Klausimas: Jei stengiuosi daryti žmogui ką nors gero, reiškia noriu padaryti gera Kūrėjui?
Atsakymas: Ką reiškia, kad norite daryti ką nors gero kitam žmogui? Kaip sakoma, „geromis mintimis grįstas kelias pragaran“.
Komentaras: Bet visuomet sakote, kad Kūrėjas yra geruose ryšiuose tarp žmonių.
Atsakymas: Reikia suprasti, ką reiškia „geras ryšys“. To reikia mokytis. Galbūt priešingai, nuoširdžiai linkėdamas žmogui gero, stumiu jį į kokias nors nelaimes.
Komentaras: Tikriausiai, paprasčiausia – patenkinti jo norus.
Atsakymas: Tai ir yra blogiausia! Tai tikrai ne gėris!
Viena, ką galime pasakyti: gėris žmogui– išmokyti jį atskirti gėrį ir blogį.

#289650

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas, nešantis sėkmę

Solidarumas slypi ketinimuose

Noras – materija, ketinimas – gyvenimo forma

Pranašas – tai žmogus, kuris turi ryšį su Kūrėju.
Todėl pranašas turi keletą finkcijų, užduočių, veiksmų. Viena vertus, jis kaip tarpininkas tarp žmonių ir Kūrėjo. Beje, aktyvus tarpininkas, ne šiaip filosofas ar gudročius. Jis kalbasi su Kūrėju arba bent jau girdi Jį.
Pranašai skirstomi į du lygmenis: „girdėjau“ arba „mačiau“. „Girdėjau“ – kai žmogus yra Binos lygmenyje, „mačiau“ – Chochma lygmenyje. O abu lygmenys kartu pakelia jį į Kėtėr lygmenį.
Žmogus turi norų, kuriuos privalo sutapatinti su aukštesniosios jėgos noru. Kitaip tariant, turi būti bendrumas, panašumas, supratimas. Ir iš to kyla pranašo ir Kūrėjo bendravimas.
Bet kuris žmogus gali pasiekti lygmenį, kai supranta, jaučia savo ryšį su vienu ar kitu pranašu. Bet tai nėra paprasta.

#289455

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. TV laidos „Amžinos Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant pranašo pakopos

Ar kabalistai buvo pranašais?

Kabala nieko nepranašauja

Klausimas: Tarkime, žmogus imasi skaityti knygą „Pranašai“. Kaip ją skaito kabalistas ar tas, kas nori įsiveržti į kitą matavimą?
Atsakymas: Kabalistas skaito mažomis porcijomis, nes praryti – nieko nereiškia. Tada tai bus beletristikos skaitymas.
Norint skaityti kabalistinį tekstą, reikia į jį įeiti, apgalvoti, būti tam tikros būsenos. Tam reikalinga tam tikra kabalistinė meditacija.
Kabalistas – tas, kuris studijuoja knygas su rašikliu ir užrašų knygele. Bendrai tariant, tai ne skaitymas, o mokymasis. Beje, „Pranašai“ – nelengva knyga. Todėl sunku perteikti, kaip kabalistas ją skaito.
Tai savęs tyrinėjimas per kitus personažus, t.y. tuos žmones, kuriue egzistavo mūsų pasaulyje ir suvokė Kūrėją. Jie veikė su tikslu suartėti su Juo, teigiamai Jį veikti, kad Kūrėjas pagal tai priartintų juos ir duotų galimybę per juos teigiamai veikti pasaulį.

#289406

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. TV laidos „Amžinos Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas siūlė Torą visiems

Kabalistinių knygų savybė

Tikrieji kabalos šaltiniai

Klausimas: Kalbėjausi su daugeliu psichologų, stengiausi suprasti, kokia psichologijos problema. Jie sako, kad labai sunku rasti metodus, kaip valdyti egoizmą, nes jis nuolatos auga, ypač dabar.
O kaip kabalistai tvarkosi su nuolat augančiu egoizmu? Kaip jį subalansuoti?
Atsakymas: Kabalistai sako, kad nereikia balansuoti egoizmo, apskritai nieko nereikia su juo daryti. Reikia tiesiog visąlaik dirbti, kad įgytum davimo ir meilės savybę, kilti virš ego, o ne likti jo plotmėje. Toks kabalos požiūris.
Kildami virš egoizmo prie davimo ir meilės savybės, prie tarpusavio ryšio, sąveikos, komunikacijos, imame suprasti, koks įvairus egoizmas, koks jis mumyse stiprus, kaip mums sunku jį suvaldyti.
Bet drauge atskleidžiame savyje savybes, priešingas egoizmui. Ir tuomet iš visų egoistinių ir altruistinių savybių galime pažinti ir psichologiją, ir kabalą.

