Klausimas: Anksčiau žmogus buvo kupinas teigiamų ar neigiamų emocijų ir galėjo jomis pasidalyti su keliais draugais, o dabar – su milijonais žmonių. Ar ši galimybė mus vysto kaip žmones?
Atsakymas: Ne, tai kvailystė, kaip vaikų darželyje. Kuo dalijasi žmogus? Kokių emocijų iš jo gauna kiti? Kaip jie į tai reaguoja? Tai primityvu ir nieko nereiškia. Juk tai, kas valdo kiekvieną iš mūsų, tėra įprastas egoizmas.
Klausimas: Tačiau žodžiais išreikšti savo mintis ir emocijas tampa vis sunkiau, ypač jaunajai kartai. Be to, daugelis gėdijasi neraštingumo, todėl naudoja šypsenėles, „Patinka“ mygtuką ir kitus ženklus. Manote, kad grįžtame į olų laikus, ar tai – tam tikra raida?
Atsakymas: Manau, tai yra gerai. Tai – ne olų laikai.
Gyvenant olose informacijai perduoti nebuvo jokių apribojimų, išskyrus techninius. O dabar informacijos perdavimas ribojamas, nes pačios informacijos tiesiog nėra, ji labai plokščia. Todėl ji be jokių problemų telpa į šypsenėles.
Degraduojama ne dėl šypsenėlių, tai vyksta savaime. Šypsenėlės – šios degradacijos rezultatas.

#274323

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis „Facebook“ veidas

Virtualaus bendravimo pliusai

Kaip tinkamai reikšti savo jausmus?

Klausimas: Bet kokie santykiai reiškia kokios nors informacijos perdavimą. Ji gali būti žodinė. Negyvojoje gamtoje – tai svyravimo procesai, augalinėje – kvapai, gyvūninėje – garsai, tam tikra kalba.
O žmogus, be kalbos, turi galimybę abstrakčiai mąstyti. Mokslininkai sako, kad būtent tai daro jį žmogumi. Kodėl mums suteikta tokia galimybė?
Atsakymas: Tokia galimybė mums duota tam, kad perduotume ypatingo tipo informaciją, kuri mūsų pasaulyje įprastais metodais nėra perduodama.
Žmogus pakyla virš gyvūninio pasaulio ir laikomas žmogumi, nes turi kontaktuoti su kitais erdvėje, kur nėra žemiškos komunikacijos galimybių.
Klausimas: Tarkime, gyvūnai ir augalai gali skleisti tam tikrus kvapus, garsus, pranešti vienas kitam apie pavojų arba kitą informaciją. O žmogus gali atsisėdęs kelias valandas be paliovos pasakoti apie tai, ko niekada nematė arba pats sugalvojo. Pavyzdžiui, kai kurie mitai, abstraktūs dalykai. Kam jie? Ką duoda žmonėms?
Atsakymas: Žmogus skiriasi nuo gyvūninio pasaulio tuo, kad jam būtina gauti, sugerti į save, apdoroti ir perduoti didžiulį informacijos kiekį; šios informacijos neperduosi jokiais žemiškais nešikliais: nei kvapais, nei šviesos virpesiais, nei garsais.
Žmogus tai perduoda kalba, tam tikru garsų rinkiniu, o jų – ne taip jau mažai. Derinant šiuos garsus galima perduoti begalinį informacijos kiekį. Šie deriniai, kurie gali būti ne tik garsiniai, bet ir vaizdiniai – visokie, pagimdo kodus, žodžius, sakinius. Tai pakelia žmogų aukščiau ankstesnių žemiškų lygmenų: negyvojo, augalinio ir gyvūninio.
Klausimas: Vadinasi, pagal gamtos sumanymą žmogus turi vystytis iki tam tikros būsenos, kad galėtų ką nors perteikti kalba kitiems žmonėms, kurie dar nėra šios būsenos?
Atsakymas: Žinoma. Tai – svarbiausia.
Komentaras: Sakykime, galiu jums pasakoti apie kokius nors pasaulius, apie ateitį, kurios dar nėra. Bet jeigu to niekada nejautėte, ar galite tai patikrinti?
Atsakymas: Ne tik galiu patikrinti, bet galiu ir suvokti tavo pasakojimą ir taip judu toliau. Tokia galimybė leidžia žmonėms vystytis. Tuo skiriamės nuo gyvūnų.

#271633

Iš 2020 m. liepos 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės informacijos perdavimas

Suvokti informaciją

Informacijos perdavimas kabaloje