Klausimai: Egzistuoja požiūris, kad tam tikri moralės principai yra biologinės žmogaus prigimties dalis. Tyrinėtojai teigia, kad skirtingų lyčių, amžiaus ir kultūros žmonių moralinių vertinimų formavimas gali labai skirtis. Manote, kad šie parametrai daro įtaką moralės principams?
Atsakymas: Žinoma. Biologija daro įtaką priimant sprendimus.
Klausimas: Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto įrodė, kad veiksmai pagal priimtas moralės normas didina žmonių atsparumą stresui, stiprina fizinę būseną.
Atsakymas: Neabejotinai, jei esu įsitikinęs tuo, kad mano veiksmai yra palaikomi tam tikrų moralės normų, principų, visuomenės sutikimo, jaučiuosi gerokai saugesnis.
Klausimas: Gydytojai neurofiziologai teigia, kad moralinius sprendimus galima veikti, keičiant tam tikrų galvos smegenų zonų aktyvumą. Atrodo, visos kalbos apie moralę liausis savaime, o visuomenės moralė bus formuojama dviem elektrodais. Kaip manote, ar galime išoriniais veiksniais pakeisti moralinius žmogaus principus?
Atsakymas: Ne. Elektrodais tarsi ir būtų galima valdyti tam tikras jėgas. O kas iš tikrųjų valdo jas – negali suvokti. Ten glūdi žmogaus moralės pagrindas.
Klausimas: Harvardo universiteto specialistai atliko daug eksperimentų, kurie įrodė, jog žmogaus moralės principai per dieną keičiasi ir silpnėja vakarop. Todėl jie rekomenduoja svarbius, moraliai sunkius sprendimus priimti ryte. Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Tai priklauso nuo fiziologijos. Yra žmonių, kurie ryte apskritai nemąsto, jiems geriau galvoti vakare ar net naktį.

#275236

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baal Sulamas – mokslininkas-revoliucionierius

Moksliniai tyrimai kabaloje

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Ar galite jausti mokinius, mokydami juos virtualiai, juk prieš jus – milijonas žmonių? Jūs nė nežinote jų vardų, nežinote, kaip jie atrodo. Ką būtent jaučiate?
Atsakymas: Tai nesvarbu. O kaip tai vyksta didelėje auditorijoje? Sakykime, dėstau universitete, kurio didžiulėje salėje sėdi keli tūkstančiai studentų. Bet jeigu prieš juos esu ekrane, kodėl tai blogiau? Manau, šiuolaikinės techninės naujovės visai netrukdo. Viskas priklauso nuo to, kuo pripildome savo kanalus.
Komentaras: Vis dėlto bandau suprasti, ką reiškia jausti didžiulį žmonių skaičių, net visą žmoniją? Pavyzdžiui, mano organizmas sudarytas iš milijardo ląstelių, bet juk nejaučiu kiekvienos ląstelės.
Atsakymas: Tačiau organizmas žino, kaip save valdyti ir kontroliuoti.
Klausimas: Tačiau žmogus gali jausti tik kelis artimus žmones arba jų patiriamas būsenas?
Atsakymas: Ne. Jei siekiame įgyvendinti vieną bendrą temą, norime prieiti prie vienos bendros išvados, tuomet manyje yra labai aiškus, glaudus kontaktas su visais auditorijoje esančiais žmonėmis. Nekyla jokių problemų. Viskas priklauso tik nuo to, kiek suprantame ir priimame mūsų vienintelį bendrą tikslą.
Klausimas: Kartais jaučiu, kad kas nors nutiko mano kepenims, skrandžiui, plaučiams. Jūs galite lygiai taip pat jausti, kad kažkas nutiko mokiniams Lotynų Amerikoje, tarkim, Čilėje? Jūs taip jaučiate?
Atsakymas: Taip irgi jaučiu. Bet esmė ne ta. Dėl savo ryšio galime palaikyti vieni kitus, paskatinti, išlaikyti, patraukti. Apskritai kurti dinamiškesnį ryšį.

#275206

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus bendravimo pliusai

Kompiuterių ekranais atskirti

Fizinių kontaktų pakaitalas