#289473

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – religija – kabala

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Kabala ir psichologija

Kabala sako, kad jeigu kas nors atsirado, tai iš tam tikros pirminės būsenos, kai dar nieko nebuvo. Ši būsena yra pirminė viskam, kas egzistuoja.
Galime kalbėti tik apie tai, kad egzistavo aukštesnioji jėga, iš kurios paskui viskas prasidėjo. Ir tau jau galime tirti.
Kabaloje aukštesnioji jėga – tai absoliutaus davimo savybė. Stebėdami Kūrėjo veiksmus kūrinio atžvilgiu, prieiname prie išvados, kad Jis absoliučiai geras, daro tik gera. Visas Jo rūpestis, visi Jo veiksmai nukreipti į tai, kad sukurtų į Save panašų kūrinį.
Kūrėjas sukūrė kūrinį „iš nieko“, nes tai buvo Jo noras.
Kūrinio medžiaga – noras gauti. Pačiame Kūrėjuje tokio noro nėra. Savo noru duoti, savo ketinimu kurti Jis sukūrė norą gauti, nes būtent to Jam trūko. Tačiau tokio noro Jis neturi, todėl tai vadinama „esantis iš nieko“.
Taip noras gauti kilo iš Kūrėjo noro duoti.

#289461

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – kūrinio viduje

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Nuo ko prasideda kūrinys?

Dvasiniame kelyje visuomet siekiame priartėti prie būsenos, kurios dar nežinome, nejaučiame. Tam neturime jokių duomenų, jokių rešimot.
Pasauliams leidžiantis iš viršaus į apačią buvo rešimot, ir visi parcufai bei pakopos leidosi tolygiai, pagal tuos duomenis. Tačiau kylant iš apačios į viršų mums neaišku, kur einame.
Todėl mums reikia anuliuoti save ir susijungti su draugais, kad pakeltume maldą ir pritrauktume Šviesą, grąžinančią į šaltinį, kuri atves mus į naują būseną. Mes patys nekuriame pakopų, mums tereikia žinoti, kaip anuliuoti save kitos pakopos atžvilgiu ir tuomet ji įsivilks į mus.

#289696

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip iš tikrųjų išsižadėti egoizmo?

Sutalpinti savyje Begalybės pasaulį

Ant kitos pakopos slenksčio

Jei iš ryto pabundu susipainiojęs, nieko neprisimenu – tai geras ženklas. Vadinasi, praėjau tam tikrą būseną. Kai vieną būseną keičia kita, tarp jų būtinai yra atskirtis, tamsa, atsijungimas. Todėl nereikia baimintis būsenų, kai ničnieko nesuprantu. Juk bet kuriuo atveju esu valdomas aukštesniųjų jėgų, būnu Kūrėjo valdžioje.
Reikia priprasti prie šio proceso, vertinti tokias tamsias būsenas. Jei nieko nejaučiu pojūčiais, nieko nesuprantu protu, esu tarsi naujai gimęs, ir dabar esu laikomas Kūrėjo it kūdikis ant mamos rankų. Viena, ką reikia daryti, – padėti aukštesniajai jėgai manimi pasirūpinti. Ir kuo labiau perduodu save Kūrėjui, tuo labiau su Juo suartėju ir pradedu pažinti naują pakopą.
Tad nereikia bijoti, jog pamirši, ką mokęsis. Žinoma, kad pamiršime. Baal Šėm Tov patirdavo tokių būsenų, kai neprisimindavo netgi abėcėlės raidžių. Paskui tos žinios grįžta, bet aukštesnėje pakopoje. Reikia suvokti tai kaip būtiną procesą, ir pamatysite, kokius stebuklingus, nuostabius atradimus jis duoda.

#289700

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdien nuo švaraus lapo

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Kiekvieną dieną – naujas Kūrėjas

Kiekvienoje pakopoje, prieš kiekvieną taisymą mums pirmiausia reikia pajausti, kad esame neištaisyti. Visi nusileidžiame iš Adam Rišon nusižengimo, sudužimo. Tarsi važiuotume automobiliu, o jis staiga subyrėtų į dalis: nukristų ratai, vairas, pabirtų variklis.
Viskas ne tik sugedo, bet ir pabiro į dalis. Vietoj mašinos – laužo krūva. O dabar reikia patikrinti kiekvieną detalę ir suprasti, kaip jas sujungti tarpusavyje. Todėl tikriname kiekvienos detalės davimo ketinimą, kitaip tariant, ar ji pasirengusi susijungti su kitomis dalimis, kad automobilis vėl būtų tinkamas.
Iš detalių, kurios pajėgios ir tam pasirengusios, imame rinkti automobilį, tikrindami, kas tinka, o kas ne, ir kaip viską galima sujungti. Štai toks mūsų darbas.

