima, viena visuomenė ir visi bus labai panašūs vienas į kitą. Būtent todėl ir mėgausimės, kad esame panašūs tarpusavyje, nors viduje skirtingi.

#275331

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“