Ar įmanoma dvasiniame kelyje eiti pirmyn be kritimų? Jei nebūtų kritimų, niekuomet nepasiektume galutinio tikslo. Juk kylame būtent nukritę.
Nepajėgiame šiaip sau pakilti. Dabar manyje nėra jokių jėgų, kad atlikčiau dvasinį veiksmą vedinas tikrojo davimo, neturiu ir antiegoistinio ekrano, neturiu jėgų įveikti. Aš visas iš noro mėgautis, ir kaip galiu duoti?
Tad ką daro iš aukščiau? Įstumia mane į nuopuolį, aš kenčiu, bet laikausi. Svarbiausia kritimo metu išlaikyti įprastinę dienotvarkę: darbas ir mokslas, darbas ir mokslas… Stovėti atkakliai kaip asilui, kad ir kas būtų.
Tuomet išeitų, kad Kūrėjas man organizuoja visus tuos kritimus – ir tegu. O aš vis tiek tęsiu. Ir tada visi mano kritimai, kai nieko negalėjau atlikti, užskaitomi man tarsi viską būčiau atlikęs.
Verkiame, kad nenorime kritimų, nes tai nemalonu. Tačiau reikia juose matyti, kaip Kūrėjas dirba su mumis. Tad, tegu būna daug kritimų, juk tai reiškia, kad bus daug kilimų!

#289409

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Nėra kritimo

Ar galima eiti pirmyn be kritimų?