#289703

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdien nuo švaraus lapo

Ataka širdyje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Jei nejaučiame malonumo, išsivalydami nuo praeities bagažo, vadinasi nelabai norime išsivalyti. Juk kol kas siekiame malonumų, kurie nesusiję su Kūrėju, su davimu, ir norime užsipildyti egoistiškai.
Išsilaisvinti iš egoistinio ketinimo, nuo gavimo dėl savęs, vadinasi tyrinimosi darbu. Tam turiu įšokti į aukštesniąją Šviesą it į vandenį, visiškai į ją panirti, kad Šviesa paveiktų mane ir ištyrintų.
Taip vyksta kiekvienoje naujoje pakopoje. Kylant Kūrėjo suvokimo pakopomis, suartėjant su Juo, kiekviena pakopa prasideda nuo išsivalymo. Tai pirmas etapas.
O antrasis etapas – „šventumas“, kai turime ryšį su Šviesa.
Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš savo egoizmo, išsivalyti pasitelkus Šviesą, tarsi panirtum į vandenį, į jūrą. O jau po to, išsivalius, galima rengtis švarius drabužius, kitaip tariant, „susitraukimą, ekraną ir atspindėtąją Šviesą“.

#289658

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvalyti sielos indą

Atmerkime akis!

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Jausti pasimetimą, painiavą – labai gera būsena. Reikia tik ištyrinti galvą ir širdį nuo visos šios painiavos, kad būtų švarus kli, kitaip tariant, išsilaisvinti nuo ankstesniojo bagažo. Ir tai geras ženklas, žymintis perėjimą į naują būseną, į naują pakopą.
Matome tam daug pavyzdžių savo gyvenime: negaliu rašyti ant jau prirašyto popieriaus – man reikia švaraus lapo. Negaliu pilti gėrimo į purviną stiklinę, kurioje neaišku, kas buvo. Juk tai sugadins visą gėrimo, kurio dabar noriu paragauti, skonį. Mums reikia švarių indų.
Todėl reikia kasryt priešais pamoką priprastinti išvalyti savo indą, nelaukiant, kol jis išsivalys pats savaime. Ir tuomet švariame inde galėsiu patikrinti save, ką į jį gaunu, kuo jį užpildau.
Kitaip sakant, reikia būti jautriam tikrinant savo dvasinį kli ir jo užpildymą. Todėl parašyta: „Tegu tau kiekviena diena bus kaip nauja.“ Tai reiškia, kad kasdien privalau jaustis visiškai atsinaujinęs.
Galbūt vakar būta tam tikrų suvokimų, kai supratau daug ką iš to, kas anksčiau buvo neaišku. Tai nesvarbu, juk visa liko praeityje. O jeigu dirbu su tuo, kas jau praeityje, tai yra klipa. Man reikia pasistengti išeiti iš vakarykštės būsenos, net jei tai atnešė man suvokimą ir pojūčius, malonų pripildymą protui ir širdžiai. Tačiau aš noriu, jog visa tai būtų tuščia, ir kasdiena būtų man kaip nauja, kad viską pradėčiau iš naujo.
Todėl, jei ateiname į pamoką ne tuščiomis, o su ankstesniuoju bagažu, tai šitai nėra gerai. Nesvarbu, koks jis buvo: geras ar blogas – dieną reikia pradėti nuo švaraus lapo.
Net jeigu stoviu dykumos viduryje, nežinodamas, kur pasukti ir ką daryti, nesuprasdamas, kam atėjau į pamoką – tai yra gerai, kad pradedu nuo nulio. Tai reiškia, kad tinkamai imu dirbti, kaip iš naujo.
Būtent taip reikia mokytis „Šamati“ straipsnius, suprantant, kad neįmanoma pradėti darbo tyrai ir tinkamai, jei tempi praeities naštą. Pradėk nuo nulio, tarsi ką tik gimęs kūdikis!

#289654

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Nebijok klysti ir viską pradėti iš naujo

Naujos būsenos pradžia