Klausimas: Vidumi nuolat tolstame vieni nuo kitų. Matome, kad egocentrinis mąstymas visąlaik auga ir pasireiškia įvairiose situacijose. Jau pasiekėme galutinį socialinio atstumo tašką? Ar ir toliau tolsime tarpusavyje prieš imdami vienytis? Kokia gamtos tendencija?
Atsakymas: Gamtos tendencija nukreipta į absoliučiai visų žmonių vienybę, todėl ji verčia mus nuolatos artėti vienus prie kitų. Kad ir kaip norėtume egoistiškai nutolti vieni nuo kitų, gamta, priešingai, stums mus suartėti, kol suprasime, kad šis judėjimas turi būti nuoširdus.
Klausimas: Matome dvi tendencijas. Viena vertus, gamta, auginanti mūsų egoizmą, atitolina mus vienus nuo kitų. Kita vertus, ta pati gamta stumia mus vienybės link. Vadinasi, gamtoje yra dvi jėgos?
Atsakymas: Žinoma. Tai egoistinė jėga, kuri yra mūsų pasaulio pagrindas, ir altruistinė traukos, tarpusavio meilės ir davimo jėga, kuri yra dvasinio pasaulio pagrindas. Abi jėgos, ypač mūsų laikais, vis labiau atsiskleidžia mumyse.
Gerai, jei suprantame, kur jos veda, ir einame kartu su gamta. Tokiu atveju nejaučiame prieštaravimų, problemų, likimo smūgių.
O jeigu to nenorime, elgiamės tik pagal savo egoistinę jėgą, kyla daug problemų: įvairūs karai, rūpesčiai dėl virusų kaip dabar ir t. t.

#275478

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Egoistų sąjungos pasmerktos nesėkmei

Ką reiškia „vienytis“?

Klausimas: Ar įmanoma žodžius „meilė“, „vienybė“, „brolybė“ pakeisti kitais: „solidarumas“, „abipusiškumas“, „suartėjimas“? Vietoj „meilės“ vartoti „suartėjimą“?
Atsakymas: Ne. Tai visiškai skirtingi apibrėžimai.
Klausimas: Taigi vis tiek teks sakyti „meilė“, o jūsų negąsdina, kad žmonės ją įsivaizduoja visiškai kitaip?
Atsakymas: Nesvarbu, ką žmonės mano, nes jie to dar nesupranta.
Klausimas: Bet niekas žodyje „meilė“ neįžvelgia gamtos dėsnio, aukštesnės, viską sukūrusios jėgos. Visiems kyla asociacijų su vyru ir moterimi. Tad kodėl reikia eiti prieš tai, kas susiformavo per amžius? Gal verta sakyti „abipusis suartėjimas“ ar panašiai? Ar žodyje „meilė“ visgi slypi tam tikra jėga?
Atsakymas: Meilė nėra tik abipusis suartėjimas ar mechaninis potraukis. Tai jausmingas poreikis būti tokiame tarpusavio ryšyje, kai išnyksta skirtumas tarp „aš“ ir „jis“.
Kaip apibrėžti šią abipusę absorbciją, ištirpimą vienas kitame kitu žodžiu? Pavadinkite vienu grynai fiziniu, mechaniniu, cheminiu terminu ir vis tiek gausite tą patį.

#275588

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė būna visokia

Kokia nepagrįstų jausmų priežastis?

Trumpai apie meilę